Maginė fantastika

Maginė fantastika (angl. fantasy) – viena iš fantastikos (t. y. literatūros, kino, žaidimų, muzikos, dailės ir kt.) atmainų. Magine fantastika siekiama sukurti savitą kūrinio erdvę, vidinę sistemą, kurioje vyksta veiksmas, – neretai itin detalų „pasaulį“. Tam dažnai naudojami įvairių mitologijų elementai, iš jų lipdoma atskira mitologija. Būdingas žanro bruožas – magijos, antgamtinių reiškinių vaizdavimas, priešingai nei mokslinėje fantastikoje – modernių technologijų nebuvimas. Veiksmas paprastai vyksta pasauliuose, artimuose viduramžiams, kur technologijos vietą užima magija ar panašūs elementai.

Maginė fantastika – tarsi šiais laikais kuriamos pasakos, tik daugeliu atvejų skirtos ne vaikams.

Žymiausi kūriniai – Džordžo R. R. Martino „Ledo ir ugnies giesmė“, Džono Ronaldo Ruelo Tolkieno „Žiedų valdovas“, „Hobitas“, Ursulos K. Le Guin „“, Rodžerio Želazny „“ ciklas, Andžejaus Sapkovskio „Raganiaus“ ciklas, Roberto Hovardo „Konano barbaro“ ciklas.

Istorija

Maginės fantastikos istorija siekia Gilgamešo epo ir kitų seniausių žmonijos užrašytų kūrinių laikus. Kai kurie šio žanro tyrėjai teigia, kad iš dalies tokie kūriniai kaip Odisėja, Beovulfas ar Dieviškoji komedija – taip pat savotiška maginė fantastika, nors ir ne šiuolaikine prasme. Bet kokiu atveju maginės fantastikos šaknys yra senovinėse legendose bei mitologijose, kurių elementai sudaro šio žanro pagrindą.

Šiuolaikinės maginės fantastikos pradžia siejama su ir , kūrusiais XIX–XX a. pr. Ypač didelį stimulą maginės fantastikos vystymuisi suteikė Dž. R. R. Tolkinas.

XX a. viduryje išpopuliarėjo du maginės fantastikos porūšiai: „aukštoji“ (high) maginė fantastika ir „sword and sorcery“ (kalavijo ir burtų):

• „Aukštosios“ maginės fantastikos pagrindas – išplėtotas paralelinis pasaulis. „Aukštosios“ maginės fantastikos kūrėjai neretai turi epinių užmojų, knygos rimtos tematikos, neretai kalbančios apie didžiąją kovą su antgamtinėmis blogio jėgomis. „Aukštojoje“ maginės fantastikos veikia magai, nemažai fantastinių rūšių: elfai, orkai, nykštukai. Pasaulis apibūdintas itin detaliai. Šio porūšio ryškiausi pavyzdžiai – Dž. R. R. Tolkino „Hobitas“ bei „Žiedų valdovas“, C. S. Lewiso „Narnijos kronikos“, Ursulos K. Le Guin „Žemjūrės“ ciklas.
• „Kalavijo ir burtų“ maginės fantastikos kūriniams būdingi ryškūs herojai, įsiveliantys į sudėtingus konfliktus. Šiam porūšiui taip pat turėjo įtakos Aleksandro Diuma romanai apie „Tris muškietininkus“. „Kalavijo ir burtų“ maginės fantastikos darbai pasižymi nuotykių ir veiksmo gausa. Iš žymesnių šio porūšio maginės fantastikos kūrėjų galima paminėti Fritz Leiber, Robert E. Howard, Clark Ashton Smith.

Lietuvoje

Lietuvių autoriai kol kas daugiausia rašė mažų formų maginę fantastiką. Nemažai šio žanro apsakymų ir apysakų galima rasti apsakymų antologijose „“, šio žanro kūrinių autoriai ne kartą tapo šio konkurso laureatais (pvz., 1997 m. – Diana Butkienė, 1998 m. – Lina Darbutaitė, Nigelis, Gediminas Kulikauskas, 2001 m. – Rūta Marija Klovaste, 2002 m. – Herta Matulionytė, Edas Gruzdas).

2003 m. pasirodė pirmasis lietuvių maginės fantastikos romanas – Gintauto K. Ivanicko „Laumės mėnuo“ (leidykla „“), 2004 m. – Daivos Vaitkevičiūtės „Marius Pietaris ir burtų knyga“ (leidykla „Rosma“), 2006 m. – Romualdo Drakšo „Raganiaus karas“ (leidykla „Eugrimas“), Justinos Stravinskytės „Paslapties įpėdinis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Justino Žilinsko „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“ (leidykla „Tyto alba“).

Porūšiai

• Alternatyvioji istorija – nors nemažai alternatyviosios istorijos kūrinių galima priskirti mokslinei fantastikai, yra ir artimesnių maginei. Tokių kūrinių veiksmas vyksta pasaulyje, kurio istorija pasisuko kitaip nei mums pažįstama istorija. Ši istorija aiškiai susijusi su žinoma istorija bei geografija.
  • Lord Darcy serija,
  • Pavane,
  • Operation Chaos,
• Bengsiškoji (Bangsian) maginė fantastika – pavadinimas kilo iš rašytojo . Šios maginės fantastikos veiksmas vyksta pomirtiniame pasaulyje, dažnai – Hade, Danguje ir Pragare.
  • Inferno, (1976)
  • Heroes in Hell, C. J. Cherryh ir (1986)
  • God Bless You, Dr. Kevorkian, Kurt Vonnegut (1999)
• Komiškoji maginė fantastika. Vienas ankstyviausių pavyzdžių galėtų būti „Guliverio kelionės“.
  • Bored of the Rings, ir (1969)
  • The Eye of Argon, (1970)
  • A Spell for Chameleon, (1977)
  • Hordes of the Things, ir (1980)
  • The Colour of Magic, Terry Pratchett (1983)
• Šiuolaikinės maginės fantastikos veiksmas vyksta mums pažįstamame pasaulyje mūsų laikais, tačiau čia egzistuoja ne visiems žinomų dalykų, pvz., šalia gyvena vampyrai ar nemirtingieji. Fantastiniai elementai yra slapti, nežinomi daugumai žmonių, taip pat jie tėra „realaus“ pasaulio papildomas elementas (t. y. „realus pasaulis“ nėra vienas iš „fantastinių pasaulių“, kuriuose gyvena kūrinio personažai).
  • Buffy the Vampire Slayer („Bafi, vampyrų žudikė“), Joss Whedon (1992, 1997)
  • Neverwhere, Neil Gaiman (1996)
  • Hario Poterio serija, J. K. Rowling
  • „Sargybų“ serija, Sergejus Lukjanenko
• Tamsioji maginė fantastika – būdingi siaubo elementai, įpinti į „kalavijo ir burtų“ ar „aukštosios“ maginės fantastikos erdvę. Vengiama idealizuotų pasaulių.
  • Juodoji Gvardija, Glen Cook
  • H. P. Lovecraft kūryba
  • Vampire Hunter D, (1983)
  • Berserk, Kentaro Miura (1989)
• Erotinė maginė fantastika – maginei fantastikai būdingoje aplinkoje naudojami erotiniai elementai.
• Pasakų (Fairytale) maginė fantastika – į šį porūšį įeina tiek šiuolaikinės pasakos, tiek įvairūs daugiau suaugusiesiems skirti klasikinių pasakų perdirbiniai.
  • Ozo šalies burtininkas, L. Frank Baum
  • Hobitas, Dž. R. R. Tolkinas (1937)
  • The Princess and the Goblin, George MacDonald (1872)
  • Snow White and Rose Red, Patricia Wrede (1989)
• Herojinė maginė fantastika – epinei bei „kalavijo ir burtų“ maginei fantastikai artimas porūšis. Herojų nuotykiai išgalvotuose pasauliuose. Pabrėžiama gėrio ir blogio kova. Pagrindinis veikėjas dažnai herojumi tampa nenoromis.
  • Robert E. Howard, Dž. R. R. Tolkino ir kt. kūriniai
• Aukštoji (High) maginė fantastika paprastai reiškia maginę fantastiką, kurios pagrindinė tema – epinė gėrio ir blogio kova. Rečiau vartojamas Dž. R. R. Tolkino apibrėžimas: „aukštosios“ maginės fantastikos siužetas vyksta atskirame fantastiniame pasaulyje („žemoji“ maginė fantastika vyksta mūsų pasaulyje, į kurį įsibrovę fantastiniai elementai).
  • The Worm Ouroboros, E. R. Eddison (1922)
  • Narnijos kronikos, C. S. Lewis (1950)
  • Žiedų valdovas, J. R. R. Tolkien
  • The Sword of Shannara, (1977)
  • The Eye of the World, (1990)
• Istorinė maginė fantastika skyla į dvi grupes: viena apima pasakojimus, kurių veiksmas vyksta istorinėje praeityje, į kurią įsibrauna fantastinių elementų (panašiai kaip ir šiuolaikinė maginė fantastika, tik šios veiksmas vyksta dabartyje); antrosios veiksmas vyksta specialiai sukurtume fantastiniame pasaulyje, kuris labai artimas mūsiškiam (galima atpažinti šalis, istorinius įvykius ar asmenybes).
  • Eagle in the Snow, Wallace Breem (1970)
  • The Sarantine Mosaic, Guy Gavriel Kay (1998–2000)
  • Jonathan Strange & Mr Norrell, Susanna Clarke (2004)
  • A Game of Thrones, George R. R. Martin (1996)
• Žemoji (Low) maginė fantastika yra terminas, kuriuo vadinami tie maginės fantastikos kūriniai, kuriuose stengiamasi nepabrėžti magijos reikšmės. Iškeliamas realistiškumas, jaučiamas cinizmas. Turi daug panašumų su tamsiąja magine fantastika.
• Mannerpunk – fantastinė . Būdinga sudėtinga socialinė hierarchija, siužetai pagrįsti personažų tarpusavio santykiais, įvairiomis peripetijomis, sekant Jane Austen bei Anthony Hope kūrybos tradicijomis.
• Mitinė maginė fantastika – pagrįsta tradicine mitologija, naudoja pažįstamus mitologinius personažus bei dievybes. Skiriasi nuo maginės fantastikos, kurioje kuriamos nuosavos mitologijos bei panteonai arba bandoma paslėpti tradicinę mitologiją po išgalvotais vardais.
  • Amerikos dievai, Neil Gaiman (2001)
• Romantinė maginė fantastika remiasi meilės istorijomis.
• Mokslinėje maginė fantastika yra nemažai mokslinės fantastikos elementų, pvz., kosminės keliones, lazeriniai ginklai ir pan. Tačiau svarbūs ir elementai, artimesni magijai nei mokslui.
  • Žvaigždžių karai
• Dying Earth literatūra – mokslinis maginės fantastikos porūšis. Veiksmas vyksta Laiko pabaigoje, Saulei blėstant, mokslui panašėjant su magija.
  • Laiko mašina, Herbert George Wells (1895)
  • Dying Earthserija, Jack Vance
  • Viriconium, M. John Harrison
• Superherojų maginė fantastika atsirado amerikietiškuose komiksuose. Mokslinės ir šiuolaikinės maginės fantastikos mišinys. Veiksmas paprastai vyksta dabartyje, šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gyvuoja įvairiausi fantastiniai elementai pradedant ateiviais iš kosmoso ir futuristinėmis technologijomis, baigiant magija bei mitologinėmis būtybėmis. Pagrindiniai veikėjai – kostiumuoti herojai, turintys ypatingų sugebėjimų.
  • Lois & Clark: A Superman Novel (1996), C. J. Cherryh
  • Wild Cards, George R. R. Martin
  • Visionaries: Knights of the Magical Light
• Kalavijo ir burtų maginė fantastika (Sword and sorcery) – nuo aukštosios maginė fantastika skiriasi tuo, kad labiau pabrėžia veiksmą, fizinius elementus. Pagrindiniai veikėjai neretai nėra doro gyvenimo pavyzdžiai, jų motyvacija – asmeninis interesas.
  • serija, Robert E. Howard
  • Jirel of Joiry serija, C. L. Moore
  • Neverwhere, Richard Corben (1968)
  • Record of Lodoss War, Ryo Mizuno (1990)
  • Slayers, Hajime Kanzaka*

Kita:

Maginės fantastikos serijos – serijos, kurių romanus rašo skirtingi autoriai, tačiau veiksmas vyksta tame pačiame fantastiniame pasaulyje. Paprastai šis pasaulis būna sukurtas žaidimui vaidmenimis. Maginės fantastikos serijos savu ruožtu gali priklausyti bet kuriam iš aukščiau išvardintų žanrų.

• • Dragonlance
  • Forgotten Realms
  • Magic: The Gathering
  • Dark Sun

Nuorodos

• Top 100 Fantasy Fiction Archyvuota kopija 2005-05-26 iš Wayback Machine projekto.
• Fantastika.lt