Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Maisto medžiagos
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Maistinės medžiagos – su maistu gaunamos natūralios ir sintetinės cheminės medžiagos, aprūpinančios organizmo ląsteles energija. Jos taip pat yra ir žaliava gyvybiniams organizmo procesams bei audiniams augti, atsistatyti ir veikti.
Energijos poreikis iš dalies priklauso nuo žmogaus . Dirbantis sėdimą darbą, apie 70% dienos energijos sueikvoja savo širdies bei kitų organų darbui ir kūno temperatūrai palaikyti. Energijos reikia palaikyti nuolatinį procesą kūno audiniuose, kuris vyksta visą gyvenimą. Daugumos audinių ir organų ląstelės nuolatos atsinaujina. Audinio taip pat skatina regeneraciją.
Pagrindiniai energijos šaltiniai – angliavandeniai ir riebalai, todėl bet kokios maisto rūšies energetinė vertė priklauso nuo šių dviejų maistingųjų medžiagų. Papildomai energijos gaunama iš organizme esančių glikogeno (gyvulinio krakmolo) ir riebalų atsargų. Glikogenas gaminasi iš gliukozės molekulių, nepanaudotų energijai gaminti. Gliukozės perteklius negalintis virsti glikogenu, kaupiasi kūne riebalų pavidalu. Alkio ar pojūtis reguliuoja, kad maisto suvalgytume būtent tiek kiek reikia, kad būtų patenkintas organizmo energijos poreikis.
Energijos gavimas
Organizmas maistą paverčia energijos atsarga, kuria galima bet kada pasinaudoti. Šis sudėtingas procesas prasideda nuo to, kad maistas skrandyje ir žarnyne virškinimo metu yra suskaidomas ir išsiskiria maistingosios medžiagos, tokios kaip gliukozė, riebiosios rūgštys ir aminorūgštys. Jos iš maisto absorbuojamos tiesiai į kraują ir paskirstomos ląstelėms visame kūne. Ląstelės gliukozę ir riebiąsias rūgštis panaudoja kaip kurą sudėtingoje cheminių reakcijų sekoje, reikalingoje energijai išgauti. Ši energija saugoma ATP (adenozintrifosfato) molekulėmis. Kai ląstelės įtraukiamos į kokią nors veiklą, ATP skyla į ADP (adenozindifosfatą) ir išsiskiria sukauptoji energija.
Maisto medžiagos
Su maistu žmogus gauna apie 90 įvairių maistinių medžiagų.
Pagrindinės maisto medžiagos
- Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis. Jie svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir patys yra audinių ir ląstelių sudėtyje. Tai grupė cheminių medžiagų sudarytų iš atskirų molekulių – sacharidų, kurios susijungusios sudaro pagrindines angliavandenių rūšis: cukrų ir krakmolą. Cukrus – tai paprasti angliavandeniai vadinami monosacharidais arba disacharidais, krakmolas – sudėtinis angliavandenis, kad jį pasisavintų organizmas pirma turi krakmolą suskaidyti. Oksiduojami angliavandeniai išskiria energiją. Organizmas juos labai greitai pasisavina, taigi saldus ir krakmolingas maistas puikiai tinka prieš fizinį darbą. Angliavandeniams priklauso ir maistinės , kurios mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, gerina žarnyno veiklą. Tačiau jei iš maisto gautos energijos kiekis viršija sunaudojamą energijos kiekį, gresia nutukimas.
- Baltymai – pagrindinė organizmo naujų ląstelių ir audinių statybinė medžiaga, sudaryta iš aminorūgščių, susidarančių virškinant baltymus. Baltymai reikalingi kaulams, raumenims, jungiamiesiems audiniams susidaryti ir atsistatyti. Jų turi gyvuliniai ir augaliniai produktai. Per didelis baltymų suvartojimas kenkia organizmui, nes padidėja alergijų pavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Jei baltymų organizmas gauna nepakankamai, tai sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms.
- Riebalai – koncentruota energija, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebalų rūgščių. Riebiosios rūgštys yra , ir . Gyvulinės kilmės riebaluose vyrauja sočiosios riebiosios rūgštys (), o augalinės kilmės riebaluose daugiau mononesočiųjų () ir polinesočiųjų () riebiųjų rūgščių. Virškinant iš riebalų išsiskiria sočiosios rūgštys, kurios yra svarbios ląstelei augti ir atsistatyti. Riebalai padeda susidaryti hormonams bei . Su riebalais organizmas gauna riebaluose tirpių vitaminų - A, D, E, K. Sočiųjų riebiųjų rūgščių yra gyvūninės kilmės ir pieno produktuose, nesočiųjų riebiųjų rūgščių – augaliniuose aliejuose. Riebalus reikia riboti, nes per didelis jų kiekis gali pakenkti organizmui.
Papildomos maisto medžiagos
Jų organizmui reikia labai nedaug, bet, jei nors vieno iš jų trūksta, organizmas nusilpsta ir gali susirgti.
- Ląsteliena – skatina virškinimą bei kitų energiją teikiančių maistingųjų medžiagų pasisavinimą ir taip reguliuoja medžiagų apykaitą ląstelėse. Švelnina maistingų medžiagų absorbciją iš žarnų į kraują. Taip pasisavinama mažiau suvirškintų riebalų ir kraujyje sumažėja cholesterolio. Ląstelienos yra grūdų luobelėje, vaisių žievėje ir minkštime, daržovių pluoštinėje medžiagoje. Padeda išvengti ir vidurių vėžio.
- Mineralinės medžiagos ( ir mikroelementai) – greitina augimo ir atsistatymo procesus, išskiria energiją iš maistingųjų medžiagų ir padeda susidaryti naujiems audiniams. Naudojamos kaip statybinė medžiaga (kalcis, fosforas), kaip elektrolitai vandens druskų pusiausvyrai palaikyti, įeina į kai kurių fermentų struktūrą ir reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, įeina į organizmo organinių junginių sudėtį (pvz., geležis) į hemoglobino sudėtį. Svarbiausi yra 12 mineralinių elementų (kalcis, kalis, fosforas, magnis, geležis, cinkas, jodas, varis, manganas, fluoras, selenas, molibdenas) ir 3 elektrolitai (natris, kalis, chloras). Svarbūs organizmo sveikatai.
- Vanduo – organizmas pasisavina jame ištirpusias medžiagas, kad vyktų cheminės reakcijos. Pats organizmas vandens atsargų nekaupia.
- Vitaminai – neturi nei energetinės, nei statybinės vertės, tačiau reguliuoja labai svarbius organizme vykstančius medžiagų apykaitos procesus. Reikalingi daugumai ląstelės gyvybinių procesų, audinių sudarymo bei energijos gamyboje. Padeda išgauti energiją iš gliukozės, dalyvauja augimo ir atsistatymo mechanizmuose. Daugumą jų reikėtų gauti su maistu. Papildomai vitaminus turėtų gerti tik silpnos sveikatos žmonės sergantys kokia nors lėtine liga, arba tie, kurie prastai maitinasi. Trūkstant vitaminų, vystosi įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai. Vartojant per didelį vitaminų kiekį, organizmas paprastai toleruoja, išskyrus , vitamino C ir vitamino B6 perdozavimą. Organizmui senstant padidėja vitaminų-antioksidantų poreikis: vitaminai A, E, C ir P.
Nepakeičiamos maisto medžiagos
Maisto medžiagos gali būti pakeičiamos arba nepakeičiamos. Nepakeičiamų medžiagų kiekis apibūdina maisto vertę. Vertingas tas maistas, kuris turi pakankamą nepakeičiamų medžiagų kiekį. Pakeičiamas medžiagas organizmas sintetina iš kitų medžiagų, o nepakeičiamas – ne. Todėl tokių nepakeičiamų medžiagų būtinai reikia gauti su maistu:
Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ - kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ - kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Augaliniai baltymai virškinami sunkiau ir blogiau įsisavinami.
- Aminorūgštys – izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Pusiau nepakeičiamos (nepakanka augančiam vaikui): argininas, histidinas.
- – ir rūgštys ir jų dariniai. Jos įeina į ląstelių membranų sudėtį. Linolo rūgšties darinys - , iš kurios sintetinami vietinio poveikio hormonai. Šių rūgščių yra augaliniuose aliejuose.
- Mineralinės medžiagos ( ir mikroelementai) – su racionaliai pasirinktu maistu paprastai yra gaunama visų reikalingų mineralų.
- Vanduo
- Vitaminai – jų organizmas nesintetina. Kai kuriuos vitaminus (vitaminus K, B12, H, folio rūgštį) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau per mažą kiekį.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Maisto medžiagos, Kas yra Maisto medžiagos? Ką reiškia Maisto medžiagos?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Maistines medziagos su maistu gaunamos naturalios ir sintetines chemines medziagos aprupinancios organizmo lasteles energija Jos taip pat yra ir zaliava gyvybiniams organizmo procesams bei audiniams augti atsistatyti ir veikti Energijos poreikis is dalies priklauso nuo zmogaus Dirbantis sedima darba apie 70 dienos energijos sueikvoja savo sirdies bei kitu organu darbui ir kuno temperaturai palaikyti Energijos reikia palaikyti nuolatinį procesa kuno audiniuose kuris vyksta visa gyvenima Daugumos audiniu ir organu lasteles nuolatos atsinaujina Audinio taip pat skatina regeneracija Pagrindiniai energijos saltiniai angliavandeniai ir riebalai todel bet kokios maisto rusies energetine verte priklauso nuo siu dvieju maistinguju medziagu Papildomai energijos gaunama is organizme esanciu glikogeno gyvulinio krakmolo ir riebalu atsargu Glikogenas gaminasi is gliukozes molekuliu nepanaudotu energijai gaminti Gliukozes perteklius negalintis virsti glikogenu kaupiasi kune riebalu pavidalu Alkio ar pojutis reguliuoja kad maisto suvalgytume butent tiek kiek reikia kad butu patenkintas organizmo energijos poreikis Energijos gavimasOrganizmas maista pavercia energijos atsarga kuria galima bet kada pasinaudoti Sis sudetingas procesas prasideda nuo to kad maistas skrandyje ir zarnyne virskinimo metu yra suskaidomas ir issiskiria maistingosios medziagos tokios kaip gliukoze riebiosios rugstys ir aminorugstys Jos is maisto absorbuojamos tiesiai į krauja ir paskirstomos lastelems visame kune Lasteles gliukoze ir riebiasias rugstis panaudoja kaip kura sudetingoje cheminiu reakciju sekoje reikalingoje energijai isgauti Si energija saugoma ATP adenozintrifosfato molekulemis Kai lasteles įtraukiamos į kokia nors veikla ATP skyla į ADP adenozindifosfata ir issiskiria sukauptoji energija Maisto medziagosSu maistu zmogus gauna apie 90 įvairiu maistiniu medziagu Pagrindines maisto medziagos Angliavandeniai pagrindinis energijos saltinis Jie svarbus ne tik kaip energijos saltinis bet ir patys yra audiniu ir lasteliu sudetyje Tai grupe cheminiu medziagu sudarytu is atskiru molekuliu sacharidu kurios susijungusios sudaro pagrindines angliavandeniu rusis cukru ir krakmola Cukrus tai paprasti angliavandeniai vadinami monosacharidais arba disacharidais krakmolas sudetinis angliavandenis kad jį pasisavintu organizmas pirma turi krakmola suskaidyti Oksiduojami angliavandeniai isskiria energija Organizmas juos labai greitai pasisavina taigi saldus ir krakmolingas maistas puikiai tinka pries fizinį darba Angliavandeniams priklauso ir maistines kurios mazina cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje gerina zarnyno veikla Taciau jei is maisto gautos energijos kiekis virsija sunaudojama energijos kiekį gresia nutukimas Baltymai pagrindine organizmo nauju lasteliu ir audiniu statybine medziaga sudaryta is aminorugsciu susidaranciu virskinant baltymus Baltymai reikalingi kaulams raumenims jungiamiesiems audiniams susidaryti ir atsistatyti Ju turi gyvuliniai ir augaliniai produktai Per didelis baltymu suvartojimas kenkia organizmui nes padideja alergiju pavojus pasunkeja kepenu inkstu veikla sanariuose gali kauptis druskos Jei baltymu organizmas gauna nepakankamai tai sumazeja atsparumas infekcinems ligoms Riebalai koncentruota energija kad organizmas galetu normaliai funkcionuoti Riebalai sudaryti is glicerolio ir riebalu rugsciu Riebiosios rugstys yra ir Gyvulines kilmes riebaluose vyrauja sociosios riebiosios rugstys o augalines kilmes riebaluose daugiau mononesociuju ir polinesociuju riebiuju rugsciu Virskinant is riebalu issiskiria sociosios rugstys kurios yra svarbios lastelei augti ir atsistatyti Riebalai padeda susidaryti hormonams bei Su riebalais organizmas gauna riebaluose tirpiu vitaminu A D E K Sociuju riebiuju rugsciu yra gyvunines kilmes ir pieno produktuose nesociuju riebiuju rugsciu augaliniuose aliejuose Riebalus reikia riboti nes per didelis ju kiekis gali pakenkti organizmui Papildomos maisto medziagos Ju organizmui reikia labai nedaug bet jei nors vieno is ju truksta organizmas nusilpsta ir gali susirgti Lasteliena skatina virskinima bei kitu energija teikianciu maistinguju medziagu pasisavinima ir taip reguliuoja medziagu apykaita lastelese Svelnina maistingu medziagu absorbcija is zarnu į krauja Taip pasisavinama maziau suvirskintu riebalu ir kraujyje sumazeja cholesterolio Lastelienos yra grudu luobeleje vaisiu zieveje ir minkstime darzoviu pluostineje medziagoje Padeda isvengti ir viduriu vezio Mineralines medziagos ir mikroelementai greitina augimo ir atsistatymo procesus isskiria energija is maistinguju medziagu ir padeda susidaryti naujiems audiniams Naudojamos kaip statybine medziaga kalcis fosforas kaip elektrolitai vandens drusku pusiausvyrai palaikyti įeina į kai kuriu fermentu struktura ir reguliuoja organizmo medziagu apykaita įeina į organizmo organiniu junginiu sudetį pvz gelezis į hemoglobino sudetį Svarbiausi yra 12 mineraliniu elementu kalcis kalis fosforas magnis gelezis cinkas jodas varis manganas fluoras selenas molibdenas ir 3 elektrolitai natris kalis chloras Svarbus organizmo sveikatai Vanduo organizmas pasisavina jame istirpusias medziagas kad vyktu chemines reakcijos Pats organizmas vandens atsargu nekaupia Vitaminai neturi nei energetines nei statybines vertes taciau reguliuoja labai svarbius organizme vykstancius medziagu apykaitos procesus Reikalingi daugumai lasteles gyvybiniu procesu audiniu sudarymo bei energijos gamyboje Padeda isgauti energija is gliukozes dalyvauja augimo ir atsistatymo mechanizmuose Dauguma ju reiketu gauti su maistu Papildomai vitaminus turetu gerti tik silpnos sveikatos zmones sergantys kokia nors letine liga arba tie kurie prastai maitinasi Trukstant vitaminu vystosi įvairus medziagu apykaitos sutrikimai Vartojant per didelį vitaminu kiekį organizmas paprastai toleruoja isskyrus vitamino C ir vitamino B6 perdozavima Organizmui senstant padideja vitaminu antioksidantu poreikis vitaminai A E C ir P Nepakeiciamos maisto medziagosMaisto medziagos gali buti pakeiciamos arba nepakeiciamos Nepakeiciamu medziagu kiekis apibudina maisto verte Vertingas tas maistas kuris turi pakankama nepakeiciamu medziagu kiekį Pakeiciamas medziagas organizmas sintetina is kitu medziagu o nepakeiciamas ne Todel tokiu nepakeiciamu medziagu butinai reikia gauti su maistu Baltymai sudaryti is aminorugsciu Aminorugstys skirstomos į nepakeiciamasias kurios nesintetinamos organizme ir turi buti gaunamos su maistu ir pakeiciamasias kurios gali buti sintetinamos esant kitu su maistu gautu aminorugsciu pertekliui Nepakeiciamuju aminorugsciu daugiausia yra gyvuniniuose baltymuose Augaliniai baltymai virskinami sunkiau ir blogiau įsisavinami Aminorugstys izoleucinas leucinas lizinas metioninas fenilalaninas treoninas triptofanas valinas Pusiau nepakeiciamos nepakanka auganciam vaikui argininas histidinas ir rugstys ir ju dariniai Jos įeina į lasteliu membranu sudetį Linolo rugsties darinys is kurios sintetinami vietinio poveikio hormonai Siu rugsciu yra augaliniuose aliejuose Mineralines medziagos ir mikroelementai su racionaliai pasirinktu maistu paprastai yra gaunama visu reikalingu mineralu Vanduo Vitaminai ju organizmas nesintetina Kai kuriuos vitaminus vitaminus K B12 H folio rugstį sintetina zarnyno bakterijos taciau per maza kiekį