Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mėlynųjų Vandenų mūšisPriklauso LDK karai prieš totoriusData 1362 arba 1363 m rudenįVieta prie Siniuchos upėsRezultatas
Mėlynųjų vandenų mūšis
| Mėlynųjų Vandenų mūšis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: LDK karai prieš totorius | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| LDK | Aukso orda | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Algirdas | Kutlūg-Bėjus Chadži-Bėjus Dmitrijus | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| 20 000 – 25 000 karių | 10 000 – 20 000 karių | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| nežinoma | dideli | ||||||||
| Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite. |
Mėlynųjų Vandenų mūšis – mūšis, 1362 ar 1363 m. rudenį įvykęs tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės ir Aukso ordos prie Mėlynųjų Vandenų (veikiausiai dab. Siniucha, Pietų Bugo kairysis intakas).
Istoriografija
Mūšis sulaukė nedaug palyginimų nuo istorikų. Viena iš priežasčių yra istorinių šaltinių trūkumas. Mūšis susilaukė keletų fragmentiškų paminėjimų Rusėnų ir rusų kronikose. Svarbiausias informacijos šaltinis yra „“, kuris buvo įtrauktas į Lietuvos kronikas. Pasak ukrainiečių istoriko Felikso Šabuldo, legendos autorius buvo susijęs su aukščiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdžia, o kūrinį kūrė 1430-ųjų pradžioje, įpusėjus konfliktui dėl Podolės tarp Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Šį pasakojimą galima laikyti politinės propagandos dalimi, parašyta siekiant paremti lietuvių pretenzijas į Podolę ir išaukštinti Karijoto sūnų dorybes, o ne tiksliai aprašyti karą. Lietuvos istorikas Tomas Baranauskas tvirtina, kad Rusijos istorikai nusprendė išryškinti savo pergalę prieš totorius 1380 m. Kulikovo mūšyje, o lenkų istorikai nenorėjo pabrėžti lietuvių pretenzijų į Podolę. Tačiau pastaraisiais metais susidomėjimas mūšiu išaugo. Lenkų istorikas Stefan Maria Kuczyński 1935 m. parengė specialų tyrimą „Sine Wody“, lietuvis Romas Batūra išleido „Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą“, o ukrainietis Feliksas Šabuldo parašė daug straipsnių. 1997 ir 1998 metais Ukrainos istorikai surengė dvi konferencijas Kirovohrade. Gautą straipsnių rinkinį 2005 m. išleido Ukrainos istorijos institutas (ISBN 966-02-3563-1). 2012 metais Vytauto Didžiojo universitetas surengė dar vieną konferenciją, skirtą mūšio 650-osioms metinėms paminėti.
Mūšis
Išvakarės
1362 m. balandį kryžiuočiai užėmė Kauno pilį. Į pagalbą pilies gynėjams buvo atvykęs ir didysis kunigaikštis Algirdas su savo broliu Trakų kunigaikščiu Kęstučiu, bet jie tegalėjo nuo gretimų aukštumų bejėgiškai stebėti pilies žlugimo dramą. Taip prasidėjo intensyviausios kryžiuočių ekspansijos į Lietuvą laikotarpis, pareikalavęs maksimaliai sutelkti visas Lietuvos valstybės jėgas. Reikėjo ir naujų jėgų, kurias Lietuva rinko, pamažu jungdama prie savęs Rusios žemes. Čia jos interesai kirtosi su šių žemių siuzereno – Aukso ordos interesais.
Po valdovo Berdi Beg Khano mirties 1359 m. Aukso Orda išgyveno du dešimtmečius (1359–1381) trukusius ginčus dėl paveldėjimo. Aukso orda paniro į chaosą: per 20 metų joje pasikeitė daugiau kaip 25 chanai, o jos teritorija suskilo į savarankiškus ulusus. Pasinaudodamas vidine Ordos netvarka, Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas surengė kampaniją į totorių kraštus, nes Algirdas LDK šiaurėje turėjo daug sunkumų. Todėl daug lengviau jam buvo veikti pietuose, t. y. dabartinių ukrainiečių srityse, kur tik totorių valdžia buvo stipresnė, o pačios kunigaikštystės buvo silpnos. Kijevas priklausė Lietuvai jau Gedimino laikais, tačiau į jį vis dar kišosi totoriai. Tad Algirdas 1362 m. suruošė į tas sritis žygį, nes siekė apsaugoti ir išplėsti pietines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijas, ypač Kijevo Kunigaikštystę.
Mūšio pradžia ir eiga
1362 arba 1363 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais, pietryčių Rusioje pasirodė Algirdo kariuomenė. Pagrindinėms totorių jėgoms įsivėlus į tarpusavio kovas, Algirdas be didesnio pasipriešinimo užėmė totorių dar valdytas Černigovo žemes – tą jis buvo pradėjęs dar apie 1357–1358 m., kai užėmė tuometinę Černigovo žemės sostinę Brianską. Greičiausiai būtent Brianską jis ir pasirinko savo žygio išeities tašku: nuo čia nebetoli iki Černigovo žemės rytinio pasienio, kurį Algirdas ir puolė. Pirmąjį savo smūgį jis nukreipė į Korševą, buvusį prie Dono intako Sosnos upės (tiksliau, nelokalizuota vietovė, buvusi Greitosios Sosnos aukštupyje). Kaip tik iki čia Algirdas nukėlė pietrytines Lietuvos ribas. Manytina, kad tolesnių karo veiksmų metu Lietuvos kariuomenė užėmė ir buvusią Perejeslavlio kunigaikštystės teritoriją, kuri buvo prijungta prie Kijevo kunigaikštystės. Visos šios žemės priklausė Krymo ulusui, kurio bekas Mamajus tuo metu kovojo dėl Naujojo Sarajaus ir negalėjo organizuoti pasipriešinimo. Matydamas, kad momentas tinkamas nukariavimams, Algirdas tęsė savo karinę kampaniją Pietų Rusioje ir dar tų pačių metų rudenį perkėlė savo kariuomenę į dešinįjį (vakarinį) Dniepro krantą – vadinamąją Baltąją pakrantę, kur plytėjo totorių valdomos Podolės žemės. Rudenį Algirdo vedama kariuomenė patraukė tiesiai į svarbų šios srities centrą, turkiškai vadinamą Jabgu („vietininko“) miestu, o rusinų kalba – Sinije Vody, tai yra Mėlynaisiais Vandenimis. Miestas stovėjo prie tuo pačiu vardu vadinamos upės (dabar – Siniucha) – Pietų Bugo intako. XVI amžiuje čia buvusi gyvenvietė, jau vadinama nauju Targovicos vardu, garsėjo didingais mūro pastatų griuvėsiais su marmuro grindimis, rūsiais ir galingomis sienomis, kurie, pasak Mykolo Lietuvio, tuo metu net buvo siejami su legendinės Trojos liekanomis.
Mūšio apibendrinimas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apie 20-25 tūkst. karių kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, Aukso ordos apie 20 tūkst. karių kariuomenei – Chadžibėjus, Kutlubugas ir Dmitrijus. Pro Kaniavą, Čerkasus LDK pajėgos puolė svarbų Aukso ordos centrą vakaruose – Mėlynųjų Vandenų pilį to paties pavadinimo upės aukštupyje, gavusį ir Targovicos vardą. Ji stovėjo prie šio reikšmingo tarptautinio Rytų–Vakarų prekybos kelio, perėjos per Mėlynuosius Vandenis. Tai svarbi prekyvietė, Aukso ordos kariuomenės telkimosi vieta, karinis administracinis centras. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pajėgos čia susidūrė su trijų totorių „kunigaikščių Chačebėjaus, Kutlubugos ir Dmitrijaus“ kariuomene. Prieš Algirdo pajėgas Mėlynųjų Vandenų mūšyje stojo Aukso ordos daugumos vakarinių žemių tarp Dono ir Dunojaus kariai. Manoma, kad mūšis įvyko Targovicos šiaurrytinėse apylinkėse. Mūšyje Algirdas LDK pajėgas išrikiavo šešių dalinių lenkta rikiuote, kad priešas negalėtų jų apsupti, prieš tris didelius totorių dalinius. Atrodo, kad totorių smūgis į LDK kariuomenės centrą nebuvo sėkmingas, o prasiskyrę daliniai iš šonų juos spaudė. Perėjusi į ataką lietuvių kariuomenė pralaužė totorių rikiuotę, Aukso ordos pajėgos buvo sumuštos, jos valdos iki Baltosios pakrantės tarp Dniepro žemupio ir Pietų Bugo žiočių nuniokotos. Manoma, pakrantė tapo priklausoma nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Pasekmės
1362 (arba 1363) m. karinė kampanija smarkiai išplėtė Lietuvos valstybės teritoriją ir pelnė Algirdui didžiausio nukariautojo Lietuvos istorijoje šlovę. Išvaduotą Podolę Algirdas atidavė valdyti Karijotaičiams, o Kijevą – vyriausiajam sūnui Vladimirui. Iš Kijevo ir Kijevo žemės buvo išvyti Aukso ordos baskakai (manoma, iki tol nuo apie 1325 m. čia buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Aukso ordos dvivaldystė). Mėlynųjų Vandenų mūšis – pirmasis didelis mongolų-totorių pralaimėjimas Rytų Europoje. Po jo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdos pasiekė tarptautinės prekybos pietinį kelią iš Vidurio Europos per Podolę į Genujos kolonijas Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje, sustiprėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo įtaka rusų žemėse.
Reikšmė
Didelėje Vidurio ir Rytų Europos dalyje susiformavo erdvė, kurioje savo nepriklausomybę apgynė lietuviai, etninę savimonę ir tautinį charakterį brandino baltarusių ir ukrainiečių tautos. Mėlynųjų Vandenų mūšis pakeitė ne tik valstybių, bet ir civilizacijų ribas: nors tuo metu dar pagoniška, Lietuvos valstybė Rusios žemėse gynė krikščionišką Rusios civilizaciją ir praplėtė jos ribas musulmoniškos totorių civilizacijos veikiamų žemių sąskaita. Todėl galima sakyti, kad Mėlynųjų Vandenų mūšis keitė civilizacinį Europos žemėlapį. Lietuvos valstybės suvienytoje erdvėje susiformavo savarankiškas galios centras, pajėgus efektyviai kovoti ir su kryžiuočiais, ir su Aukso orda ar nuo jos priklausoma Maskvos kunigaikštyste. Aukso orda net ir pasibaigus didžiajai sumaiščiai nebeatgavo buvusios galybės ir teritorijos. Mėlynųjų Vandenų mūšis tapo kovos su Aukso orda precedentu ir simboliu.
Mūšio paminėjimas
- 2012 m. minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalės prie Mėlynųjų vandenų mūšio 650-ies metų jubiliejų Lietuvos paštas išleido šiam istoriniam įvykiui skirtą pašto ženklą. Jame pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas ir kovojančių karių siluetai. Istoriniam mūšiui įamžinti skirtas pašto ženklas išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,45 Lt. Pašto ženklą sukūrė dailininkas Mindaugas Gribauskas.
- 2014 metais Vilniuje, Katedros aikštėje, penktadienio vakarą aidėjo senovinio pabūklo ir modernių šiuolaikinių ginklų salvės. Taip paminėta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalė prieš Aukso Ordą prie Mėlynųjų vandenų.
- 2014 metų spalio 30 d. Vinco Krėvės-Mickevičiaus muziejuje (Tauro g. 10-1, Vilnius) įvyko kultūros vakaras „Mėlynųjų vandenų mūšio triumfas“. Vakaro svečias Dr. Tomas Baranauskas aptarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalingą vaidmenį 1362 m. mūšyje ties Siniuchos upe Ukrainoje, kuris nulėmė visos Europos raidą. Fotomenininkas Juozas Valiušaitis pristatė meninę šios pergalės, nutraukusios 300 metų trukusį, dar Čingischano pradėtą, mongolų totorių kariuomenės skverbimąsi ir jos užimtų kraštų siaubimą, interpretaciją, parodydamas filmą „Mėlynųjų vandenų dugno spalva“ (30 min).
Šaltiniai
- Pelenskis, Jaroslavas (1998). The contest for the legacy of Kievan Rus'. Rytų Europos monografijos. Kolumbijos universiteto leidykla. East European Monographs. Columbia University Press (in English). pp. 134–135. ISBN 0880332743.
- Shabuldo, Felix (2005). "Синьоводська битва 1362 p. у сучасній науковій інтерпретації" (PDF). Синьоводська проблема у новітніх дослідженнях (in Ukrainian). Institute of History of Ukraine. Ukrainos Istorijos Institutas (in Lithuanian) pp. 9–10 ISBN 966-02-3563-1
- Baranauskas, Tomas (2012-06-23). "Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų". Veidas (in Lithuanian) (25): 30–32. ISSN 1392-5156
- Shabuldo, Felix (2005). "Слово до читачів" (PDF).Синьоводська проблема у новітніх дослідженнях (in Ukrainian). Institute of History of Ukraine. Ukrainos Istorijos Institutas (in Lithuanian) p. 3. ISBN 966-02-3563-1.
- Jankauskas, Vytas (2012). "Konferencija "Vidurio Rytų Europa mūšio prie Mėlynųjų Vandenų metu"" (PDF). Lietuvos istorijos metraštis. 1: 201–202. ISSN 0202-3342. Archived from the original (PDF) on 2020-12-06. Nuoroda tikrinta 2020-12-06
- Baranauskas, Tomas (2012-06-23). "Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų". Veidas (in Lithuanian) (25): 30–32. ISSN 1392-5156
- Ivinskis, Zenonas (1978). Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. Rome: Lietuvių katalikų mokslo akademija. pp. 261–262. 9785420007044
- Adolfas Šapoka. Lietuvos istorija. (2017) 92 psl. ISBN ar kodas: 9786094841019
- Baranauskas, Tomas (2012-06-23). "Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų". Veidas (in Lithuanian) (25): 30–32. ISSN 1392-5156
- Romas Batūra. Mėlynųjų Vandenų mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 642 psl. ISBN 978-9955-589-45-7
- Baranauskas, Tomas (2012-06-23). "Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų". Veidas (in Lithuanian) (25): 30–32. ISSN 1392-5156
- Kiaupa, Zigmantas; Jūratė Kiaupienė, Albinas Kunevičius (2000) [1995]. The History of Lithuania Before 1795 (English ed.). Vilnius: Lithuanian Institute of History. p. 121. ISBN 9986-810-13-2
- Romas Batūra. Mėlynųjų Vandenų mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 642 psl. ISBN 978-9955-589-45-7
- Baranauskas, Tomas (2012-06-23). "Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų". Veidas (in Lithuanian) (25): 30–32. ISSN 1392-5156
- Autoriaus slapyvardis: Voruta (2012) “Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas” voruta.lt ISSN 2029-3534
- LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt (2014) “Paminėta pergalė prieš Aukso Ordą”
- Vilniaus muziejai. Vilniaus memorialinių muziejų direkcija (2014), Mėlynųjų vandenų mūšio triumfas Archyvuota kopija 2020-01-12 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- 650-річчя битви на Синіх водах Archyvuota kopija 2011-09-02 iš Wayback Machine projekto.
- Mėlynųjų vandenų mūšis Archyvuota kopija 2012-11-28 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mėlynųjų vandenų mūšis, Kas yra Mėlynųjų vandenų mūšis? Ką reiškia Mėlynųjų vandenų mūšis?
Melynuju Vandenu musisPriklauso LDK karai pries totoriusData 1362 arba 1363 m rudenįVieta prie Siniuchos upesRezultatas LDK pergaleTeritoriniai pokyciai Kijevo kunigaikstyste tapo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes dalimiKonflikto salysLDK Aukso ordaVadovai ir kariniai vadaiAlgirdas Kutlug Bejus Chadzi Bejus DmitrijusPajegos20 000 25 000 kariu 10 000 20 000 kariuNuostoliainezinoma dideli Sį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus Jei galite sutvarkykite Melynuju Vandenu musis musis 1362 ar 1363 m rudenį įvykes tarp Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kariuomenes ir Aukso ordos prie Melynuju Vandenu veikiausiai dab Siniucha Pietu Bugo kairysis intakas IstoriografijaMusis sulauke nedaug palyginimu nuo istoriku Viena is priezasciu yra istoriniu saltiniu trukumas Musis susilauke keletu fragmentisku paminejimu Rusenu ir rusu kronikose Svarbiausias informacijos saltinis yra kuris buvo įtrauktas į Lietuvos kronikas Pasak ukrainieciu istoriko Felikso Sabuldo legendos autorius buvo susijes su auksciausia Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valdzia o kurinį kure 1430 uju pradzioje įpusejus konfliktui del Podoles tarp Lenkijos Karalystes ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Sį pasakojima galima laikyti politines propagandos dalimi parasyta siekiant paremti lietuviu pretenzijas į Podole ir isaukstinti Karijoto sunu dorybes o ne tiksliai aprasyti kara Lietuvos istorikas Tomas Baranauskas tvirtina kad Rusijos istorikai nusprende isryskinti savo pergale pries totorius 1380 m Kulikovo musyje o lenku istorikai nenorejo pabrezti lietuviu pretenziju į Podole Taciau pastaraisiais metais susidomejimas musiu isaugo Lenku istorikas Stefan Maria Kuczynski 1935 m parenge specialu tyrima Sine Wody lietuvis Romas Batura isleido Lietuva tautu kovoje pries Aukso orda o ukrainietis Feliksas Sabuldo parase daug straipsniu 1997 ir 1998 metais Ukrainos istorikai surenge dvi konferencijas Kirovohrade Gauta straipsniu rinkinį 2005 m isleido Ukrainos istorijos institutas ISBN 966 02 3563 1 2012 metais Vytauto Didziojo universitetas surenge dar viena konferencija skirta musio 650 osioms metinems pamineti MusisIsvakares 1362 m balandį kryziuociai uzeme Kauno pilį Į pagalba pilies gynejams buvo atvykes ir didysis kunigaikstis Algirdas su savo broliu Traku kunigaiksciu Kestuciu bet jie tegalejo nuo gretimu aukstumu bejegiskai stebeti pilies zlugimo drama Taip prasidejo intensyviausios kryziuociu ekspansijos į Lietuva laikotarpis pareikalaves maksimaliai sutelkti visas Lietuvos valstybes jegas Reikejo ir nauju jegu kurias Lietuva rinko pamazu jungdama prie saves Rusios zemes Cia jos interesai kirtosi su siu zemiu siuzereno Aukso ordos interesais Po valdovo Berdi Beg Khano mirties 1359 m Aukso Orda isgyveno du desimtmecius 1359 1381 trukusius gincus del paveldejimo Aukso orda paniro į chaosa per 20 metu joje pasikeite daugiau kaip 25 chanai o jos teritorija suskilo į savarankiskus ulusus Pasinaudodamas vidine Ordos netvarka Lietuvos didysis kunigaikstis Algirdas surenge kampanija į totoriu krastus nes Algirdas LDK siaureje turejo daug sunkumu Todel daug lengviau jam buvo veikti pietuose t y dabartiniu ukrainieciu srityse kur tik totoriu valdzia buvo stipresne o pacios kunigaikstystes buvo silpnos Kijevas priklause Lietuvai jau Gedimino laikais taciau į jį vis dar kisosi totoriai Tad Algirdas 1362 m suruose į tas sritis zygį nes sieke apsaugoti ir isplesti pietines Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teritorijas ypac Kijevo Kunigaikstyste Musio pradzia ir eiga 1362 arba 1363 m liepos rugpjucio menesiais pietryciu Rusioje pasirode Algirdo kariuomene Pagrindinems totoriu jegoms įsivelus į tarpusavio kovas Algirdas be didesnio pasipriesinimo uzeme totoriu dar valdytas Cernigovo zemes ta jis buvo pradejes dar apie 1357 1358 m kai uzeme tuometine Cernigovo zemes sostine Brianska Greiciausiai butent Brianska jis ir pasirinko savo zygio iseities tasku nuo cia nebetoli iki Cernigovo zemes rytinio pasienio kurį Algirdas ir puole Pirmajį savo smugį jis nukreipe į Korseva buvusį prie Dono intako Sosnos upes tiksliau nelokalizuota vietove buvusi Greitosios Sosnos aukstupyje Kaip tik iki cia Algirdas nukele pietrytines Lietuvos ribas Manytina kad tolesniu karo veiksmu metu Lietuvos kariuomene uzeme ir buvusia Perejeslavlio kunigaikstystes teritorija kuri buvo prijungta prie Kijevo kunigaikstystes Visos sios zemes priklause Krymo ulusui kurio bekas Mamajus tuo metu kovojo del Naujojo Sarajaus ir negalejo organizuoti pasipriesinimo Matydamas kad momentas tinkamas nukariavimams Algirdas tese savo karine kampanija Pietu Rusioje ir dar tu paciu metu rudenį perkele savo kariuomene į desinįjį vakarinį Dniepro kranta vadinamaja Baltaja pakrante kur plytejo totoriu valdomos Podoles zemes Rudenį Algirdo vedama kariuomene patrauke tiesiai į svarbu sios srities centra turkiskai vadinama Jabgu vietininko miestu o rusinu kalba Sinije Vody tai yra Melynaisiais Vandenimis Miestas stovejo prie tuo paciu vardu vadinamos upes dabar Siniucha Pietu Bugo intako XVI amziuje cia buvusi gyvenviete jau vadinama nauju Targovicos vardu garsejo didingais muro pastatu griuvesiais su marmuro grindimis rusiais ir galingomis sienomis kurie pasak Mykolo Lietuvio tuo metu net buvo siejami su legendines Trojos liekanomis Musio apibendrinimas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes apie 20 25 tukst kariu kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikstis Algirdas Aukso ordos apie 20 tukst kariu kariuomenei Chadzibejus Kutlubugas ir Dmitrijus Pro Kaniava Cerkasus LDK pajegos puole svarbu Aukso ordos centra vakaruose Melynuju Vandenu pilį to paties pavadinimo upes aukstupyje gavusį ir Targovicos varda Ji stovejo prie sio reiksmingo tarptautinio Rytu Vakaru prekybos kelio perejos per Melynuosius Vandenis Tai svarbi prekyviete Aukso ordos kariuomenes telkimosi vieta karinis administracinis centras Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo pajegos cia susidure su triju totoriu kunigaiksciu Chacebejaus Kutlubugos ir Dmitrijaus kariuomene Pries Algirdo pajegas Melynuju Vandenu musyje stojo Aukso ordos daugumos vakariniu zemiu tarp Dono ir Dunojaus kariai Manoma kad musis įvyko Targovicos siaurrytinese apylinkese Musyje Algirdas LDK pajegas isrikiavo sesiu daliniu lenkta rikiuote kad priesas negaletu ju apsupti pries tris didelius totoriu dalinius Atrodo kad totoriu smugis į LDK kariuomenes centra nebuvo sekmingas o prasiskyre daliniai is sonu juos spaude Perejusi į ataka lietuviu kariuomene pralauze totoriu rikiuote Aukso ordos pajegos buvo sumustos jos valdos iki Baltosios pakrantes tarp Dniepro zemupio ir Pietu Bugo ziociu nuniokotos Manoma pakrante tapo priklausoma nuo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Pasekmes 1362 arba 1363 m karine kampanija smarkiai isplete Lietuvos valstybes teritorija ir pelne Algirdui didziausio nukariautojo Lietuvos istorijoje slove Isvaduota Podole Algirdas atidave valdyti Karijotaiciams o Kijeva vyriausiajam sunui Vladimirui Is Kijevo ir Kijevo zemes buvo isvyti Aukso ordos baskakai manoma iki tol nuo apie 1325 m cia buvo Lietuvos Didziosios kunigaikstystes ir Aukso ordos dvivaldyste Melynuju Vandenu musis pirmasis didelis mongolu totoriu pralaimejimas Rytu Europoje Po jo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valdos pasieke tarptautines prekybos pietinį kelia is Vidurio Europos per Podole į Genujos kolonijas Juodosios juros siaurineje pakranteje sustiprejo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo įtaka rusu zemese ReiksmeDideleje Vidurio ir Rytu Europos dalyje susiformavo erdve kurioje savo nepriklausomybe apgyne lietuviai etnine savimone ir tautinį charakterį brandino baltarusiu ir ukrainieciu tautos Melynuju Vandenu musis pakeite ne tik valstybiu bet ir civilizaciju ribas nors tuo metu dar pagoniska Lietuvos valstybe Rusios zemese gyne krikscioniska Rusios civilizacija ir praplete jos ribas musulmoniskos totoriu civilizacijos veikiamu zemiu saskaita Todel galima sakyti kad Melynuju Vandenu musis keite civilizacinį Europos zemelapį Lietuvos valstybes suvienytoje erdveje susiformavo savarankiskas galios centras pajegus efektyviai kovoti ir su kryziuociais ir su Aukso orda ar nuo jos priklausoma Maskvos kunigaikstyste Aukso orda net ir pasibaigus didziajai sumaisciai nebeatgavo buvusios galybes ir teritorijos Melynuju Vandenu musis tapo kovos su Aukso orda precedentu ir simboliu Musio paminejimas2012 m Lietuvos pasto zenklas2012 m Ukrainos pasto zenklas2012 m minint Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo pergales prie Melynuju vandenu musio 650 ies metu jubilieju Lietuvos pastas isleido siam istoriniam įvykiui skirta pasto zenkla Jame pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikstis Algirdas ir kovojanciu kariu siluetai Istoriniam musiui įamzinti skirtas pasto zenklas isleistas 100 tukst tirazu jo nominalas 2 45 Lt Pasto zenkla sukure dailininkas Mindaugas Gribauskas 2014 metais Vilniuje Katedros aiksteje penktadienio vakara aidejo senovinio pabuklo ir moderniu siuolaikiniu ginklu salves Taip pamineta Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo pergale pries Aukso Orda prie Melynuju vandenu 2014 metu spalio 30 d Vinco Kreves Mickeviciaus muziejuje Tauro g 10 1 Vilnius įvyko kulturos vakaras Melynuju vandenu musio triumfas Vakaro svecias Dr Tomas Baranauskas aptare Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo pergalinga vaidmenį 1362 m musyje ties Siniuchos upe Ukrainoje kuris nuleme visos Europos raida Fotomenininkas Juozas Valiusaitis pristate menine sios pergales nutraukusios 300 metu trukusį dar Cingischano pradeta mongolu totoriu kariuomenes skverbimasi ir jos uzimtu krastu siaubima interpretacija parodydamas filma Melynuju vandenu dugno spalva 30 min SaltiniaiPelenskis Jaroslavas 1998 The contest for the legacy of Kievan Rus Rytu Europos monografijos Kolumbijos universiteto leidykla East European Monographs Columbia University Press in English pp 134 135 ISBN 0880332743 Shabuldo Felix 2005 Sinovodska bitva 1362 p u suchasnij naukovij interpretaciyi PDF Sinovodska problema u novitnih doslidzhennyah in Ukrainian Institute of History of Ukraine Ukrainos Istorijos Institutas in Lithuanian pp 9 10 ISBN 966 02 3563 1 Baranauskas Tomas 2012 06 23 Melynuju Vandenu musis atminties sugrįzimas po 650 metu Veidas in Lithuanian 25 30 32 ISSN 1392 5156 Shabuldo Felix 2005 Slovo do chitachiv PDF Sinovodska problema u novitnih doslidzhennyah in Ukrainian Institute of History of Ukraine Ukrainos Istorijos Institutas in Lithuanian p 3 ISBN 966 02 3563 1 Jankauskas Vytas 2012 Konferencija Vidurio Rytu Europa musio prie Melynuju Vandenu metu PDF Lietuvos istorijos metrastis 1 201 202 ISSN 0202 3342 Archived from the original PDF on 2020 12 06 Nuoroda tikrinta 2020 12 06 Baranauskas Tomas 2012 06 23 Melynuju Vandenu musis atminties sugrįzimas po 650 metu Veidas in Lithuanian 25 30 32 ISSN 1392 5156 Ivinskis Zenonas 1978 Lietuvos istorija iki Vytauto Didziojo mirties Rome Lietuviu kataliku mokslo akademija pp 261 262 9785420007044 Adolfas Sapoka Lietuvos istorija 2017 92 psl ISBN ar kodas 9786094841019 Baranauskas Tomas 2012 06 23 Melynuju Vandenu musis atminties sugrįzimas po 650 metu Veidas in Lithuanian 25 30 32 ISSN 1392 5156 Romas Batura Melynuju Vandenu musis Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 642 psl ISBN 978 9955 589 45 7 Baranauskas Tomas 2012 06 23 Melynuju Vandenu musis atminties sugrįzimas po 650 metu Veidas in Lithuanian 25 30 32 ISSN 1392 5156 Kiaupa Zigmantas Jurate Kiaupiene Albinas Kunevicius 2000 1995 The History of Lithuania Before 1795 English ed Vilnius Lithuanian Institute of History p 121 ISBN 9986 810 13 2 Romas Batura Melynuju Vandenu musis Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 642 psl ISBN 978 9955 589 45 7 Baranauskas Tomas 2012 06 23 Melynuju Vandenu musis atminties sugrįzimas po 650 metu Veidas in Lithuanian 25 30 32 ISSN 1392 5156 Autoriaus slapyvardis Voruta 2012 Istorinį Melynuju vandenu musį įamzins ir pasto zenklas voruta lt ISSN 2029 3534 LRT TV naujienu tarnyba LRT lt 2014 Pamineta pergale pries Aukso Orda Vilniaus muziejai Vilniaus memorialiniu muzieju direkcija 2014 Melynuju vandenu musio triumfas Archyvuota kopija 2020 01 12 is Wayback Machine projekto Nuorodos650 richchya bitvi na Sinih vodah Archyvuota kopija 2011 09 02 is Wayback Machine projekto Melynuju vandenu musis Archyvuota kopija 2012 11 28 is Wayback Machine projekto