Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Medijų ir informacinis rašt
Medijų ir informacinis raštingumas
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Medijų ir informacinis raštingumas – edukacinė paradigma, skirta ugdyti informacijos vartotoją. Integralus požiūris į informacijos, medijų ir raštingumo koncepcijas apima ne tik vartotojų informacinę elgseną, bet ir vartotojo veikimą infosferoje. Medijų (žiniasklaidos priemonių ir kanalų) pažinimas, informacijos valdymo (paieškos ir tvarkymo) įgūdžiai vysto asmens medijų ir informacinio raštingumo kompetenciją.
UNESCO medijų ir informacinį raštingumą apibrėžia kaip terminą, kuris aprėpia visas medijas ir žiniasklaidą (spauda, radijo ir televizijos laidos, kino filmai, reklama, internetas ir kt.) ir kitus informacijos teikėjus, įskaitant bibliotekas, archyvus, muziejus.
Anot medijų ir informacinio raštingumo specialistų Silvijos Bresel (Sylvia Bräsel) ir Torsteno Kargo (Thorsten Karg), medijų ir informacinis raštingumas yra viena iš bendrojo raštingumo sričių. Žodžio „raštingumas“ pradinė reikšmė yra „mokėti skaityti ir rašyti“. XXI amžiuje žodis „raštingumas“ apima medijų ir informacinį raštingumą. Žinodami, kaip naudotis visomis medijų formomis, asmenys geriau supranta greitai besikeičiantį pasaulį. Spauda, radijas ir televizija, internetas ir kitos skaitmeninės komunikacijos technologijos yra svarbios norint rasti reikiamą informaciją ir prisijungti prie viešojo diskurso.
Raštingumas UNESCO apibrėžiamas gebėjimais atpažinti, suprasti, interpretuoti, kurti, bendrauti, skaičiuoti ir naudoti atspausdintus bei parašytus duomenis įvairiose situacijose. Mokslininkai teigia, kad moderniame pasaulyje asmenys vis daugiau laiko skiria savarankiškam turinio įsisavinimui, todėl viena iš raštingumo sričių tampa bendrieji gebėjimai naudotis šiuolaikinėmis medijomis ir informacijos ištekliais.
Laikui bėgant keičiasi informacinio raštingumo koncepcijos pritaikymas visuomenės poreikiams. Amerikos bibliotekų asociacija apie 2000 metus parengė pozityvistinės perspektyvos „Informacinio raštingumo gebėjimų standartus aukštajam mokslui“, po dešimtmečio ėmė peržiūrėti informacinio raštingumo koncepciją ir 2015 m. vietoj standartų pasiūlė „Informacinio raštingumo aukštajam mokslui metmenis“ (angl. Framework for Information Literacy for Higher Education). Metmenyse nebeakcentuojami griežtai standartizuoti gebėjimai, o įtvirtinamas suvokimas, kad studentai yra informacijos vartotojai ir jos kūrėjai, todėl labai svarbus yra metaraštingumas arba savirefleksija, gebėjimas savarankiškai veikti nuolat kintančioje infosferoje.
Anot mokslininkų John Seely Brown ir Paul Duguid, informacijos amžiuje apie pačią naudojamą informaciją įprasta mąstyti be konteksto. Mokslininkai džiaugiasi vieša informacijos prieiga ir nesigilina į tai, kiek bibliotekininkų, leidėjų, kompiuteristų, teksto redaktorių, kataloguotojų ir kitų specialistų dirbo, kad gautų tokį rezultatą. Kai pastarieji specialistai dirba gerai, jie išlieka nepastebimi. Analogiškai yra ir su prieiga prie naujienų, pamirštant arba net nesusimąstant, kaip jos atsiranda. Įgiję medijinį ir informacijos raštingumą asmenys supranta informacijos atsiradimo ir komunikacijos su auditorijomis kontekstą ir įžvelgia ten slypinčius pavojus.
Anot Lietuvos medijų tyrėjo Vinco Grigo, įgiję medijų ir informacinio raštingumo kompetenciją asmenys kritiškai vertina naudojamą informaciją. Medijų ir informacinio raštingumo gebėjimų ugdymas gerina bendrųjų kompetencijų ugdymo kokybę. Informacinio ir medijų raštingumo ugdymu siekiama paskatinti asmenis ieškoti, suprasti, vertinti, iškomunikuoti, naudoti ir kurti informaciją. Medijų raštingume svarbesni yra kasdienės informacijos ištekliai, čia labiau akcentuojamos medijų ypatybės. Pastarosios dimensijos informaciniame raštingume nedominuoja, čia labiau koncentruojamasi į mokslo informacijos naudojimą.
Šaltiniai
- Grigas Vincas, Šuminas Andrius; Gudinavičius, Arūnas. Šiuolaikinės medijos ir informacija. Vilnius: Akademinė leidyba, 2016. p. 16
- Medijų ir informacinis raštingumas, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Nuoroda tikrinta 2022-12-09.
- Braesel, Sylvia; Karg, Thorsten. Medijų plėtra: žiniasklaidos informacinis raštingumas: praktinis vadovas mokytojams. Vilnius: Nacionalinė švietimo agentūra, 2021, 212 p. ISBN 978-609-8275-17-9; p. 5. prieiga: https://www.draugiskasinternetas.lt/wp-content/uploads/2021/09/DWA_Edition_MIL_LITHUANIAN_MG-4.pdf, žiūrėta 2022 lapkričio 21
- Grigas, Vincas. Metagaražas, Kn.: Medijų ir informacinis raštingumas, p. 205
- Grigas, Vincas; Rudžionienė, Jurgita. Informacinis raštingumas ir darnus vystymasis. Tarp knygų, 2016, nr. 2, p. 14-16
- Brown, Seely J., Paul Duguid, Paul Socialinis informacijos gyvenimas. Vilnius: Charibdė, 2004. p. 11-17
- Grigas, Vincas Metagaražas, Kn.: Medijų ir informacinis raštingumas, p. 213
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Medijų ir informacinis raštingumas, Kas yra Medijų ir informacinis raštingumas? Ką reiškia Medijų ir informacinis raštingumas?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Mediju ir informacinis rastingumas edukacine paradigma skirta ugdyti informacijos vartotoja Integralus poziuris į informacijos mediju ir rastingumo koncepcijas apima ne tik vartotoju informacine elgsena bet ir vartotojo veikima infosferoje Mediju ziniasklaidos priemoniu ir kanalu pazinimas informacijos valdymo paieskos ir tvarkymo įgudziai vysto asmens mediju ir informacinio rastingumo kompetencija Studentai kompiuteriu auditorijoje UNESCO mediju ir informacinį rastinguma apibrezia kaip termina kuris aprepia visas medijas ir ziniasklaida spauda radijo ir televizijos laidos kino filmai reklama internetas ir kt ir kitus informacijos teikejus įskaitant bibliotekas archyvus muziejus Anot mediju ir informacinio rastingumo specialistu Silvijos Bresel Sylvia Brasel ir Torsteno Kargo Thorsten Karg mediju ir informacinis rastingumas yra viena is bendrojo rastingumo sriciu Zodzio rastingumas pradine reiksme yra moketi skaityti ir rasyti XXI amziuje zodis rastingumas apima mediju ir informacinį rastinguma Zinodami kaip naudotis visomis mediju formomis asmenys geriau supranta greitai besikeiciantį pasaulį Spauda radijas ir televizija internetas ir kitos skaitmenines komunikacijos technologijos yra svarbios norint rasti reikiama informacija ir prisijungti prie viesojo diskurso Rastingumas UNESCO apibreziamas gebejimais atpazinti suprasti interpretuoti kurti bendrauti skaiciuoti ir naudoti atspausdintus bei parasytus duomenis įvairiose situacijose Mokslininkai teigia kad moderniame pasaulyje asmenys vis daugiau laiko skiria savarankiskam turinio įsisavinimui todel viena is rastingumo sriciu tampa bendrieji gebejimai naudotis siuolaikinemis medijomis ir informacijos istekliais Laikui begant keiciasi informacinio rastingumo koncepcijos pritaikymas visuomenes poreikiams Amerikos biblioteku asociacija apie 2000 metus parenge pozityvistines perspektyvos Informacinio rastingumo gebejimu standartus aukstajam mokslui po desimtmecio eme perziureti informacinio rastingumo koncepcija ir 2015 m vietoj standartu pasiule Informacinio rastingumo aukstajam mokslui metmenis angl Framework for Information Literacy for Higher Education Metmenyse nebeakcentuojami grieztai standartizuoti gebejimai o įtvirtinamas suvokimas kad studentai yra informacijos vartotojai ir jos kurejai todel labai svarbus yra metarastingumas arba savirefleksija gebejimas savarankiskai veikti nuolat kintancioje infosferoje Anot mokslininku John Seely Brown ir Paul Duguid informacijos amziuje apie pacia naudojama informacija įprasta mastyti be konteksto Mokslininkai dziaugiasi viesa informacijos prieiga ir nesigilina į tai kiek bibliotekininku leideju kompiuteristu teksto redaktoriu kataloguotoju ir kitu specialistu dirbo kad gautu tokį rezultata Kai pastarieji specialistai dirba gerai jie islieka nepastebimi Analogiskai yra ir su prieiga prie naujienu pamirstant arba net nesusimastant kaip jos atsiranda Įgije medijinį ir informacijos rastinguma asmenys supranta informacijos atsiradimo ir komunikacijos su auditorijomis konteksta ir įzvelgia ten slypincius pavojus Anot Lietuvos mediju tyrejo Vinco Grigo įgije mediju ir informacinio rastingumo kompetencija asmenys kritiskai vertina naudojama informacija Mediju ir informacinio rastingumo gebejimu ugdymas gerina bendruju kompetenciju ugdymo kokybe Informacinio ir mediju rastingumo ugdymu siekiama paskatinti asmenis ieskoti suprasti vertinti iskomunikuoti naudoti ir kurti informacija Mediju rastingume svarbesni yra kasdienes informacijos istekliai cia labiau akcentuojamos mediju ypatybes Pastarosios dimensijos informaciniame rastingume nedominuoja cia labiau koncentruojamasi į mokslo informacijos naudojima SaltiniaiGrigas Vincas Suminas Andrius Gudinavicius Arunas Siuolaikines medijos ir informacija Vilnius Akademine leidyba 2016 p 16 Mediju ir informacinis rastingumas Lietuvos nacionaline UNESCO komisija Nuoroda tikrinta 2022 12 09 Braesel Sylvia Karg Thorsten Mediju pletra ziniasklaidos informacinis rastingumas praktinis vadovas mokytojams Vilnius Nacionaline svietimo agentura 2021 212 p ISBN 978 609 8275 17 9 p 5 prieiga https www draugiskasinternetas lt wp content uploads 2021 09 DWA Edition MIL LITHUANIAN MG 4 pdf ziureta 2022 lapkricio 21 Grigas Vincas Metagarazas Kn Mediju ir informacinis rastingumas p 205 Grigas Vincas Rudzioniene Jurgita Informacinis rastingumas ir darnus vystymasis Tarp knygu 2016 nr 2 p 14 16 Brown Seely J Paul Duguid Paul Socialinis informacijos gyvenimas Vilnius Charibde 2004 p 11 17 Grigas Vincas Metagarazas Kn Mediju ir informacinis rastingumas p 213