Marijonas Pliateris

1895 m. aukso medaliu baigė licėjų. 1902 m. paskirtas rusų dvaro kamerjunkeriu, vėliau paaukštintas į patarėją. Kurį laiką Vilniaus žemės banko direktorius. Vienas iš Vilniaus mokslo ir dailės muziejaus kūrėjų ir rėmėjų, visuomeniniais pagrindais tvarkė šio muziejaus knygų, senųjų spaudinių ir raižinių skyrių.

1909 m. po tėvo mirties paveldėjo Veprių dvarą, kur įkūrė savo rezidenciją. Fundavo Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčios statybą Vepriuose, 1901 m. pastatė spirito varyklą (dabartinis vad. „Baltasis namas“) ant Veprių ežero kranto, rekonstravo kitus ūkinius pastatus.

Tais pačiais metais į Veprių dvarą iš gimtosios Švėkšnos perkėlė didžiulę Jurgio Pliaterio biblioteką. Joje tarp 2500 tomų knygų 1919 m. buvo aptiktas pirmojo Simono Daukanto istorinio veikalo „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ rankraštis, joje saugota Mikalojaus Daukšos Postilė. 1924 m. valstybei nusavinus dvarą, grafui paliktas tik vandens malūnas, spirito varykla ir pora sklypų su trobesiais Veprių miestelyje. Pardavęs šį turtą grafas išvyko gyventi į Lenkijos okupuotą Vilnių, kur ir mirė. Palaidotas Bernardinų kapinėse.

Su Liudvika Marija Janina Holynska (1888–1952 m.) Marijonas Pliateris susilaukė trijų sūnų: Jurgio (1913–1939 m.), Kazimiero (gimusio Vepriuose 1915–2004 m.) ir Andžejaus (1917- m.), bei dukters Marijos (1909–1923 m.)

• Marijono Pliaterio genealogija
• VEPRIŲ DVARO paveldėtojas ir kolekcininkas Marijonas Steponas Vandalinas Broel PLIATERIS^{[neveikianti nuoroda]}