Marokas olimpinėse žaidynėse

Marokas olimpinėse žaidynėse debiutavo 1960 m. ir nuo to laiko siuntė savo sportininkus dalyvauti visose paskesnėse olimpinėse žaidynėse, išskyrus 1980 m. vasaros žaidynes, kurias Marokas boikotavo taip palaikydamas JAV. Šalis taip pat boikotavo 1976 m. vasaros žaidynes,^[1] atšaukdama jau išsiųstą delegaciją. Taip pasielgdama šalis prisijungė prie kitų Afrikos šalių boikoto prieš Naujosios Zelandijos dalyvavimą, po to kai N. Zelandijos regbio rinktinė „All Blacks“ surengė su olimpinėmis žaidynėmis nesusijusį mačą su apartheidine rinktine iš Pietų Afrikos Respublikos. Tik vienas šalies sportininkas suspėjo varžytis savo rungtyje prieš Marokui pasitraukiant iš žaidynių: Abderahim Najim dalyvavo vyrų lengvojo svorio bokso rungtyje, bet pralaimėjo savo pirmąjį ir vienintelį mačą.

Marokas taip pat dalyvauja žiemos olimpinėse žaidynėse nuo 1968 m.

2014 m. duomenimis, Maroko sportininkai iš viso yra pelnę dvidešimt du medalius, denyniolika iš jų lengvojoje atletikoje ir tris – bokse. Daugiausiai medalių šaliai pelnė šie sportininkai: Hicham El Guerrouj (du aukso ir vieną sidabro) ir Saïd Aouita (vieną aukso ir vieną sidabro).^[1] Jauniausia šalies olimpietė buvo 1988 m. žiemos olimpiadoje dalyvausi 15-metė slidininkė Lotfi Housnialaoui, o vyriausias olimpietis – 53-jų fechtuotojas Charles Benitah, dalyvavęs 1960 m. olimpiadoje.

Maroko nacionalinis olimpinis komitetas TOK pripažintas 1959 m.^[2]