Mažoji Abchazija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Istorinės Gruzijos regionas: Džiketi ჯიქეთი
Šalis	Rusija (Krasnodaro kraštas)
Tautos	zygai,
Valstybės
Miestai	Sočis

Sadzenas (dar Sadzynas, Sadzinas), kitaip vadinamas Mažąja Abchazija, Ubykija, seniau vadintas Zygija, Džiketija (Jiqueti) – istorinis Gruzijos regionas, esantis istorinės Gruzijos šiaurės vakarų dalyje. Šiuo metu jis yra Rusijos teritorijoje, apima dalį dabartinio Krasnodaro krašto. Abchazai jį laiko vienu iš septynių savo istorinių regionų.

Geografija

Sadzeno regionas užima derlingas pajūrio žemumas ir už jų esančias aukštumas į šiaurę nuo Abchazijos. Iš vienos pusės jį riboja kalnai, už kurių yra Cirkasija, o iš kitos – Juodoji jūra.

Istorija

Zygai ir Džiketija

Seniausia regione gyvenusi tauta buvo zygai, dėl ko regionas gavo pavadinimą Zygija, Džiketija. Senovėje regionas buvo iš dalies kontroliuojamas Kolchidės, vėliau . Šiai byrant, formavosi vietinė abchazų valstybėlė Sanigija su sostine (pačioje dabartinės Abchazijos šiaurėje), valdoma Canba dinastijos. VI a. ją užkariavo abchazų valstybė Abazgija, buvusi iš karto į pietus, kuri sudarė Abchazijos branduolį.

Nuo VIII a. Sadzenas buvo valdomas . Nuo XI a. jis priklausė suvienytai Gruzijos valstybei.

Sadzai

Spėjama, kad apie XII–XIV a. dalis vietos gyventojų migravo į šiaurę nuo Kaukazo, taip suformuodami abazinų tautybę. Likusieji gyveno susiskaldę klanais, tokiais kaip kamyšai, arydbai, amaršanai, gečbai, canbai ir kt. Maždaug nuo tada jie žinomi kaip . Šios tautos yra giminingos abchazams, gyvenusiems piečiau, jų kalbos yra laikomos abchazų kalbos dialektais. Čia gyveno ir .

XVIII a. visas regionas buvo susiskaldęs tarp daugybės klanų ir smulkių kunigaikštysčių, kurių kai kurios pripažino Abchazijos kunigaikštystės suverenitetą. Dė to vėliau šiai teritorijai prigijo Mažosios Abchazijos pavadinimas. Dėl Turkijos įtakos regione plito islamas.

Kaukazo muhadžirai

XIX a. viduryje Rusijos imperijai užkariavus šiaurės Kaukazą, buvo užimtas ir Sadzenas. Tuo metu stipriai islamizuotame regione veikė musulmonų dvasininkai, kurie ragino palikti netikėlių šalį ir vykti į islamiškas šalis, t. y. Turkiją. Šios informacijos paveikti, daugybė gyventojų iš šio regiono, taip pat iš Cirkasijos, ėmė masiškai keltis į Turkiją, kur dažniausiai negaudavo jokios paramos. Jie vadinosi muhadžirais. 1864-67 m. išsikėlė daugiau nei 300 tūkst. gyventojų, palikdami regioną ištuštėjusį. Vietinių tautų beveik neliko, kadangi persikėlus į Turkiją jos labai greitai sutiurkėdavo.

Rusijos dalis

Vietoj vietos gyventojų į regioną atsikėlė rusai, Rusijos imperijos laikais ši teritorija buvo ne tik politiškai, bet ir kultūriškai ir etniškai inkorporuota į Rusiją.