Marijampolės–Vilkaviškio siaurasis geležinkelis

Marijampolės–Vilkaviškio siaurasis geležinkelis – 600 mm vėžės pločio siaurasis geležinkelis, veikęs XX a. 1-ojoje pusėje tarp Marijampolės ir Vilkaviškio. Stotelių tarp miestų nebuvo, tačiau spėjama pralanka ties Gižais. Karo metu traukiniai buvo tempiami garvežių, po karo – arklių trauka. Karo metais vagonais į Vilkaviškį buvo tempiami kroviniai link Vokietijos, o iš Vilkaviškio vagonai važiuodavo tušti. Iš Vilkaviškio siauruku buvo galima nuvykti ir į Naumiestį. Po karo traukiamas vagonas buvo iš lentų sukalta būda, kurioje buvo 16 vietų keleiviams.

Marijampolės–Vilkaviškio siaurasis geležinkelis
Vieta
Šalys	Lietuva
Stočių skaičius	2
Miestai	Marijampolė – Vilkaviškis
Pagrindinė informacija
Atidarymas	1916 m.
Uždarymas	apie 1925 m.
Techninė informacija
Vėžė	600 mm vėžė
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Geležinkelis buvo nutiestas maršrutu Marijampolės kareivinės – Vilkaviškio geležinkelio stotis. Marijampolėje aklakelis baigėsi keliasdešimt metrų į pietus nuo tuometinėje Varšuvos gatvėje stovėjusios cerkvės. Vilkaviškyje siauruko bėgiai ėjo nuo Marijampolės pusės Vytauto gatve iki pat Vilkaviškio katedros, toliau suko į dešinę ir vingiavo Gedimino gatve, o ruožas baigėsi Didžiųjų Šelvių kaime, kur yra plačiojo geležinkelio Vilkaviškio geležinkelio stotis.

Istorija

Geležinkelis nutiestas I pasaulinio karo metais kaizerinės vokiečių valdžios iniciatyva kaip lauko geležinkelis (vok. Feldbahn), iš pradžių planuotas Kalvarija–Marijampolė–Vilkaviškis, tačiau Kalvarijos–Marijampolės ruožas nebuvo nutiestas. 1915 m. tiesimo darbus pradėjo rusų karo belaisviai, 1916 m. vasarą jis atidarytas. Siauruku vokiečiai veždavo javus, galvijus, mišką, nuo 1917 m. – tik javus. Po karo geležinkelis atiteko privačiam verslui, juo imta vežti keleivius. 1923 m. juos veždavo vienas arklių traukiamas vagonas, sukaltas iš lentų, kartais nuvirsdavęs nuo bėgių. Apie 1925–1926 m. geležinkelis buvo uždarytas ir išardytas.