Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Marijaus reformos
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Marijaus reformos – 107 m. pr. m. e. Romos Respublikos karvedžio ir politiko Gajaus Marijaus inicijuotos romėnų armijos reformos. Dėl jų vėlyvosios Romos Respublikos ir ankstyvosios Imperijos laikų legionai dažnai vadinami Marijaus legionais.
Iki reformų
Iki Gajaus Marijaus reformų taisyklės norintiems tarnauti armijoje buvo labai griežtos. Romėnų karys privalėjo būti iš penktos ar aukštesnės klasės, o jo turimas turtas turėjo būti bent jau 3000 sestercijų vertės. Ginklus bei kitą kario įrangą turėjo įsigyti pats. Nuolatinė armija neegzistavo – iškilus konkrečiam poreikiui, ją pagal šiuos kriterijus rinkdavo konsulai. Į mūšį ją vesdavo taip pat būtinai vienas iš konsulų. Pasibaigus karui armija būdavo paleidžiama.
Tačiau konsulas nebūtinai išmanydavo karybą ar turėdavo šioje srityje patirties. Taip pat pasitaikydavo, kad konsulas nesugebėdavo surinkti armijos, nes tinkamų piliečių paprasčiausiai nebūdavo likę. Vienas iš svarbiausių tokių atvejų ir buvo 107 m. pr. m. e., kai Gajus Marijus tapo jaunesniuoju konsulu ir turėjo vesti armiją prieš Numidijos karalių . Visa armija, kuri kovėsi Afrikoje anksčiau, dabar buvo paskirta kovai prieš kimbrus. Naujos armijos surinkti nepavyko, nes tinkamų piliečių buvo likę labai mažai. Todėl Marijus reformavo armiją.
Marijaus reformos
Viena svarbiausių reformų buvo Romos bežemių piliečių įtraukimas į galimų šauktinių sąrašus. Taip pat Marijaus potvarkiu visus reikalingus daiktus ir ginklus jiems pirkdavo valstybė, kadangi bežemiai piliečiai paprastai neturėdavo už ką įsigyti kario įrangą. Labai svarbi reforma – karinės tarnybos pavertimas profesija. Neturtingi piliečiai galėjo tapti kariais ir gauti už tai atlyginimą, o po laimėtų karų – ir grobio dalį. Kadangi neturtingi ir nekilmingi piliečiai beveik neturėjo vilties iškilti kitais būdais, šis Marijaus pasiūlymas įgijo didžiulį populiarumą. Profesionaliai karybai žmonės būdavo samdomi 25 metų laikotarpiui.
Atsiradus nuolatinei armijai, atsirado ir galimybė standartizuoti treniruočių procedūras bei kario įrangą. Kariuomenės treniruotės vyko ištisus metus, o ne tik kai atsirasdavo būtinybė, kaip anksčiau. Marijus suorganizavo armija nuolatiniais legionais. Vieną pilną legioną sudarė apie 6000 žmonių, iš kurių apie 5200 buvo kariai, likę turėdavo kitokias šalutines pareigas ir nekovodavo. Legionas buvo suskirstytas į dešimt kohortų, kurių kiekvieną sudarė šešios centurijos bei penkios dvigubos centurijos. Vieną centuriją sudarė 80 žmonių, dvigubą centurija – 160 žmonių. Centurijos būdavo padalintos į 8 žmonių grupeles. Centurija buvo karinis vienetas, ir žygiuodavo, apsistodavo bei kaudavosi kaip vienetas. Taip pat, centurija nešdavosi visą reikalingą karo, žygių ir stovyklos įrangą bendrai, t. y. kiekvienam kariui savo daiktų nebereikėjo neštis atskirai pačiam. Tai sumažino reikalingo neštis bagažo kiekį bei svorį, padarė armiją žymiai mobilesne.
2 – 6 sujungti legionai sudarė armiją.
Antroji ypač svarbi reforma buvo ypatingai griežtos drausmės įvedimas. Geležinė romėnų legionų drausmė kartu su nuolatinių treniruočių metu įgyta puikia fizine būkle bei įgūdžiais padarė Romos legionus to meto pasaulyje neprilygstama armija.
Trečioji Marijaus reforma suteikė savo laiką atitarnavusiems kariams galimybę gauti žemės viename iš užkariautų regionų bei piniginius apdovanojimus, priklausomai nuo rango ir pareigų.
Galiausiai, Romos sąjungininkų titulą turinčių provincijų gyventojams, kurie norėtų stoti į legionus ir atitarnauti pilną laiką, Gajus Marijus pažadėjo pilną Romos pilietybę.
Pasekmės
Pirmoji ir akivaizdžiausia pasekmė buvo nepaprastai išaugęs romėnų armijos pajėgumas. Dabar Roma turėjo nuolatinę profesionalią kariuomenę, o anksčiau prieš kiekvieną karą tekdavo rinkti žmones, juos paskubomis apmokyti disciplinos ir pačios karybos ir vykti į mūšį.
Kita nauda buvo armiją palikusių romėnų legionierių apgyvendinimas provincijose. Tai padėjo skleisti Romos kultūrą, „romanizuoti“ užkariautas žemes, integruoti jas į valstybę.
Tačiau didžiulis vėliau atsiskleidęs trūkumas buvo karių ištikimybė savo karvedžiui. Iš jo jie gaudavo atlyginimą, grobio dalį, leidimą apiplėšti užkariautas vietas, paaukštinimus, jo dėka darydavo karjerą ir pragyvendavo apskritai, kartu su juo kariaudavo ir ilgą laiką gyvendavo, todėl karvedys tapdavo daug artimesnis už abstrakčią Romos Respubliką. Tai atvedė prie to, kad karvedžiams po karo tapo įprasta ne atsisakyti savo legionų, kaip reikalaudavo įstatymas, o panaudoti juos – ištikimus tik jam pačiam, o ne valstybei – kaip spaudimo priemonę siekiant asmeninių tikslų, dažniausiai karjeros. Galiausiai tai atvedė prie kelių pilietinių karų. Pirmasis, pažeisdamas įstatymus ir senovines tradicijas, su armija į Romą dėl valdžios žygiavo Lucijus Kornelijus Sula, o jo priešas buvo tas pats reformas inicijavęs Gajus Marijus. Vėliau panašiai elgėsi ir dar keli karvedžiai, kaip kad Gajus Julijus Cezaris, o galutinai žlugus Respublikai prasidėjo Romos Imperijos periodas su pirmuoju imperatoriumi Augustu.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marijaus reformos, Kas yra Marijaus reformos? Ką reiškia Marijaus reformos?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Marijaus reformos 107 m pr m e Romos Respublikos karvedzio ir politiko Gajaus Marijaus inicijuotos romenu armijos reformos Del ju velyvosios Romos Respublikos ir ankstyvosios Imperijos laiku legionai daznai vadinami Marijaus legionais Gajus MarijusIki reformuIki Gajaus Marijaus reformu taisykles norintiems tarnauti armijoje buvo labai grieztos Romenu karys privalejo buti is penktos ar aukstesnes klases o jo turimas turtas turejo buti bent jau 3000 sesterciju vertes Ginklus bei kita kario įranga turejo įsigyti pats Nuolatine armija neegzistavo iskilus konkreciam poreikiui ja pagal siuos kriterijus rinkdavo konsulai Į musį ja vesdavo taip pat butinai vienas is konsulu Pasibaigus karui armija budavo paleidziama Taciau konsulas nebutinai ismanydavo karyba ar turedavo sioje srityje patirties Taip pat pasitaikydavo kad konsulas nesugebedavo surinkti armijos nes tinkamu pilieciu paprasciausiai nebudavo like Vienas is svarbiausiu tokiu atveju ir buvo 107 m pr m e kai Gajus Marijus tapo jaunesniuoju konsulu ir turejo vesti armija pries Numidijos karaliu Visa armija kuri kovesi Afrikoje anksciau dabar buvo paskirta kovai pries kimbrus Naujos armijos surinkti nepavyko nes tinkamu pilieciu buvo like labai mazai Todel Marijus reformavo armija Marijaus reformosViena svarbiausiu reformu buvo Romos bezemiu pilieciu įtraukimas į galimu sauktiniu sarasus Taip pat Marijaus potvarkiu visus reikalingus daiktus ir ginklus jiems pirkdavo valstybe kadangi bezemiai pilieciai paprastai neturedavo uz ka įsigyti kario įranga Labai svarbi reforma karines tarnybos pavertimas profesija Neturtingi pilieciai galejo tapti kariais ir gauti uz tai atlyginima o po laimetu karu ir grobio dalį Kadangi neturtingi ir nekilmingi pilieciai beveik neturejo vilties iskilti kitais budais sis Marijaus pasiulymas įgijo didziulį populiaruma Profesionaliai karybai zmones budavo samdomi 25 metu laikotarpiui Atsiradus nuolatinei armijai atsirado ir galimybe standartizuoti treniruociu proceduras bei kario įranga Kariuomenes treniruotes vyko istisus metus o ne tik kai atsirasdavo butinybe kaip anksciau Marijus suorganizavo armija nuolatiniais legionais Viena pilna legiona sudare apie 6000 zmoniu is kuriu apie 5200 buvo kariai like turedavo kitokias salutines pareigas ir nekovodavo Legionas buvo suskirstytas į desimt kohortu kuriu kiekviena sudare sesios centurijos bei penkios dvigubos centurijos Viena centurija sudare 80 zmoniu dviguba centurija 160 zmoniu Centurijos budavo padalintos į 8 zmoniu grupeles Centurija buvo karinis vienetas ir zygiuodavo apsistodavo bei kaudavosi kaip vienetas Taip pat centurija nesdavosi visa reikalinga karo zygiu ir stovyklos įranga bendrai t y kiekvienam kariui savo daiktu nebereikejo nestis atskirai paciam Tai sumazino reikalingo nestis bagazo kiekį bei svorį padare armija zymiai mobilesne 2 6 sujungti legionai sudare armija Antroji ypac svarbi reforma buvo ypatingai grieztos drausmes įvedimas Gelezine romenu legionu drausme kartu su nuolatiniu treniruociu metu įgyta puikia fizine bukle bei įgudziais padare Romos legionus to meto pasaulyje neprilygstama armija Trecioji Marijaus reforma suteike savo laika atitarnavusiems kariams galimybe gauti zemes viename is uzkariautu regionu bei piniginius apdovanojimus priklausomai nuo rango ir pareigu Galiausiai Romos sajungininku titula turinciu provinciju gyventojams kurie noretu stoti į legionus ir atitarnauti pilna laika Gajus Marijus pazadejo pilna Romos pilietybe PasekmesPirmoji ir akivaizdziausia pasekme buvo nepaprastai isauges romenu armijos pajegumas Dabar Roma turejo nuolatine profesionalia kariuomene o anksciau pries kiekviena kara tekdavo rinkti zmones juos paskubomis apmokyti disciplinos ir pacios karybos ir vykti į musį Kita nauda buvo armija palikusiu romenu legionieriu apgyvendinimas provincijose Tai padejo skleisti Romos kultura romanizuoti uzkariautas zemes integruoti jas į valstybe Taciau didziulis veliau atsiskleides trukumas buvo kariu istikimybe savo karvedziui Is jo jie gaudavo atlyginima grobio dalį leidima apiplesti uzkariautas vietas paaukstinimus jo deka darydavo karjera ir pragyvendavo apskritai kartu su juo kariaudavo ir ilga laika gyvendavo todel karvedys tapdavo daug artimesnis uz abstrakcia Romos Respublika Tai atvede prie to kad karvedziams po karo tapo įprasta ne atsisakyti savo legionu kaip reikalaudavo įstatymas o panaudoti juos istikimus tik jam paciam o ne valstybei kaip spaudimo priemone siekiant asmeniniu tikslu dazniausiai karjeros Galiausiai tai atvede prie keliu pilietiniu karu Pirmasis pazeisdamas įstatymus ir senovines tradicijas su armija į Roma del valdzios zygiavo Lucijus Kornelijus Sula o jo priesas buvo tas pats reformas inicijaves Gajus Marijus Veliau panasiai elgesi ir dar keli karvedziai kaip kad Gajus Julijus Cezaris o galutinai zlugus Respublikai prasidejo Romos Imperijos periodas su pirmuoju imperatoriumi Augustu