Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Apie Biblijos veikėją žr Marija Magdalietė dd MagdalenaIlgis 1540 kmBaseino plotas 260 000 km Vidutinis debitas 9000 m s
Magdalena (upė)
- Apie Biblijos veikėją žr. Marija Magdalietė.
| Magdalena | |
|---|---|
| Ilgis | 1540 km |
| Baseino plotas | 260 000 km² |
| Vidutinis debitas | 9000 m³/s |
| Ištakos | Kolumbijos masyvas, Kaukos departamentas |
| Žiotys | Karibų jūra |
| Šalys | Kolumbija |
| Vikiteka | Magdalena |
Magdalena (isp. Río Magdalena) – svarbiausia Kolumbijos upė; jos slėnis – istorinis, ekonominis šalies centras.
Magdalena prasideda Kolumbijos pietvakariuose, Anduose, Kolumbijos masyve. Upė kerta šalį iš pietų į šiaurę, slėniu tarp Centrinės ir Rytų Kordiljeros, vėliau (nuo Naros) aplenkia Karibų plynaukštę ir teka žemuma. Įteka į Karibų jūrą netoli Barankilijos. Laivuojama 990 km tarp Hondos ir Barankilijos. Taip pat laivuojama (nedidelių laivų) ir iki Ondos slenksčių, 240 km ruože. Žemupys teka per pelkėtą pajūrio žemumą, šakojasi į kelias šakas (Lobosą, Momposą ir kitas), tarp šakų susidariusios salos (Margarita, kitos). Upė per trečdalį metų deltoje nusodina 500 tūkst. m³ nešmenų, todėl delta keičiama inžineriniais įrengimais.
Pagrindiniai Magdalenos intakai – Saldana, , Kararė, Sogamobas, Sesaras, Kauka, San Chorchė.
Vidurupis slenkstėtas. Kanalu sujungta su Kartachenos uostu. Vandens lygis labai svyruoja. Vandeningiausia balandį–gegužę ir rugsėjį–lapkritį.
Svarbiausi pakrančių miestai: Chirardotas, Onda, , , , Barankilja.
Pavadinimas kilo nuo biblinės veikėjos Marijos Magdalietės. Indėnai upės žemupį vadino Karipuanja (Caripuaña), vidurupį – Arli, aukštupį – Juma (Yuma).
Šaltiniai
- R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
- Magdalena. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Magdalena (upė), Kas yra Magdalena (upė)? Ką reiškia Magdalena (upė)?
Apie Biblijos veikeja zr Marija Magdaliete dd MagdalenaIlgis 1540 kmBaseino plotas 260 000 km Vidutinis debitas 9000 m sIstakos Kolumbijos masyvas Kaukos departamentasZiotys Karibu juraSalys KolumbijaVikiteka Magdalena Magdalena isp Rio Magdalena svarbiausia Kolumbijos upe jos slenis istorinis ekonominis salies centras Magdalena prasideda Kolumbijos pietvakariuose Anduose Kolumbijos masyve Upe kerta salį is pietu į siaure sleniu tarp Centrines ir Rytu Kordiljeros veliau nuo Naros aplenkia Karibu plynaukste ir teka zemuma Įteka į Karibu jura netoli Barankilijos Laivuojama 990 km tarp Hondos ir Barankilijos Taip pat laivuojama nedideliu laivu ir iki Ondos slenksciu 240 km ruoze Zemupys teka per pelketa pajurio zemuma sakojasi į kelias sakas Lobosa Momposa ir kitas tarp saku susidariusios salos Margarita kitos Upe per trecdalį metu deltoje nusodina 500 tukst m nesmenu todel delta keiciama inzineriniais įrengimais Pagrindiniai Magdalenos intakai Saldana Karare Sogamobas Sesaras Kauka San Chorche Vidurupis slenkstetas Kanalu sujungta su Kartachenos uostu Vandens lygis labai svyruoja Vandeningiausia balandį geguze ir rugsejį lapkritį Svarbiausi pakranciu miestai Chirardotas Onda Barankilja Pavadinimas kilo nuo biblines veikejos Marijos Magdalietes Indenai upes zemupį vadino Karipuanja Caripuana vidurupį Arli aukstupį Juma Yuma SaltiniaiR Ziesler and G D Ardizzone LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA Fishery Information Data and Statistics Service Fisheries Department FAO Rome Magdalena Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008