Martyno Mažvydo premija įsteigta LR Kultūros ministerijos teikiama nuo 1996 m už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai raš

Martyno Mažvydo premija, įsteigta LR Kultūros ministerijos, teikiama nuo 1996 m. už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui.

Premijos tikslas – įvertinti geriausius Lietuvos literatūros, kalbos istorijos, kultūros bei knygotyros tyrinėjimus ir studijas, jų išleidimą ir/ar šaltinių publikavimą.

Premija skiriama pavieniams asmenims arba autorių kolektyvams už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius darbus. Teikiama kasmet gruodžio mėnesį.

Laureatai

2024 m. Asta Vaškelienė už vertingus senosios literatūros tyrimus, atskleidžiančius XVIII a. Lietuvos lotyniškosios literatūros europietiškąją tapatybę, ir aktualią savo tyrimų sklaidą Lietuvoje bei užsienyje.
2023 m. Vaidas Šeferis – už kryptingus Kristijono Donelaičio rašytinio palikimo tyrimus, naujus archyvinius atradimus, aktyvią mokslo populiarinimo veiklą.
2022 m. Birutė Triškaitė ir Žavinta Sidabraitė už 2018–2022 m. Prūsijos (Mažosios) Lietuvos XVI–XVIII a. raštijos tyrimus.
2021 m. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet už Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos vertimo į lietuvių kalbą publikavimą knygų serijoje ir skaitmeninėje erdvėje bei šiai temai skirtus pastarųjų metų tyrimus.
2020 m. Reda Griškaitė už mokslinius XIX a. tyrimus Lietuvos kitakalbės moterų literatūros istorijos, Lietuvos dvarų istorijos temomis bei jų tarpdalykiškumą, tarptautiškumą, inovatyvumą, sklaidą visuomenėje ir aktyvią veiklą Lietuvos literatūros ir rašto kultūros tyrimų srityje.
2019 m. Živilė Nedzinskaitė ir Darius Antanavičius už fundamentalias Kražių kolegijos istorijos ir veiklos šaltinių publikacijas.
2018 m. Sigitas Lūžys – už Kazimiero Semenavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ pirmosios dalies vertimą iš lotynų kalbos ir reikšmingus pastarųjų penkerių metų tyrinėjimus.
2017 m. Sigitas Narbutas – už LDK literatūros tyrimus ir vertimus iš sen. graikų bei lotynų kalbų, už Alberto Kojalavičiaus-Vijūko veikalo „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“ rankraštinio šaltinio šifravimą, tyrimą, komentavimą, vertimą ir publikavimą.
2016 m. Liudas Jovaiša – už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui už novatoriškus ir konceptualius tyrimus istorijos ir religinio paveldo srityse.
2015 m. Mikas Vaicekauskas – už darbus, susijusius su Kristijono Donelaičio palikimo tyrimais ir šaltinių publikavimu.
2014 m. Dalia Dilytė-Staškevičienė – už nuopelnus raštijos istorijai ir monografiją „Kristijono Donelaičio pasakėčios“.
2013 m. nebuvo skirta
2012 m. Gytis Vaškelis.
2011 m. Dainora Pociūtė-Abukevičienė – už monografiją „Maištininkų katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvių-italų evangelikų ryšiai“, už mokslinę veiklą tiriant ir įvertinant senąjį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Mažosios Lietuvos kultūros bei raštijos paveldą.
2010 m. Aušra Rinkūnaitė, Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Sondra Rankelienė – už katalogo „Bibliotheca Sapiehana: Vilniaus universiteto rinkinys“ sudarymą ir parengimą.
2009 m. Petras Vidas Račius.
2008 m. Silvija Marija Vėlavičienė.
2007 m. nebuvo skirta
2006 m. Arvydas Pacevičius.
2005 m. Liucija Citavičiūtė.
2004 m. Jolita Liškevičienė.
2003 m. Alma Braziūnienė.
2002 m. Elona Marija Ložytė.
2001 m. Eugenija Ulčinaitė.
2000 m. Ingrida Korsakaitė ir Aurelija Rabačiauskaitė.
1999 m. Ingė Lukšaitė.
1998 m. Domas Kaunas.
1997 m. Vilniaus universiteto darbuotojai – už knygą „Akademijos laurai. Laureae Academicae“.
1996 m. Jochenas Dytrichas Rangė (Jochen Dietrich Range, Vokietija).

Šaltiniai

Martyno Mažvydo premijos nuostatai.

[1] Martyno Mažvydo premijos nuostatai.