Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mažosios Lietuvos tautinė taryba Prūsų Lietuvos tautinė taryba Mažosios Lietuvos politinė organizacija veikusi 1918 1924
Mažosios Lietuvos tautinė taryba
Mažosios Lietuvos tautinė taryba, Prūsų Lietuvos tautinė taryba – Mažosios Lietuvos politinė organizacija, veikusi 1918–1924 m.
Steigimas
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui lietuvininkai, remdamiesi tautų apsisprendimo teisės principais, kuriuos paskelbė JAV prezidentas Vudro Vilsonas, ėmė reikalauti atskirti Mažąją Lietuvą nuo Vokietijos ir ją prijungti prie Lietuvos Respublikos. 1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje sušauktas lietuvių susirinkimas paragino tautiečius šio tikslo siekti taikiomis priemonėmis ir įsteigė Prūsų lietuvių tautinę tarybą, kuri netrukus pavadinta Mažosios Lietuvos tautinė taryba. Tarybos pirmininku išrinktas Vilius Gaigalaitis, ją sudarė 53 nariai, tarp jų Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Jonas Vanagaitis. Įsteigtos ir apskričių tarybos, pirmoji – Tilžėje.
Veikla
1918 m. lapkričio 30 d. taryba paskelbė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą, kuriuo viešai pareikalavo Mažąją Lietuvą prisijungti (priglausti) prie Didžiosios Lietuvos. Aktą pasirašė 24 asmenys. 1919 m. balandžio 8 d. pirmininkui Mažosios Lietuvos tautinė taryba įteikė reikalavimą Rytų Prūsijos lietuvių kraštą – Mažąją Lietuvą su Labguvos, Vėluvos, Darkiemio, Geldapės ir kitomis apskritimis (iš viso 13) priskirti prie Lietuvos valstybės. Nepavykus to įgyvendinti tarybos nariai 1920 m. vasario 21 d. – 1922 m. lapkričio mėn. kelis kartus tarėsi su Antantės valstybių diplomatais, kreipėsi į Ambasadorių konferenciją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos. 1920 m. vasario 21 d. Mažosios Lietuvos tautinė tarybos rezoliucijoje reikalaujama panaikinti senąją muitų sieną ir atkelti ją prie Nemuno, kad tą sieną kontroliuotų Lietuvos Respublikos muitinės ir saugotų jos kariuomenė, o geležinkelius, paštą, telegrafą ir telefono ryšius perduoti administruoti Lietuvos Respublikai, leisti Lietuvos Respublikai naudotis Klaipėdos uostu ir Nemuno upe. Mažosios Lietuvos tautinė taryba delegavo 4 atstovus į Lietuvos Tarybą; 1920 m. kovo 20 d. Vilius Gaigalaitis, Martynas Jankus, Kristupas Lekšas ir buvo kooptuoti jos nariais. 1922 m. gruodžio 18 d. iš Mažosios Lietuvos tautinė tarybos narių sudarytas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas.
Versalio taikos konferencijos nutarimu nuo Vokietijos atskyrus tik Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį iki Nemuno (Klaipėdos kraštas), Mažosios Lietuvos tautinė taryba iš Tilžės persikėlė į Klaipėdą. Tarybos atstovai kurį laiką buvo Prancūzijos administracijos sukurtos nariai. Paaiškėjus, kad Direktorija yra (Freistaato) šalininkų įrankis, iš jos išėjo ir perėjo į opoziciją.
Po 1923 m. sausio sukilimo Klaipėdos kraštui susijungus su Lietuvos Respublika ir tą faktą 1924 m. gegužės mėn. pripažinus tarptautiniu mastu, kai buvo priimta Klaipėdos konvencija ir , Mažosios Lietuvos tautinė taryba atliko savo užduotį ir nutraukė veiklą. Po Antrojo pasaulinio karo Mažosios Lietuvos didumą – Karaliaučiaus kraštą – pradėjus administruoti TSRS, Mažosios Lietuvos tautinės tarybos tradicijas tęsė Mažosios Lietuvos išeiviai Vakarų Vokietijoje, atgaivintą organizaciją pavadinę Mažosios Lietuvos taryba.
Šaltiniai
- Mažosios Lietuvos tautinė taryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 524 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mažosios Lietuvos tautinė taryba, Kas yra Mažosios Lietuvos tautinė taryba? Ką reiškia Mažosios Lietuvos tautinė taryba?
Mazosios Lietuvos tautine taryba Prusu Lietuvos tautine taryba Mazosios Lietuvos politine organizacija veikusi 1918 1924 m SteigimasPasibaigus Pirmajam pasauliniam karui lietuvininkai remdamiesi tautu apsisprendimo teises principais kuriuos paskelbe JAV prezidentas Vudro Vilsonas eme reikalauti atskirti Mazaja Lietuva nuo Vokietijos ir ja prijungti prie Lietuvos Respublikos 1918 m lapkricio 16 d Tilzeje susauktas lietuviu susirinkimas paragino tautiecius sio tikslo siekti taikiomis priemonemis ir įsteige Prusu lietuviu tautine taryba kuri netrukus pavadinta Mazosios Lietuvos tautine taryba Tarybos pirmininku isrinktas Vilius Gaigalaitis ja sudare 53 nariai tarp ju Viktoras Gailius Erdmonas Simonaitis Jonas Vanagaitis Įsteigtos ir apskriciu tarybos pirmoji Tilzeje Veikla1918 m lapkricio 30 d taryba paskelbe Mazosios Lietuvos tautines tarybos akta kuriuo viesai pareikalavo Mazaja Lietuva prisijungti priglausti prie Didziosios Lietuvos Akta pasirase 24 asmenys 1919 m balandzio 8 d pirmininkui Mazosios Lietuvos tautine taryba įteike reikalavima Rytu Prusijos lietuviu krasta Mazaja Lietuva su Labguvos Veluvos Darkiemio Geldapes ir kitomis apskritimis is viso 13 priskirti prie Lietuvos valstybes Nepavykus to įgyvendinti tarybos nariai 1920 m vasario 21 d 1922 m lapkricio men kelis kartus taresi su Antantes valstybiu diplomatais kreipesi į Ambasadoriu konferencija del Klaipedos krasto prijungimo prie Lietuvos Respublikos 1920 m vasario 21 d Mazosios Lietuvos tautine tarybos rezoliucijoje reikalaujama panaikinti senaja muitu siena ir atkelti ja prie Nemuno kad ta siena kontroliuotu Lietuvos Respublikos muitines ir saugotu jos kariuomene o gelezinkelius pasta telegrafa ir telefono rysius perduoti administruoti Lietuvos Respublikai leisti Lietuvos Respublikai naudotis Klaipedos uostu ir Nemuno upe Mazosios Lietuvos tautine taryba delegavo 4 atstovus į Lietuvos Taryba 1920 m kovo 20 d Vilius Gaigalaitis Martynas Jankus Kristupas Leksas ir buvo kooptuoti jos nariais 1922 m gruodzio 18 d is Mazosios Lietuvos tautine tarybos nariu sudarytas Vyriausias Mazosios Lietuvos gelbejimo komitetas Versalio taikos konferencijos nutarimu nuo Vokietijos atskyrus tik Mazosios Lietuvos siaurine dalį iki Nemuno Klaipedos krastas Mazosios Lietuvos tautine taryba is Tilzes persikele į Klaipeda Tarybos atstovai kurį laika buvo Prancuzijos administracijos sukurtos nariai Paaiskejus kad Direktorija yra Freistaato salininku įrankis is jos isejo ir perejo į opozicija Po 1923 m sausio sukilimo Klaipedos krastui susijungus su Lietuvos Respublika ir ta fakta 1924 m geguzes men pripazinus tarptautiniu mastu kai buvo priimta Klaipedos konvencija ir Mazosios Lietuvos tautine taryba atliko savo uzduotį ir nutrauke veikla Po Antrojo pasaulinio karo Mazosios Lietuvos diduma Karaliauciaus krasta pradejus administruoti TSRS Mazosios Lietuvos tautines tarybos tradicijas tese Mazosios Lietuvos iseiviai Vakaru Vokietijoje atgaivinta organizacija pavadine Mazosios Lietuvos taryba SaltiniaiMazosios Lietuvos tautine taryba Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 524 psl