Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Markas Antuanas ŠarpantjėGimė 1643 m ParyžiusMirė 1704 m vasario 24 d 61 metai ParyžiusVeikla Baroko kompozitoriusVikite
Marc Antoine Charpentier
| Markas Antuanas Šarpantjė | |
|---|---|
| Gimė | 1643 m. Paryžius |
| Mirė | 1704 m. vasario 24 d. (~61 metai) Paryžius |
| Veikla | Baroko kompozitorius |
| Vikiteka | Marc-Antoine Charpentier |
Markas Antuanas Šarpantjė (pranc. Marc-Antoine Charpentier, 1643 m., Paryžius – 1704 m. vasario 24 d., ten pat) – XVII a. pabaigos Prancūzijos baroko kompozitorius.
Biografija
Markas Antuanas Šarpantjė gimė 1643 m. Paryžiuje. Ilgą laiką dėl gimimo metų buvo abejojama, o diena tebėra nežinoma. Jo tėvas buvo meistras-raštininkas. Apie jo jaunystę nežinoma nieko. Tikėtina, kad jis mokėsi pas jėzuitus. Buvo paplitusi istorija, kad M. A. Šarpantjė kilęs iš menininkų giminės ir jaunystėje keliavo į Romą, kad taptų tapytoju. Nėra rasta jokių dokumentų, kurie patvirtintų šią istoriją. Jis tikriausiai atvyko į Romą 1666 ar 1667 m. Pasak istorijos, jis mokėsi muzikos pas kompozitorių trejus metus, kuo abejojama. Visgi aišku, kad M. A. Šarpantjė buvo gerai susipažinęs su to meto Italijos kompozitorių kūrybą: du anksčiausi žinomi M. A. Šarpantjė parašai buvo aptikti jo turėtose Dž. Karisimio ir F. Baretos kūrinių kopijose. Grįžusį iš Romos kompozitorių rėmė grafienė Marija de Loren (Lotaringietė, de Giz), kuri jį apgyvendino savo rūmuose Paryžiuje. M. A. Šarpantjė jai dirbo rūmų kompozitoriumi ir dainininku iki grafienės mirties 1688 metais.
Pažintis su įtakinga Gizų gimine matyt suvedė M. A. Šarpantjė su karališkąja teatro trupe (Moljero trupe). Tuo metu Ž. B. Liuli apleido bendradarbiavimą su trupe ir jo funkcijas perėmė M. A. Šarpantjė. 1672 m. įvyko teatro pasirodymas su vien M. A. Šarpantjė muzika ir jis bendradarbiavo su trupe vėlesnius du dešimtmečius (1680 m. pervadinta į Comédie-Française). Mercure galant žurnalo 1679 m. rugsėjo numeryje pranešta, kad M. A. Šarpantjė sukūrė muziką mišioms Šv. Liudviko šventės proga, kurias užsakė dvaro dailininkas Šarlis Le Brenas. 1680 m. pranešta apie besirenkančius klausytojus į cistersų Bua abatiją išgirsti M. A. Šarpantjė Tenebrae kompozicijas. Kompozitorius kūrė trijų balsų motetus ir kitiems vienuolynams, tarp jų Port Rojalio, kuriam dar sukūrė mišias su atskiromis dalimis, dedikuotomis vienuolyno šventiesiems Pranciškui ir Margaritai. 1679−80 ir 1682−83 m. jis buvo pakviestas kurti muziką Prancūzijos dofino kapelai. Pasak Mercure galant, jo motetai patiko karaliui Liudvikui XIV. Tikėtina, kad būtent dofino kapelos muzikantams M. A. Šarpantjė sukūrė didelės apimties motetą 1683 m. mirus karalienei Marijai Terezai (In obitum augustissimae nec non piissimae gallorum reginae lamentum) ir jį akomponuojantį De profundis.
M. A. Šarpantjė dirbo kapelmeisteriu jėzuitų Klermono kolegijoje (1683 m. pervadinta į Liudviko Didžiojo kolegiją) ir vėliau muzikos metru jėzuitų principinėje Šv. Liudviko bažnyčioje Paryžiuje. Jo darbas pas jėzuitus truko apie 10 metų, maždaug iki 1690-ųjų vidurio. 1683 m. M. A. Šarpantjė pretendavo į naujai įkurtą muzikos režisieriaus ir kompozitoriaus pareigybę karaliaus Liudviko XIV dvare, tačau pasitraukė iš konkurso dėl suprastėjusios sveikatos. Matyt atsilygindamas už darbą su dofino kapela, Liudvikas XIV tais pačiais metais skyrė kompozitoriui pensiją. 1692−93 m. M. A. Šarpantjė buvo Šartro hercogo Filypo Orleaniečio, būsimo Prancūzijos regento, muzikos mokytoju. 1693 m. Paryžiaus operoje pastatytas garsiausias kompozitoriaus kūrinys − dramatinis muzikinis vaidinimas „Medėja“ pagal T. Kornelio ( brolio) libretą. Šis pastatymas sulaukė neprielankių įvertinimų tikriausiai įtakojus neperseniausiai mirusio Ž. B. Liuli gerbėjams, kuriems nepatiko esą italizuotas M. A. Šarpantjė muzikos stilius.
| M. A. Šarpantjė muzikos pavyzdžiai
|
1698 m. muzikos metro pareigybės vieta Teisingumo rūmuose tapo laisva mirus ankstesniam metrui. Tai buvo antra pagal prestižą religinė muzikinė pareigybė po karaliaus dvaro Versalyje kapelos muzikos metro. Įsikišus Šartro hercogui, į šią vietą buvo paskirtas M. A. Šarpantjė. Jis Šv. Koplyčioje išdirbo iki mirties, vadovavo ceremonijų ir apeigų muzikinei daliai, kūrė muziką joms ir mokė choro berniukus dainavimo. Kai kurie brandžiausi kompozitoriaus kūriniai sukurti atlikimui Šv. Koplyčioje: motetai Motet pour une longue offrande (1698–99), Judicium Salomonis (1702) ir mišios Assumpta est Maria. Markas Antuanas Šarpantjė mirė 1704 m. vasario 24 d., Paryžiuje. Pasak liudijimo, jis buvo palaidotas Šv. Koplyčioje, bet jo kapas nerastas. Labai mažai kompozitoriaus kūrinių buvo publikuoti jo gyvenimo metu. Didžiąją dalį M. A. Šarpantjė kūrybos sudaro religiniai (sakraliniai) vokaliniai kūriniai. Tai 11 mišių, 84 kūrinių psalmėms, 207 motetai − viso apie 500 religinių kūrinių. Kita svarbi M. A. Šarpantjė kūrybos dalis − apie 30 kūrinių teatrui.
Literatūra
- Grove Music Online, 2001, H. Willey Hitchcock
- Encyclopaedia Britannica, 2007 03 22
Nuorodos
- M. A. Šarpantjė kūrinių partitūros IMSLP svetainėje
- Įrašų indeksas discogs.com svetainėje
- Marc-Antoine Charpentier svetainėje Last.fm
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marc Antoine Charpentier, Kas yra Marc Antoine Charpentier? Ką reiškia Marc Antoine Charpentier?
Markas Antuanas SarpantjeGime 1643 m ParyziusMire 1704 m vasario 24 d 61 metai ParyziusVeikla Baroko kompozitoriusVikiteka Marc Antoine Charpentier Markas Antuanas Sarpantje pranc Marc Antoine Charpentier 1643 m Paryzius 1704 m vasario 24 d ten pat XVII a pabaigos Prancuzijos baroko kompozitorius BiografijaMarkas Antuanas Sarpantje gime 1643 m Paryziuje Ilga laika del gimimo metu buvo abejojama o diena tebera nezinoma Jo tevas buvo meistras rastininkas Apie jo jaunyste nezinoma nieko Tiketina kad jis mokesi pas jezuitus Buvo paplitusi istorija kad M A Sarpantje kiles is menininku gimines ir jaunysteje keliavo į Roma kad taptu tapytoju Nera rasta jokiu dokumentu kurie patvirtintu sia istorija Jis tikriausiai atvyko į Roma 1666 ar 1667 m Pasak istorijos jis mokesi muzikos pas kompozitoriu trejus metus kuo abejojama Visgi aisku kad M A Sarpantje buvo gerai susipazines su to meto Italijos kompozitoriu kuryba du anksciausi zinomi M A Sarpantje parasai buvo aptikti jo turetose Dz Karisimio ir F Baretos kuriniu kopijose Grįzusį is Romos kompozitoriu reme grafiene Marija de Loren Lotaringiete de Giz kuri jį apgyvendino savo rumuose Paryziuje M A Sarpantje jai dirbo rumu kompozitoriumi ir dainininku iki grafienes mirties 1688 metais Pazintis su įtakinga Gizu gimine matyt suvede M A Sarpantje su karaliskaja teatro trupe Moljero trupe Tuo metu Z B Liuli apleido bendradarbiavima su trupe ir jo funkcijas pereme M A Sarpantje 1672 m įvyko teatro pasirodymas su vien M A Sarpantje muzika ir jis bendradarbiavo su trupe velesnius du desimtmecius 1680 m pervadinta į Comedie Francaise Mercure galant zurnalo 1679 m rugsejo numeryje pranesta kad M A Sarpantje sukure muzika misioms Sv Liudviko sventes proga kurias uzsake dvaro dailininkas Sarlis Le Brenas 1680 m pranesta apie besirenkancius klausytojus į cistersu Bua abatija isgirsti M A Sarpantje Tenebrae kompozicijas Kompozitorius kure triju balsu motetus ir kitiems vienuolynams tarp ju Port Rojalio kuriam dar sukure misias su atskiromis dalimis dedikuotomis vienuolyno sventiesiems Pranciskui ir Margaritai 1679 80 ir 1682 83 m jis buvo pakviestas kurti muzika Prancuzijos dofino kapelai Pasak Mercure galant jo motetai patiko karaliui Liudvikui XIV Tiketina kad butent dofino kapelos muzikantams M A Sarpantje sukure dideles apimties moteta 1683 m mirus karalienei Marijai Terezai In obitum augustissimae nec non piissimae gallorum reginae lamentum ir jį akomponuojantį De profundis M A Sarpantje dirbo kapelmeisteriu jezuitu Klermono kolegijoje 1683 m pervadinta į Liudviko Didziojo kolegija ir veliau muzikos metru jezuitu principineje Sv Liudviko baznycioje Paryziuje Jo darbas pas jezuitus truko apie 10 metu mazdaug iki 1690 uju vidurio 1683 m M A Sarpantje pretendavo į naujai įkurta muzikos rezisieriaus ir kompozitoriaus pareigybe karaliaus Liudviko XIV dvare tacau pasitrauke is konkurso del suprastejusios sveikatos Matyt atsilygindamas uz darba su dofino kapela Liudvikas XIV tais paciais metais skyre kompozitoriui pensija 1692 93 m M A Sarpantje buvo Sartro hercogo Filypo Orleaniecio busimo Prancuzijos regento muzikos mokytoju 1693 m Paryziaus operoje pastatytas garsiausias kompozitoriaus kurinys dramatinis muzikinis vaidinimas Medeja pagal T Kornelio brolio libreta Sis pastatymas sulauke neprielankiu įvertinimu tikriausiai įtakojus neperseniausiai mirusio Z B Liuli gerbejams kuriems nepatiko esa italizuotas M A Sarpantje muzikos stilius M A Sarpantje muzikos pavyzdziai Te Deum Preliudas source source Super Flumina Babylonis source source 1698 m muzikos metro pareigybes vieta Teisingumo rumuose tapo laisva mirus ankstesniam metrui Tai buvo antra pagal prestiza religine muzikine pareigybe po karaliaus dvaro Versalyje kapelos muzikos metro Įsikisus Sartro hercogui į sia vieta buvo paskirtas M A Sarpantje Jis Sv Koplycioje isdirbo iki mirties vadovavo ceremoniju ir apeigu muzikinei daliai kure muzika joms ir moke choro berniukus dainavimo Kai kurie brandziausi kompozitoriaus kuriniai sukurti atlikimui Sv Koplycioje motetai Motet pour une longue offrande 1698 99 Judicium Salomonis 1702 ir misios Assumpta est Maria Markas Antuanas Sarpantje mire 1704 m vasario 24 d Paryziuje Pasak liudijimo jis buvo palaidotas Sv Koplycioje bet jo kapas nerastas Labai mazai kompozitoriaus kuriniu buvo publikuoti jo gyvenimo metu Didziaja dalį M A Sarpantje kurybos sudaro religiniai sakraliniai vokaliniai kuriniai Tai 11 misiu 84 kuriniu psalmems 207 motetai viso apie 500 religiniu kuriniu Kita svarbi M A Sarpantje kurybos dalis apie 30 kuriniu teatrui LiteraturaGrove Music Online 2001 H Willey Hitchcock Encyclopaedia Britannica 2007 03 22NuorodosVikiteka Marc Antoine Charpentier vaizdine ir garsine medziagaM A Sarpantje kuriniu partituros IMSLP svetaineje Įrasu indeksas discogs com svetaineje Marc Antoine Charpentier svetaineje Last fm