Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Mangas Koloradas arba Dosoda Hae dar žinomas kaip Raudonos Rankovės 1793 1863 m sausio 18 d buvo čirikavų apačių genties
Mangas Coloradas
Mangas Koloradas (arba Dosoda-Hae, dar žinomas kaip Raudonos Rankovės, 1793–1863 m. sausio 18 d.) buvo čirikavų apačių genties vadas, kurio gimtosios žemės plytėjo į vakarus nuo Rio Grandės upės, dabar priklausančios Naujajai Meksikai. XIX a. beveik penkiasdešimt metų kovojo su meksikiečiais ir amerikiečiais.
Biografija
Manoma, kad Mangas Koloradas gimė bedonkojų giminėje, tačiau vėliau atsidūrė mimbrenų giminėje, kuri priklausė čihene gaujai (vienai iš keturių čikirikavų gaujų), kaip tai nutiko nežinoma, galbūt vedęs tos giminės moterį persikėlė.Fiziškai apibūdinamas kaip labai aukštas ir stiprus vyras, turėjęs labai ilgus plaukus. Viena iš legendų apie jį sako, kad jo tėvas buvo apačių karys, o motina – meksikietė. Mango Kolorado vardas dokumentuose pasirodo apie 1840–uosius metus. Manonama, kad meksikietišką vardą gavo dėl drabužio raudonomis rankovėmis arba dėl iškruvintų rankovių. Anksčiau galėjo būti vadinamas Fuerte, kuris pasak kai kurių šaltinių buvo čihene lyderis tarp 1815 ir 1830 metų. Fuerte vardas niekur nebeminimas nuo 1840 metų. Žinoma, kad Mangas Koloradas faktišku genties vadu tapo 1837 metais meksikiečių skalpų medžiotojams nužudžius jo pirmtaką Chuaną Chose Kompą. Todėl spėjama, kad tai galėjo būti jo ankstesnis vardas. Apačių kalbą buvo sunku išmokti, todėl neretai baltųjų dokumentuose nurodomi ispaniški vardai.
Genties vadas nebuvo tikras politinis lyderis, kokį mes suprantame dabar. Apačiai gyveno nedidelėmis grupėmis – gaujomis ar išplėstinėmis šeimomis. Kiekviena tokia grupė turėjo savo lyderį, tačiau kai grupės susijungdavo bendriems antpuoliams, jiems vadovaudavo labiausiai gerbiamas ir pasižymėjęs grupės vadas. Tarp 1831 ir 1860 metų tokiu vadu buvo Mangas Koloradas.
Vieno iš reidų į Sonorą metu Mangas pagrobė gražią, inteligentišką meksikiečių merginą. Jai davė Tu – esseh vardą ir jie susilaukė trijų dukterų. Kai vyriausioji Dos – teh – seh užaugo, pristatė ją Kočizui, čirikavų apačių lyderiui, siūlydamas ją vesti. Antrąją dukterį ištekino už Katuhalo, Baltųjų kalnų apačių giminės, o trečią už Kosito, koitero apačių giminės vado. Kočizo ir Dos – teh – seh sutuoktuvės yra pažymėtos dokumentuose, tuo tarpu ar tikrai kitos dukterys ištekėjo už nurodytų asmenų, nėra iki galo aišku. Kai kas teigia, kad Mangas vieną ištekino už navahų vado, o kitą už meskelerų vado. Bet kokiu atveju, taip Mangas Koloradas siekė sudaryti sąjungą su kitomis apačių giminėmis ir gentimis ir užmegzti su jomis glaudesnius santykius. Tarp jų ir su navahais, kurie su ispanais ir meksikiečiais kariavo seniau, nei patys apačiai. Tačiau tik su Kočizu buvo pasiekta tvirtesnė sąjunga. Be dukterų, susilaukė trijų sūnų: Seth – mooda, Kasko ir Mango.
Kova su meksikiečiais ir amerikiečiais
Meksikai iškovojus nepriklausomybę nuo Ispanijos 1821 metais, regionas tapo atviras išorės prekybai, todėl plėšikavimas apačiams tapo pelningesnis nei medžioklė ar ūkininkavimas. Daugelis apačių grupių ir plėšikavo, ir prekiavo su meksikiečiais. Viena apačių grupė vieną kaimą plėšdavo, o su kitu prekiaudavo. Santykiai su meksikiečių kaimais ir apačiais priklausė nuo konkrečios grupės.
Iki 1831 metų ispanų, o vėliau ir Meksikos vyriausybės tiekė apačiams maistą. Kai Meksika šios praktikos atsisakė, apačiai labai suintensyvino reidus prieš meksikiečių miestus ir rančas. Čiuaua valstija 1831 m. spalio 16 d. paskelbė apačiams karą. 1840 metų pradžioje Mango Kolorado vykdė išpuolius Čiuaua valstijoje ir Mogolonų kalnagūbryje. Apie 1850 metus į puldinėjamas teritorijas įtraukė ir Sonora valstiją. 1856 m. Meksika oficialiai paskyrė premiją už jo galvą.
Plėšikaudami apačiai pasirūpindavo reikiama provizija ir buities įrankiais, kurie buvo reikalingi jų klajokliškam gyvenimui. Tačiau apiplėšimų metu su savo aukomis jie žiauriai nesielgdavo. Tačiau po dviejų garsių incidentų, kurie sukėlė Mango Kolorado neapykantą baltiesiems tai pasikeitė radikaliai.
Pirmojo kaltininkas buvo Džonas Džonsonas (John Johnson), amerikietis medžiotojas. Savo aukų skalpus jis priduodavo Meksikos vyriausybės atstovams už atlygį (nuo 1835 m. Meksika mokėjo už apačių skalpus). 1837 m. balandžio mėn. Džonsonas, prieš tai susidraugavęs su mimbrenų vadu Chuanu Chose Kompu, užpuolė jį iš pasalos ir nužudė kartu su apie 20 jo gaujos narių netoli Santa Ritos (šiuolaikinėje Hidalgo apygardoje, Naujoje Meksikoje). Mangas buvo susijęs su Chuanu Chose, nes ėmėsi keršyti už jo mirtį. Jis nužudė 22 amerikiečių šachtininkus kaip ir visus kitus, kuriuos aptiko savo teritorijose. Įdomu, kad 1846 m., kai Mangas susitiko su generolu Stefanu Kerniu (Stephen Kearney), pasiūlė jam susitaikyti su amerikiečiais su sąlyga, jei šie užkariaus Meksiką. Kernis atsisakė.
Antras incidentas įvyko 1851 m. balandžio mėn. vėl prie Santa Ritos. Aukso ieškotojų antplūdis užrūstino apačius, nes jie išbaidė medžiojamus žvėris ir tyčiojosi iš jų tradicijų. Mangas pasiūlė ieškotojams nuvesti juos į turtingesnius plotus nei prie Santa Ritos, kur aukso grynuolius galės rinkti tiesiog nuo žemės. Manydami, kad jis meluoja ir tiesiog nori juos išvilioti ir po vieną nužudyti, jie sučiupo Mangą, pririšo prie medžio ir išplakė beveik iki sąmonės netekimo. Mušimas buvo baisus pažeminimas, po kurio Mangas slėpėsi kalnuose dvi savaites kol sugijo žaizdos ant nugaros.
Dėka šios patirties, Mango reidai prieš baltuosius tapo vis žiauresni ir kraugeriškesni. Jo firminiu ženklu tapo ant nuskalpuotų galvų paliktos skrybėlės. Kadangi apačiai nedėvėjo skrybėlių, Mangas nurodė savo vyrams šaudyti visus, kurie jas nešioja. 1852 m. Mangas ir kiti apačių lyderiai pasirašė susitarimą su JAV vyriausybe, tačiau kongresas šios sutarties neratifikavo. Pulkininkas E. Samneris (E. V. Sumner) dar tais pačiais metais surašė oficialų raportą, kuriame rekomendavo Naująją Meksiką grąžinti indėnams ir meksikiečiams.
1861 m., po to kai leitenantas Džordžas Baskomas (George M. Bascom) įvykdė keliems Kočizo giminaičiams mirties bausmę, Mangas Koloradas ir Kočizas sujungė savo pajėgas. Jie norėjo išvyti visus amerikiečius iš savo žemių.
1862 m. Mangą į krūtinę sužeidė Džonas Talas (John Teal) per Apačių perėjos konfliktą. Bendražygis Kočizas su kariais nugabeno Mangą už 100 mylių nuo perėjos į Janos miestelį Meksikoje, kur privertė daktarą jį gydyti. Mangas visiškai pasveiko ir po poros mėnesių grįžo į Mimbrenų kalnus. Grįžo apsirengęs meksikietiškais rūbais, kuriuos tenai įsigijo.
Mango mirtis
1863 m. sausio mėn., Mangą suėmė Pirmojo Kalifornijos savanorių būrio kapitonas Edmondas Širlandas (Edmond Shirland). Mangas, pasitikėdamas Širlandu, atėjo į jo stovyklą su taikos vėliava vienas. Suiimtas buvo nugabentas į Maklyno fortą. Čia jis buvo nužudytas, kai priešinosi kankinimams su įkaitintais durtuvais. Oficialiame raporte teigiama, kad jis buvo nušautas bandydamas pabėgti. Paties Mango nužudymas ne taip stipriai paveikė apačius, kaip jo kūno išniekinimas. Kareiviai Mangą nuskalpavo ir sudegino griovyje. Kapitonas Sturgeonas (D. B. Sturgeon), forto chirurgas, ekshumavo, nupjovė galvą, nuvirino mėsą nuo kaulų ir nusiuntė kaukolę frenologui profesoriui Fovleriui (O. S. Fowler). Po daugelio karo metų Mango Kolorado noras atnešti taiką savo žmonėms jį ir pražudė.
Išnašos ir šaltiniai
- http://www.answers.com/topic/mangas-coloradas Answers.com – Mangas Koloradas
- http://www.answers.com/topic/mangas-coloradas Answers.com – Mangas Koloradas
- Sweeney, Edwin R. Mangas Coloradas: Chief of the Chiricahua Apaches. University of Oklahoma Press, 1998. ISBN 0-8061-3063-6
- http://www.answers.com/topic/mangas-coloradas Answers.com – Mangas Koloradas
- http://www.answers.com/topic/mangas-coloradas Answers.com – Mangas Koloradas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mangas Coloradas, Kas yra Mangas Coloradas? Ką reiškia Mangas Coloradas?
Mangas Koloradas arba Dosoda Hae dar zinomas kaip Raudonos Rankoves 1793 1863 m sausio 18 d buvo cirikavu apaciu genties vadas kurio gimtosios zemes plytejo į vakarus nuo Rio Grandes upes dabar priklausancios Naujajai Meksikai XIX a beveik penkiasdesimt metu kovojo su meksikieciais ir amerikieciais Mangas Koloradas BiografijaManoma kad Mangas Koloradas gime bedonkoju gimineje taciau veliau atsidure mimbrenu gimineje kuri priklause cihene gaujai vienai is keturiu cikirikavu gauju kaip tai nutiko nezinoma galbut vedes tos gimines moterį persikele Fiziskai apibudinamas kaip labai aukstas ir stiprus vyras turejes labai ilgus plaukus Viena is legendu apie jį sako kad jo tevas buvo apaciu karys o motina meksikiete Mango Kolorado vardas dokumentuose pasirodo apie 1840 uosius metus Manonama kad meksikietiska varda gavo del drabuzio raudonomis rankovemis arba del iskruvintu rankoviu Anksciau galejo buti vadinamas Fuerte kuris pasak kai kuriu saltiniu buvo cihene lyderis tarp 1815 ir 1830 metu Fuerte vardas niekur nebeminimas nuo 1840 metu Zinoma kad Mangas Koloradas faktisku genties vadu tapo 1837 metais meksikieciu skalpu medziotojams nuzudzius jo pirmtaka Chuana Chose Kompa Todel spejama kad tai galejo buti jo ankstesnis vardas Apaciu kalba buvo sunku ismokti todel neretai baltuju dokumentuose nurodomi ispaniski vardai Genties vadas nebuvo tikras politinis lyderis kokį mes suprantame dabar Apaciai gyveno nedidelemis grupemis gaujomis ar isplestinemis seimomis Kiekviena tokia grupe turejo savo lyderį taciau kai grupes susijungdavo bendriems antpuoliams jiems vadovaudavo labiausiai gerbiamas ir pasizymejes grupes vadas Tarp 1831 ir 1860 metu tokiu vadu buvo Mangas Koloradas Vieno is reidu į Sonora metu Mangas pagrobe grazia inteligentiska meksikieciu mergina Jai dave Tu esseh varda ir jie susilauke triju dukteru Kai vyriausioji Dos teh seh uzaugo pristate ja Kocizui cirikavu apaciu lyderiui siulydamas ja vesti Antraja dukterį istekino uz Katuhalo Baltuju kalnu apaciu gimines o trecia uz Kosito koitero apaciu gimines vado Kocizo ir Dos teh seh sutuoktuves yra pazymetos dokumentuose tuo tarpu ar tikrai kitos dukterys istekejo uz nurodytu asmenu nera iki galo aisku Kai kas teigia kad Mangas viena istekino uz navahu vado o kita uz meskeleru vado Bet kokiu atveju taip Mangas Koloradas sieke sudaryti sajunga su kitomis apaciu giminemis ir gentimis ir uzmegzti su jomis glaudesnius santykius Tarp ju ir su navahais kurie su ispanais ir meksikieciais kariavo seniau nei patys apaciai Taciau tik su Kocizu buvo pasiekta tvirtesne sajunga Be dukteru susilauke triju sunu Seth mooda Kasko ir Mango Kova su meksikieciais ir amerikieciais Meksikai iskovojus nepriklausomybe nuo Ispanijos 1821 metais regionas tapo atviras isores prekybai todel plesikavimas apaciams tapo pelningesnis nei medziokle ar ukininkavimas Daugelis apaciu grupiu ir plesikavo ir prekiavo su meksikieciais Viena apaciu grupe viena kaima plesdavo o su kitu prekiaudavo Santykiai su meksikieciu kaimais ir apaciais priklause nuo konkrecios grupes Iki 1831 metu ispanu o veliau ir Meksikos vyriausybes tieke apaciams maista Kai Meksika sios praktikos atsisake apaciai labai suintensyvino reidus pries meksikieciu miestus ir rancas Ciuaua valstija 1831 m spalio 16 d paskelbe apaciams kara 1840 metu pradzioje Mango Kolorado vykde ispuolius Ciuaua valstijoje ir Mogolonu kalnagubryje Apie 1850 metus į puldinejamas teritorijas įtrauke ir Sonora valstija 1856 m Meksika oficialiai paskyre premija uz jo galva Plesikaudami apaciai pasirupindavo reikiama provizija ir buities įrankiais kurie buvo reikalingi ju klajokliskam gyvenimui Taciau apiplesimu metu su savo aukomis jie ziauriai nesielgdavo Taciau po dvieju garsiu incidentu kurie sukele Mango Kolorado neapykanta baltiesiems tai pasikeite radikaliai Pirmojo kaltininkas buvo Dzonas Dzonsonas John Johnson amerikietis medziotojas Savo auku skalpus jis priduodavo Meksikos vyriausybes atstovams uz atlygį nuo 1835 m Meksika mokejo uz apaciu skalpus 1837 m balandzio men Dzonsonas pries tai susidraugaves su mimbrenu vadu Chuanu Chose Kompu uzpuole jį is pasalos ir nuzude kartu su apie 20 jo gaujos nariu netoli Santa Ritos siuolaikineje Hidalgo apygardoje Naujoje Meksikoje Mangas buvo susijes su Chuanu Chose nes emesi kersyti uz jo mirtį Jis nuzude 22 amerikieciu sachtininkus kaip ir visus kitus kuriuos aptiko savo teritorijose Įdomu kad 1846 m kai Mangas susitiko su generolu Stefanu Kerniu Stephen Kearney pasiule jam susitaikyti su amerikieciais su salyga jei sie uzkariaus Meksika Kernis atsisake Antras incidentas įvyko 1851 m balandzio men vel prie Santa Ritos Aukso ieskotoju antpludis uzrustino apacius nes jie isbaide medziojamus zveris ir tyciojosi is ju tradiciju Mangas pasiule ieskotojams nuvesti juos į turtingesnius plotus nei prie Santa Ritos kur aukso grynuolius gales rinkti tiesiog nuo zemes Manydami kad jis meluoja ir tiesiog nori juos isvilioti ir po viena nuzudyti jie suciupo Manga pririso prie medzio ir isplake beveik iki samones netekimo Musimas buvo baisus pazeminimas po kurio Mangas slepesi kalnuose dvi savaites kol sugijo zaizdos ant nugaros Deka sios patirties Mango reidai pries baltuosius tapo vis ziauresni ir kraugeriskesni Jo firminiu zenklu tapo ant nuskalpuotu galvu paliktos skrybeles Kadangi apaciai nedevejo skrybeliu Mangas nurode savo vyrams saudyti visus kurie jas nesioja 1852 m Mangas ir kiti apaciu lyderiai pasirase susitarima su JAV vyriausybe taciau kongresas sios sutarties neratifikavo Pulkininkas E Samneris E V Sumner dar tais paciais metais surase oficialu raporta kuriame rekomendavo Naujaja Meksika grazinti indenams ir meksikieciams 1861 m po to kai leitenantas Dzordzas Baskomas George M Bascom įvykde keliems Kocizo giminaiciams mirties bausme Mangas Koloradas ir Kocizas sujunge savo pajegas Jie norejo isvyti visus amerikiecius is savo zemiu 1862 m Manga į krutine suzeide Dzonas Talas John Teal per Apaciu perejos konflikta Bendrazygis Kocizas su kariais nugabeno Manga uz 100 myliu nuo perejos į Janos miestelį Meksikoje kur priverte daktara jį gydyti Mangas visiskai pasveiko ir po poros menesiu grįzo į Mimbrenu kalnus Grįzo apsirenges meksikietiskais rubais kuriuos tenai įsigijo Mango mirtis 1863 m sausio men Manga sueme Pirmojo Kalifornijos savanoriu burio kapitonas Edmondas Sirlandas Edmond Shirland Mangas pasitikedamas Sirlandu atejo į jo stovykla su taikos veliava vienas Suiimtas buvo nugabentas į Maklyno forta Cia jis buvo nuzudytas kai priesinosi kankinimams su įkaitintais durtuvais Oficialiame raporte teigiama kad jis buvo nusautas bandydamas pabegti Paties Mango nuzudymas ne taip stipriai paveike apacius kaip jo kuno isniekinimas Kareiviai Manga nuskalpavo ir sudegino griovyje Kapitonas Sturgeonas D B Sturgeon forto chirurgas ekshumavo nupjove galva nuvirino mesa nuo kaulu ir nusiunte kaukole frenologui profesoriui Fovleriui O S Fowler Po daugelio karo metu Mango Kolorado noras atnesti taika savo zmonems jį ir prazude Isnasos ir saltiniaihttp www answers com topic mangas coloradas Answers com Mangas Koloradas http www answers com topic mangas coloradas Answers com Mangas Koloradas Sweeney Edwin R Mangas Coloradas Chief of the Chiricahua Apaches University of Oklahoma Press 1998 ISBN 0 8061 3063 6 http www answers com topic mangas coloradas Answers com Mangas Koloradas http www answers com topic mangas coloradas Answers com Mangas Koloradas