Laslas Šojomas (veng. Sólyom László, 1942 m. sausio 3 d. – 2023 m. spalio 8 d.) – vengrų politinis veikėjas, teisininkas ir bibliotekininkas. Buvęs Vengrijos prezidentas, prezidentavęs nuo 2005 iki 2010 m. Nuo 1990 iki 1998 m. buvo Vengrijos Konstitucinio Teismo pirmininkas.
| Laslas Šojomas veng. Sólyom László | |
|---|---|
| Gimė | 1942 m. sausio 3 d. Pėčas, Vengrija |
| Mirė | 2023 m. spalio 8 d. (81 metai) Budapeštas, Vengrija |
| Sutuoktinis (-ė) | Erzsébet Sólyom (vedė 1966 m., jos mirtis 2015 m.) |
| Vaikai | Benedek ir Beáta |
| Vengrijos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 2005 m. rugpjūčio 5 d. – 2010 m. rugpjūčio 5 d. |
| Ankstesnis | Ferencas Madlis |
| Vėlesnis | Palis Šmitas |
| Vengrijos Konstitucinio Teismo pirmininkas | |
| Ėjo pareigas | 1990 m. rugpjūčio 1 d. – 1998 m. lapkričio 24 d. |
| Ankstesnis | Naujai įsteigta pozicija |
| Vėlesnis | János Németh |
| Partija | Nepriklausomas politikas |
| Alma mater | Pėčo universitetas |
Biografija
Laslas Šojomas gimė Vengrijos pietuose, Pėčo mieste. 1965 m. baigė teisę Pėčo universitete. Nuo 1983 m. jis dirbo profesoriumi Budapešto Lorando Etvešo universitete, nuo 1996 m. – Budapešto Piterio Pazmanio katalikiškame universitete, o nuo 2002 m. – Budapešto Andrašiaus universitete. Taip pat trejus metus (1966–1969 m.) dirbo Jėnos universitete, Vokietijoje, kuriame 1969 m. apsigynė daktaro disertaciją.
L. Šojomo politinė karjera prasidėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje, kuomet jis tapo įvairių pilietinių ir aplinkosaugos organizacijų teisiniu patarėju. 1984 m. įsteigė aplinkosaugos organizaciją „Duna Kör“ (liet. „Dunojaus ratas“), kurios dėka Vengrijoje buvo sustabdytos Gabčykovo-Nadmarošo užtvankų statybos, kurios, anot „Duna Kör“, būtų pakenkusios šiaurinės Dunojaus dalies buveinėms.1987 m. jis buvo vienas iš Vengrijos demokratinio forumo (veng. Magyar Demokrata Fórum (MDF)) įkūrėjų. Jis atstovavo partijai apskritojo stalo derybose, kurios vaidino svarbų vaidmenį Vengrijos perėjime į parlamentinę demokratiją. 1989 m. kurį laiką buvo MDF vykdomojo komiteto narys.
1989 m. pabaigoje L. Šojomas paliko partiją, kai buvo paskirtas Vengrijos Konstitucinio Teismo teisėju. Po pusmečio jis buvo paskirtas Teismo pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 1998 m. Tuo laikotarpiu Konstitucinis Teismas atliko svarbų vaidmenį šalyje padedant demokratijos pagrindus bei vėliau ją stiprinant. Būdamas Teismo pirmininku L. Šojomas svariai prisidėjo prie mirties bausmės panaikinimo, informacijos, žodžio laisvės ir sąžinės laisvės apsaugos. Taip pat prisidėjo prie homoseksualių asmenų partnerystės konstitucinės apsaugos, kas sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo.
Jo aktyvizmo principas buvo gana prieštaringai vertinamas, nes daugeliu atveju L. Šojomas teismo sprendimus motyvuodavo konstitucijos „dvasia“ ar jos „morale“, taip vadinamaja „nematoma konstitucija“, o ne aiškiai parašytu tekstu.
Pasibaigus jo devynerių metų kadencijai, L. Šojomas tęsė savo mokslinę karjerą, toliau skaitė paskaitas universitetuose, o 2000 m. tapo nevyriausybinės aplinkosaugos ir pilietinių teisių organizacijos „Védegylet“ (liet. „Apsaugokime ateitį“) nariu.2001 m. jis tapo Vengrijos mokslų akademijos korespondentu, o 2013 m. – tikruoju nariu.
L. Šojomas buvo našlys, turi du vaikus ir vienuolika anūkų.
Prezidentavimas
2005 m., kai tuometinis Vengrijos prezidentas Ferencas Madlis pareiškė, kad nekandidatuos antrajai kadencijai, nevyriausybinė aplinkosaugos ir pilietinių teisių organizacija „Védegylet“ L. Šojomą iškėlė kandidatu į Vengrijos prezidentus. Kaip nurodyta Vengrijos konstitucijoje, prezidentą renka Vengrijos parlamentas, todėl L. Šojomui reikėjo sulaukti parlamentinių partijų palaikymo. Jį palaikė tuo metu opozicijoje buvusios „Fidesz“ ir Vengrijos demokratinio forumo partijos, kurios paskyrė L. Šojomą savo oficialiu kandidatu. Vis dėlto, jei valdančiosios partijos būtų susivienijusios ir palaikiusios Vengrijos socialistų partijos kandidatę Katalin Sili, L. Šojomas nebūtų surinkęs pakankamai balsų, kad galėtų tapti prezidentu. Tačiau kadangi valdančiojoje koalicijoje buvęs Laisvųjų demokratų aljansas nepalaikė K. Sili kandidatūros ir susilaikė nuo balsavimo, prezidento rinkimus laimėjo L. Šojomas.
Visų rinkimų metu L. Šojomas save laikė nepriklausomu kandidatu. Savo inauguracinėje kalboje jis padėkojo jį palaikiusioms partijoms už „jo nepriklausomybės išsaugojimą“.
2007 m. liepos 4 d. L. Šojomas vokiečių laikraščiui „Die Welt“ davė interviu, kuriame patvirtino, jog atmetė tuometinio Vengrijos ministro pirmininko Ferenco Diurčanio pasiūlymą buvusiam Vengrijos ministrui pirmininkui Giulai Hornui 75-ojo gimtadienio proga skirti aukščiausią Vengrijos Respublikos apdovanojimą už nuopelnus šaliai. L. Šojomas nuosprendį grindė tuo, kad G. Hornas kartu su Vengrijos darbininkų partija 1956 m. sukilimo metu palaikė sovietus, o jo pažiūros liko nepakitusios iki šiol. Interviu sukėlė aršias visuomenės diskusijas.
L. Šojomas atsisakė vykti į Jungtines Valstijas iki tol, kol iš Vengrijos piliečių bus reikalaujama duoti pirštų antspaudus prieš patenkant į šalį.
Vyriausybės krizės metu 2009 m. kovo-balandžio mėnesiais L. Šojomas ne kartą pareiškė, kad, jo nuomone, geriausias problemos sprendimas būtų pirmalaikiai parlamento rinkimai.
2009 m. rugpjūčio 21 d. L. Šojomui nebuvo leista vykti į Slovakijos teritoriją, kur pasienio mieste Komarne vyko Ištvano I – Vengrijos kunigaikščio – statulos pašventinimas. Įvykis dar labiau pablogino ir taip įtemptus Vengrijos ir Slovakijos santykius. L. Šojomas teigė, jog „tai yra negirdėta, nedovanotina ir nepaaiškinama dviejų sąjungininkių šalių santykiuose.“ Slovakijos vyriausybė, kurioje tuo metu daugumą turėjo Slovakų nacionalinė partija, teigė, kad Vengrijos prezidento buvimas kelia „grėsmę nacionaliniam saugumui“. Po to, kai 2010 m. buvo išrinkta nauja Slovakijos vyriausybė, tų pačių metų rugpjūčio mėnesį L. Šojomas grįžo aplankyti statulos. Ceremonija įvyko be incidentų.
2010 m. gegužės 3 d., po Vengrijos parlamento rinkimų, 11 intelektualų parašė laišką būsimiems parlamentarams, kuriame iškėlė L. Šojomo kandidatūrą artėjančiuose prezidento rinkimuose. 2010 m. birželio 23 d. „Fidesz“ partijos vadovas Viktoras Orbanas iškėlė Palį Šmitą – tuometinį parlamento pirmininką, kandidatu į prezidentus. Birželio 29 d. vykusiuose prezidento rinkimuose parlamento balsų daugumą surinko P. Šmitas, kuris prezidento postą iš L. Šojomo perėmė rugpjūčio 6 d.
Po prezidento kadencijos
Rengiant 2011 m. Vengrijos konstituciją, Laslas Šojomas pareiškė, kad „konstitucijos rengimo procesas prarado orumą, nusileidęs iki įprastų parlamentinių ginčų lygio“. Pasibaigus prezidento kadencijai, jis įsteigė stipendijas, skirtas jauniesiems Vengrijos tyrėjams studijuoti užsienyje. L. Šojomas griežtai kritikavo Viktoro Orbano vyriausybę. 2019 m. jis išleido trijų tomų profesinių atsiminimų ir apibendrinimų rinkinį „Documenta“.
Asmeninis gyvenimas ir mirtis
1966 m. Laslas Šojomas vedė pedagogę Eržebetą (g. 1944 m., pavardė iki santuokos – Nadi), su kuria susipažino studijuodamas Pėčo konservatorijoje. Pora susilaukė dviejų vaikų – Beatos ir Benedeko – bei susilaukė vienuolikos anūkų ir keturių proanūkių. Prezidentavimo laikotarpiu žmona vengė viešumo, tačiau dalyvaudavo renginiuose, skirtuose neįgaliesiems, gausioms šeimoms ir senjorams, laikydamasi nuošaliau nuo oficialių protokolinių renginių. Eržebeta mirė 2015 m. vasarį, būdama 73 metų, po ilgos ligos. Po žmonos mirties L. Šojomas palaipsniui pasitraukė iš viešojo gyvenimo.
L. Šojomas buvo katalikas. Išėjęs į pensiją, jis vertė į vengrų kalbą įvairių teologų veikalus. Po žmonos mirties pėsčiomis įveikė Šv. Jokūbo kelią (isp. Camino de Santiago), taip pat senatvėje įgijo piloto licenciją. Aktyviai savanoriavo Maltos ordino Vengrijos labdaros tarnyboje.
Laslas Šojomas mirė 2023 m. spalio 8 d. Budapešte, eidamas 81–uosius metus, po kovos su vėžiu. Religinės laidotuvės įvyko spalio 18 d. Kerepešio kapinėse (veng. Fiumei Úti Sírkert). Jose dalyvavo politikai ir visuomenės veikėjai: tuo metu pareigas ėjusi valstybės vadovė Katalin Novak, buvę prezidentai Palis Šmitas ir Janošas Aderis, parlamento pirmininkas Laslas Kuvėras, kardinolas Peteris Erdio bei apaštalinis nuncijus Maiklas Banakas, taip pat Vengrijos vyriausybės ir opozicijos atstovai.
Apdovanojimai
- Vengrija: Vengrijos Respublikos ordinas „Už nuopelnus“
Užsienio apdovanojimai
- Estija: Marijos žemės kryžiaus ordinas
- Lietuva: Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine
- Latvija: Trijų žvaigždžių ordinas
- Lenkija: Baltojo erelio ordinas
- Ispanija: Izabelės Katalikės ordinas
- Kazachstanas: Draugystės ordinas
- Malta: Nacionalinis Maltos ordinas „Už nuopelnus“
- Vokietija: Vokietijos Federacinės Respublikos ordinas „Už nuopelnus“
- Ukraina: Kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordinas
- Alžyras: Nacionalinis Alžyro ordinas „Už nuopelnus“
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie László Sólyom, Kas yra László Sólyom? Ką reiškia László Sólyom?