Marijampolės mūšisData 1831 m balandžio 22 d Vieta Rusijos imperija Lenkijos Kongreso karalystė MarijampolėRezultatas Su
Marijampolės mūšis

Marijampolės mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
1831 m. sukilėliai | Rusijos imperija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Pajėgos | |||||||
3800 | |||||||
Nuostoliai | |||||||
300 žuvo, 1170 pateko į nelaisvę |
Marijampolės mūšis (lenk. Bitwa pod Mariampolem) – 1831 m. balandžio 22 d. Marijampolėje, Kvietiškio dvaro laukuose tarp sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės.
1830 m. prasidėjus sukilimui, Marijampolė atsidūrė sukilėlių ir Rusijos kariuomenės aktyvių veiksmų zonoje. Tų pačių metų gruodžio mėnesį mieste ir apskrityje buvo suformuotas sukilėlių kariuomenės dalinys (apie 3800 karių), kuriam vadovavo Antanas Pušeta ir Karolis Šonas. 1831 m. sausio 6-7 d. į miestą iš Kauno atvyko du Rusijos kariuomenės pulkai su 12 patrankų. Sukilėliams kariaujant partizaninį karą, į miestą buvo atsiųsta dar daugiau Rusijos armijos dalinių.
Sukilėliai užimti miestą pabandė 1831 m. balandžio 22 dieną. Sukilėliai iš trijų pusių puolė Marijampolėje dislokuotą rusų kariuomenės įgulą, kurią sudarė jau trys su puse pėstininkų pulko su patrankomis ir 256 kazokai. Mūšio metu žuvo iki 300 sukilėlių, daug nuskendo Šešupėje, 1170 pateko į nelaisvę. Tai didžiausias Užnemunės sukilėlių pralaimėjimas.
Daugiau kaip 50 žuvusių sukilėlių buvo palaidoti Liepų sode, per 100 – parapijos kapinėse, 100 – šventoriuje. Sukilėlių atminimui Kvietiškio dvaro parke saugomas Sukilėlių ąžuolas.
Literatūra
- Wacław Tokarz, Wojna polsko-rosyjska 1830 i 1831, Warszawa 1993
- Zbigniew Zacharewicz, Antoni Puszet, w: Polski Słownik Biograficzny, t. XXIX,s. 1986 s. 435–437.
Šaltiniai
- Kariuomenių kaita Marijampolėje Archyvuota kopija 2015-05-23 iš Wayback Machine projekto.
- Kultūros paveldo objektai ir lankytinos vietos Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marijampolės mūšis, Kas yra Marijampolės mūšis? Ką reiškia Marijampolės mūšis?
Marijampoles musisData 1831 m balandzio 22 d Vieta Rusijos imperija Lenkijos Kongreso karalyste MarijampoleRezultatas Sukileliu pralaimejimasKonflikto salys1831 m sukileliai Rusijos imperijaVadovai ir kariniai vadaiPajegos3800Nuostoliai300 zuvo 1170 pateko į nelaisve Marijampoles musis lenk Bitwa pod Mariampolem 1831 m balandzio 22 d Marijampoleje Kvietiskio dvaro laukuose tarp sukileliu ir Rusijos imperijos kariuomenes 1830 m prasidejus sukilimui Marijampole atsidure sukileliu ir Rusijos kariuomenes aktyviu veiksmu zonoje Tu paciu metu gruodzio menesį mieste ir apskrityje buvo suformuotas sukileliu kariuomenes dalinys apie 3800 kariu kuriam vadovavo Antanas Puseta ir Karolis Sonas 1831 m sausio 6 7 d į miesta is Kauno atvyko du Rusijos kariuomenes pulkai su 12 patranku Sukileliams kariaujant partizaninį kara į miesta buvo atsiusta dar daugiau Rusijos armijos daliniu Sukileliai uzimti miesta pabande 1831 m balandzio 22 diena Sukileliai is triju pusiu puole Marijampoleje dislokuota rusu kariuomenes įgula kuria sudare jau trys su puse pestininku pulko su patrankomis ir 256 kazokai Musio metu zuvo iki 300 sukileliu daug nuskendo Sesupeje 1170 pateko į nelaisve Tai didziausias Uznemunes sukileliu pralaimejimas Daugiau kaip 50 zuvusiu sukileliu buvo palaidoti Liepu sode per 100 parapijos kapinese 100 sventoriuje Sukileliu atminimui Kvietiskio dvaro parke saugomas Sukileliu azuolas LiteraturaWaclaw Tokarz Wojna polsko rosyjska 1830 i 1831 Warszawa 1993 Zbigniew Zacharewicz Antoni Puszet w Polski Slownik Biograficzny t XXIX s 1986 s 435 437 SaltiniaiKariuomeniu kaita Marijampoleje Archyvuota kopija 2015 05 23 is Wayback Machine projekto Kulturos paveldo objektai ir lankytinos vietos Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto