Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Mariner 10
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mariner 10 | |
| |
| Organizacija: | NASA |
| Šalis: | JAV |
| NSSDC ID: | 1973-085A |
| Programa: | Mariner programa |
| Misijos tikslas: | Venera, Merkurijus |
| Misijos tipas: | praskriejimas |
| Paleidimo data: | 1973 m. lapkričio 3 d. 05:45:00 UTC |
| Paleidimo vieta: | Cape Canaveral, JAV |
| Paleidimo įrenginys: | nešančioji raketa Atlas-Centaur |
| Masė: | 558,8 kg (orbitoje) |
| Misijos rezultatas: | sėkminga |
| Ankstesnė misija: | Mariner 9 |
| Velesnė misija: | -- |
„Mariner 10“ – 7-oji sėkminga „Mariner“ programos misija; 1-oji, kai pasinaudojant kitos planetos (Veneros) gravitacijos jėgomis, pakeičiama kosminio aparato skrydžio trajektorija, kosminį aparatą nukreipiant dar kitos planetos (Merkurijaus) link. „Mariner 10“ yra viena iš dviejų iki 2006 metų įvykdytų misijų į Merkurijų. Kosminis aparatas triskart praskriejo Merkurijų ir perdavė į Žemę jo tyrimų duomenis bei paviršiaus nuotraukas.
Kosminis aparatas ir jo sistemos
„Mariner 10“, kaip ir visų „Mariner“ programos kosminių aparatų, pagrindą sudarė aštuonkampė magnio struktūra, kurioje elektronikai iš viso buvo skirti 8 skyriai. Struktūros matmenys: įstrižainė 1,39 m, aukštis 45,7 cm. Dvi saulės baterijų plokštės, kurių ilgis 2,69 m, plotis 0,97 m, bendras plotas 5,1 m², pritvirtintos struktūros viršuje. Pilnai išsiskleidusio kosminio aparato matmenys buvo 8 m pločio plačiausioje vietoje, ir 3,7 m nuo žemo jautrumo antenos viršutinio taško iki apsauginio terminio skydo apatinio taško. Prie vieno aštuonkampio korpuso viršutinio krašto buvo pritvirtintas 5,8 m ilgio stiebas su magnetometrais.
Bendra kosminio aparato masė paleidimo metu siekė 502,9 kg (29 kg masės sudarė reaktyvinis kuras ir dujos). Bendra įrangos masė kosminiame aparate - 79,4 kg.
222 N skysto raketinio kuro hidrazino variklis sumontuotas kosminio aparato aštuonkampės struktūros centre, šalia jo – sferinis kuro bakas. Variklio išmetamųjų medžiagų snapelis (raketinio variklio anga) išvestas per saulės skydą. Du komplektai, sudaryti iš trijų porų azotų dujų išmetimo angų, skirtų kosminio aparato padėčiai erdvėje keisti, išdėstyti saulės baterijų galuose. Kosminio aparato valdymą atliko viduje sumontuotas kompiuteris su 512 žodžių atmintimi.
„Mariner 10“ turėjo varikliu valdoma lėkštės formos aukšto jautrumo anteną su 1,37 metro skersmens aliuminio korinių diskų paraboliniu reflektoriumi, sumontuotu ant stiebo, prijungto prie karkaso šono. Žemo jautrumo bekrypė antena sumontuota 2,85 m stiebo viršuje. Turima ryšių įranga buvo įmanoma duomenis perduoti 117,6 kbps sparta.
Pozicijai erdvėje nustatyti „Mariner 10“ aparate buvo sumontuotas žvaigždės sekimo įrenginys bei saulės krypties jutikliai. Kosminio aparato viduje sumontuota įranga buvo izoliuota daugiasluoksnėmis terminėmis paklodėmis. Saulės skydas, sumontuotas kosminio aparato apačioje, skirtas apsaugoti kosminį aparatą iš į Saulę atsuktos pusės.
Mokslinė kosminio aparato įranga galėjo atlikti Veneros ir Merkurijaus atmosferos, paviršiaus ir fizikinių charakteristikų matavimus. Įrangą sudarė televizijos kamera, magnetinių laukų, plazmos jutikliai, infraraudonųjų spindulių (IR) radiometras, ultravioletinių spindulių (UV) spektroskopas, radijo signalų jutikliai. Pirmą kartą sumontuoti eksperimentiniai rentgeno ir aukšto dažnio bangų siųstuvai.
Skrydis
„Mariner 10“ kartu su raketa nešėja Kenedžio kosminių skrydžių centre paleistas 1973 m. lapkričio 3 d. 05:45:00 UTC, per 25 minutes buvo nugabentas į skrydžio į Venerą trajektorijos pradžios vietą. Į Saulę nukreipto apsauginio skydo elektrostatiniai jutikliai pilnai neišsiskleidė, todėl nebebuvo įmanoma panaudoti elektrostatinio analizatoriaus ir elektronų spektrometrų eksperimentams atlikti. Taip pat nustatyta, kad sugedo televizijos kamerų šildytuvai, todėl kameros įjungiamos visai ekspedicijos trukmei, kad dėl žemų temperatūrų nebūtų pažeista jų optika.
Praėjus 10 dienų po paleidimo atliktas kurso korekcijos manevras. Jį įvykdžius sutriko pozicijos erdvėje nustatymas, dėl to, kad Kaponus žvaigždės jutiklis „pametė“ žvaigždės kryptį, nusitaikydamas į ryškų tašką, esantį ant paties kosminio aparato. Vėliau jutiklio veikla buvo atstatyta. Skrydžio metu kosminio aparato kompiuteris taip pat kėlė problemų, netikėtai persikraudamas.
1974 m. sausio 21 d. atlikta dar viena kurso korekcija. 1974 m. vasario 5 d. „Mariner 10“ praskriejo Venerą, artimiausias taškas virš Veneros paviršiaus – 5768 km, ir perdavė į Žemę pirmąsias artimas Veneros nuotraukas.
Atlikus kurso manevrus, naudojantis Veneros gravitacijos jėgomis, kosminis aparatas nukreipiamas skrydžiui Merkurijaus link. Pakeliui vėl įvyko pozicijos erdvėje nustatymo anomalija, kursas buvo atstatytas naudojant dujas ir nukreipiant kosminį aparatą reikalinga linkme. 1974 m. kovo 29 d. 20:46 UTC „Mariner 10“ kirto Merkurijaus orbitą. Šiuo momentu kosminis aparatas buvo tik 704 km virš planetos paviršiaus. Antrą kartą tai įvyko 1974 m. rugsėjo 21 d. 48069 km aukštyje. Trečią kartą „Mariner 10“ praskriejo planetą 1975 m. kovo 16 d. ir buvo tik 327 km aukštyje. Visų praskriejimų metu buvo fotografuojamas planetos paviršius, atliekami magnetinio lauko matavimai. Inžineriniai testai buvo atliekami iki 1975 m. kovo 25 d., kol baigėsi pozicijos kontrolei valdyti skirtos dujos; misija nutraukiama.
Mokslinių tyrimų rezultatai
„Mariner 10“ atliktais tyrimais nustatyta, kad Veneros atmosferoje egzistuoja Hedley tipo cirkuliacija, užfiksuotas labai silpnas magnetinis laukas, o jonosfera sąveikauja su saulės vėju. Patvirtinta, kad Merkurijaus paviršius nusėtas krateriais, nuotraukose matomas Mėnulio tipo paviršius. Užfiksuotas silpnas Merkurijaus magnetinis laukas, tačiau nustatyta, jog planeta turi palyginti didelį geležies struktūrų branduolį. Buvo nufotografuota pusė viso Merkurijaus paviršiaus, perduota virš 2800 nuotraukų. Nustatyta labai reta Merkurijaus atmosfera, daugiausia sudaryta iš helio.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mariner 10, Kas yra Mariner 10? Ką reiškia Mariner 10?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Mariner 10Organizacija NASASalis JAVNSSDC ID 1973 085APrograma Mariner programaMisijos tikslas Venera MerkurijusMisijos tipas praskriejimasPaleidimo data 1973 m lapkricio 3 d 05 45 00 UTCPaleidimo vieta Cape Canaveral JAVPaleidimo įrenginys nesancioji raketa Atlas CentaurMase 558 8 kg orbitoje Misijos rezultatas sekmingaAnkstesne misija Mariner 9Velesne misija Mariner 10 7 oji sekminga Mariner programos misija 1 oji kai pasinaudojant kitos planetos Veneros gravitacijos jegomis pakeiciama kosminio aparato skrydzio trajektorija kosminį aparata nukreipiant dar kitos planetos Merkurijaus link Mariner 10 yra viena is dvieju iki 2006 metu įvykdytu misiju į Merkuriju Kosminis aparatas triskart praskriejo Merkuriju ir perdave į Zeme jo tyrimu duomenis bei pavirsiaus nuotraukas Kosminis aparatas ir jo sistemos Mariner 10 komponentai Mariner 10 kaip ir visu Mariner programos kosminiu aparatu pagrinda sudare astuonkampe magnio struktura kurioje elektronikai is viso buvo skirti 8 skyriai Strukturos matmenys įstrizaine 1 39 m aukstis 45 7 cm Dvi saules bateriju plokstes kuriu ilgis 2 69 m plotis 0 97 m bendras plotas 5 1 m pritvirtintos strukturos virsuje Pilnai issiskleidusio kosminio aparato matmenys buvo 8 m plocio placiausioje vietoje ir 3 7 m nuo zemo jautrumo antenos virsutinio tasko iki apsauginio terminio skydo apatinio tasko Prie vieno astuonkampio korpuso virsutinio krasto buvo pritvirtintas 5 8 m ilgio stiebas su magnetometrais Bendra kosminio aparato mase paleidimo metu sieke 502 9 kg 29 kg mases sudare reaktyvinis kuras ir dujos Bendra įrangos mase kosminiame aparate 79 4 kg 222 N skysto raketinio kuro hidrazino variklis sumontuotas kosminio aparato astuonkampes strukturos centre salia jo sferinis kuro bakas Variklio ismetamuju medziagu snapelis raketinio variklio anga isvestas per saules skyda Du komplektai sudaryti is triju poru azotu duju ismetimo angu skirtu kosminio aparato padeciai erdveje keisti isdestyti saules bateriju galuose Kosminio aparato valdyma atliko viduje sumontuotas kompiuteris su 512 zodziu atmintimi Mariner 10 turejo varikliu valdoma lekstes formos auksto jautrumo antena su 1 37 metro skersmens aliuminio koriniu disku paraboliniu reflektoriumi sumontuotu ant stiebo prijungto prie karkaso sono Zemo jautrumo bekrype antena sumontuota 2 85 m stiebo virsuje Turima rysiu įranga buvo įmanoma duomenis perduoti 117 6 kbps sparta Pozicijai erdveje nustatyti Mariner 10 aparate buvo sumontuotas zvaigzdes sekimo įrenginys bei saules krypties jutikliai Kosminio aparato viduje sumontuota įranga buvo izoliuota daugiasluoksnemis terminemis paklodemis Saules skydas sumontuotas kosminio aparato apacioje skirtas apsaugoti kosminį aparata is į Saule atsuktos puses Moksline kosminio aparato įranga galejo atlikti Veneros ir Merkurijaus atmosferos pavirsiaus ir fizikiniu charakteristiku matavimus Įranga sudare televizijos kamera magnetiniu lauku plazmos jutikliai infraraudonuju spinduliu IR radiometras ultravioletiniu spinduliu UV spektroskopas radijo signalu jutikliai Pirma karta sumontuoti eksperimentiniai rentgeno ir auksto daznio bangu siustuvai SkrydisRaketos nesejos su Mariner 10 paleidimas Mariner 10 kartu su raketa neseja Kenedzio kosminiu skrydziu centre paleistas 1973 m lapkricio 3 d 05 45 00 UTC per 25 minutes buvo nugabentas į skrydzio į Venera trajektorijos pradzios vieta Į Saule nukreipto apsauginio skydo elektrostatiniai jutikliai pilnai neissiskleide todel nebebuvo įmanoma panaudoti elektrostatinio analizatoriaus ir elektronu spektrometru eksperimentams atlikti Taip pat nustatyta kad sugedo televizijos kameru sildytuvai todel kameros įjungiamos visai ekspedicijos trukmei kad del zemu temperaturu nebutu pazeista ju optika Praejus 10 dienu po paleidimo atliktas kurso korekcijos manevras Jį įvykdzius sutriko pozicijos erdveje nustatymas del to kad Kaponus zvaigzdes jutiklis pamete zvaigzdes kryptį nusitaikydamas į rysku taska esantį ant paties kosminio aparato Veliau jutiklio veikla buvo atstatyta Skrydzio metu kosminio aparato kompiuteris taip pat kele problemu netiketai persikraudamas 1974 m sausio 21 d atlikta dar viena kurso korekcija 1974 m vasario 5 d Mariner 10 praskriejo Venera artimiausias taskas virs Veneros pavirsiaus 5768 km ir perdave į Zeme pirmasias artimas Veneros nuotraukas Atlikus kurso manevrus naudojantis Veneros gravitacijos jegomis kosminis aparatas nukreipiamas skrydziui Merkurijaus link Pakeliui vel įvyko pozicijos erdveje nustatymo anomalija kursas buvo atstatytas naudojant dujas ir nukreipiant kosminį aparata reikalinga linkme 1974 m kovo 29 d 20 46 UTC Mariner 10 kirto Merkurijaus orbita Siuo momentu kosminis aparatas buvo tik 704 km virs planetos pavirsiaus Antra karta tai įvyko 1974 m rugsejo 21 d 48069 km aukstyje Trecia karta Mariner 10 praskriejo planeta 1975 m kovo 16 d ir buvo tik 327 km aukstyje Visu praskriejimu metu buvo fotografuojamas planetos pavirsius atliekami magnetinio lauko matavimai Inzineriniai testai buvo atliekami iki 1975 m kovo 25 d kol baigesi pozicijos kontrolei valdyti skirtos dujos misija nutraukiama Moksliniu tyrimu rezultataiMerkurijaus fotomozaika is Mariner 10 į Zeme perduotu nuotrauku Mariner 10 atliktais tyrimais nustatyta kad Veneros atmosferoje egzistuoja Hedley tipo cirkuliacija uzfiksuotas labai silpnas magnetinis laukas o jonosfera saveikauja su saules veju Patvirtinta kad Merkurijaus pavirsius nusetas krateriais nuotraukose matomas Menulio tipo pavirsius Uzfiksuotas silpnas Merkurijaus magnetinis laukas taciau nustatyta jog planeta turi palyginti didelį gelezies strukturu branduolį Buvo nufotografuota puse viso Merkurijaus pavirsiaus perduota virs 2800 nuotrauku Nustatyta labai reta Merkurijaus atmosfera daugiausia sudaryta is helio