Lygumų pagrindinė mokykla

Lygumų mokyklos istorija skaičiuojama nuo 1805 m. – tuomet jau veikė pirmoji parapijinė mokykla. Žiemą vaikai mokėsi klebonijoje, mokyklą išlaikė klebonas. 1821 m. mokyklą lankė 12 vaikų. Buvo mokama skaitymo, rašymo, katekizmo. 1827–1828 m. mokyklą lankė 30 vaikų. 1861 m. generalgubernatoriaus M. Muravjovo įsaku lietuviška mokykla uždaryta. Tuo laiku ji turėjo 45 mokinius, tarp jų ir 5 mergaites.^[3]

Po 1863–1864 m. sukilimo uždraudus lietuviškas mokyklas, pradėta steigti valdines mokyklas, kuriose buvo mokoma rusų kalba. Spaudos draudimo laikotarpiu Lygumuose tokios mokyklos nebuvo. Apylinkėse veikė knygnešiai, vaikus mokė daraktoriai, užsiėmimus pravesdami slaptose namų mokyklose. Žinoma, kad Lygumuose slapta mokykla buvo 1875–1878 m. Tėvai mokytojams sumokėdavo natūra ir pinigais už kiekvieną vaiką. 1898 m. slaptoji mokykla, turėjusi 19 mokinių nuo 7 iki 15 metų amžiaus, buvo susekta. Buvo konfiskuoti elementoriai ir maldaknygės, šešiolikmetis daraktorius Leonardas Daukša (1882–1976) trims paroms uždarytas į policijos areštinę, vaikų tėvams skirtos baudos po 10 rub. arba atsėdėti 5 parų areštą.^[4] L. Daukša 1996 m. buvo baigęs dviejų klasių vakarinius amatų kursus Liepojoje, pasižymėjo ir kaip knygnešys.^[5]

Lygumuose valdinė pradžios mokykla buvo įkurta 1905 m. Joje mokėsi lietuvių ir žydų vaikai. Jų mokyti atvyko Juozas Ūsas, baigęs Veiverių mokytojų seminariją. Jam buvo mokama 300 rub. alga, skiriami pinigai žibalui ir kurui, duodama javų. Mokykla buvo įsikūrusi nuomojamose patalpose, mokyta lietuviškai ir rusiškai. Neseniai pradėtas leisti „Lietuvos ūkininkas“ 1907 m. lapkričio mėn. 18 d. rašė, kad tais metais vietos vieno komplekto mokykloje mokėsi 80 vaikų. Buvo planuojama pastatyti naują mokyklą: nupirktas žemės sklypas, surinkta 4000 rub. Lygumuose siekta įkurti „Saulės“ švietimo draugijos skyrių ir atidaryti mokyklą mergaitėms, nes daugelis tėvų pageidavo, kad jos mokytųsi atskirai nuo berniukų. Šie ketinimai taip ir liko neįgyvendinti.^[6]

Iki 1914 m. Lygumuose veikė vieno skyriaus (klasės) valdinė pradžios mokykla. 1914-1919 m. veikė dviejų skyrių, 1919-1929 m. trijų skyrių, 1930-1936 m. keturių skyrių pradžios mokykla. 1936-1938 m. veikė penkių skyrių, 1939-1948 m. šešių skyrių nepilna progimnazija.

1919 m. pradžios mokykla turėjo 80 mokinių: I skyriuje – 42, II ir III skyriuose – 38. Veikė ir suaugusių kursai, kuriuos lankė 18 žmonių. Dirbo du mokytojai, baigę mokytojų kursus Kaune ir Šiauliuose, uždirbdavę po 250 rub. Mokykla užėmė du kabinetus valsčiaus savivaldybės pastate, be to jai priklausė 200 m² žemės. Mokytojai raštu Šiaulių apskrities valdybai skundėsi, kad mokykla ir valsčiaus įstaiga viename pastate trukdė vienas kito darbui.^[7]

1920–1927 m. mokyklos vedėju dirbo savamokslis Kazimeras Klupšas, mokėsi jau 123 mokiniai. Iki 1929 m. mokyklai vadovavo Antanas Šimkevičius, vėliau atleistas kaip neturintis pradžios mokslo mokytojo cenzo. 1929–1936 m. vedėju dirbo L. Bajarskas. Mokėsi 83 mokiniai.

1933 m. didelio Lygumų gaisro metu užsidegė ir pradžios mokykla: apdegė lubos, langai, grindys, biblioteka, muziejėlis. Suolus ir kitą mokymui skirtą inventorių pavyko išgelbėti.

1936–1939 m. mokyklos vedėju dirbo P. Kučas. Nuo 1938 m. veikė 4 komplektai. Miestelyje ir mokykloje aktyvus kultūrinis darbas, mokiniai važiavo į ekskursijas po apylinkes, į Žemaitiją. Tuo metu mokėsi 163 mokiniai.

1940 m. prasidėjus Lietuvos švietimo sistemos sovietizacijai, ideologiniam mokytojų „lavinimui“ buvo skirti 1941 m. sausio 2–3 d. Šiauliuose vykę politinio ir metodinio švietimo kursai. Kartu su kitų apskrities pradžios mokyklų mokytojais juose privalėjo dalyvauti ir Lygumų pedagogai. Jiems buvo užkrautas beprasmių darbų krūvis, mokiniams diegiant per kursus ir įvairius instruktažus įgytas „žinias“. Patriotiškai nusiteikusių mokytojų dėka valsčiuje nepavyko daugiau vaikų privilioti stoti į pionierių ir komjaunimo organizacijas. 1941 m. vasario 16 d. Lygumų bažnyčioje buvo sugiedotas Lietuvos himnas – daugiausia kunigų ir mokytojų iniciatyva surengta pasipriešinimo akcija.^[8]

1940–1941 m. pradžios mokyklos vedėju dirbo Stasys Jarmala (1908–1949), įsitraukęs į pasipriešinimo kovą su okupantais.^[9] Kartu su Aleksandru Keniausiu 1940 m. gruodį pradėjo leisti ir platinti tarp vietos gyventojų pogrindinį laikraštį „Laisvės trimitas“. 1941 m. pavasarį prasidėjus masiniams trėmimams, jis, kaip įstaigos vadovas, buvo įtrauktas į Lygumų valsčiaus trėmimų komisiją. Šiam darbui jis pasipriešino, taip sukeldamas valdžios nepasitenkinimą. Mokytoją pradėta persekioti, tačiau jo tolimesnį persekiojimą nutraukė prasidėjęs karas. Nacių okupacijos pradžioje S. Jarmala apgynė buvusius mokinius nuo vokiečių bandymo susidoroti su jais. Į mokyklos kiemą įžengę gestapininkai sustatė Lygumų komjaunuolius prie sienos ir rengėsi sušaudyti. S. Jarmala drąsiai atsistojo priekyje ir vokiškai paaiškino, kad jie dar jauni, neišmanantys nei apie gyvenimą, nei apie politiką. Vaikinai buvo paleisti, o mokytojas užsitraukė naujų okupantų rūstybę. Vengdamas represijų, buvo priverstas persikelti į Kuršėnus.^[10]

1946–1947 m. Lygumų mokykloje veikė keturi skyriai, mokėsi apie 180 mokinių. Pokaryje mokykloje įkurtas komplektas rusų tautybės vaikams. Jis buvo įsikūręs mediniame pastate šalia šiandieninės seniūnijos. Karo metais naciai į miestelį buvo atvežę rusų belaisvių. Vietiniai ūkininkai juos rinkosi darbams į savo ūkius. Taip apylinkėse atsirado nemažai rusų tautybės šeimų. 1948 m. šio komplekto I–IV klasėse mokėsi 25 vaikai, mokytoja pradėjo dirbti Rozalija Matulevič. Augančiai mokyklai suteikta naujų patalpų, iš kurių dauguma anksčiau priklausė žydams, supo miestelio aikštę. Vietiniai žmonės ją buvo praminę Mokyklos aikšte. Vietinis meistras iš medžio buvo padirbęs sportinių įrengimų. Aikštėje buvo galima žaisti tinklinį, krepšinį, tik vėliau mokykloje įrengta vidaus sporto salė. Rugsėjo 1–oji buvo sutinkama aikštėje. Raudonąja mokykla vadintame centriniams mokyklos pastate vykdavo ir sovietiniai rinkimai.^[11]

1948-1949 m. veikė progimnazija ir pradinė mokykla. 1949 m. progimnazija reformuota į septynmetę, o 1952 m. tapo vidurine mokykla. 1956 m. mokykloje išleista pirmoji abiturientų laida.

1967 m. vidurinė mokykla įsikūrė naujai pastatytame pastate. 1979 m. šalia jo iškilo sporto salė, priestate įsikūrė valgykla, biblioteka, atnaujinti fizikos, chemijos dalykų mokymo kabinetai.

1991 m. mokytojo Jono Kelevišiaus rūpesčiu prie mokyklos (Mokyklos g. 7) pastatytas paminklinis akmuo šioje vietoje 1946 m. birželio 9 d. Lygumų stribų nužudyto ir užkasto, nuo mobilizacijos į sovietinę armiją besislapsčiusio Juozo Mikšio (1919–1946) atminimui.^[12]

2005 m. naujosios mokyklos sodelyje atidengtas atminimo akmuo Lygumų mokyklos paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 200 metų jubiliejui.

2014 m. Lygumuose nutrauktas mokinių priėmimas į vienuoliktą klasę. 2015 m. rugsėjo 1 d. vidurinė mokykla reorganizuota į pagrindinę mokyklą. 2016 m. įkurta ikimokyklinio ugdymo grupė, mokykloje mokėsi 142 mokiniai.

2017 m. prie Lygumų pagrindinės mokyklos reorganizacijos būdu prijungta Šukionių Jono Noreikos pagrindinė mokykla. Mokėsi 147 mokiniai, iš jų 19 – ikimokyklinio ugdymo grupėje, 9 – priešmokyklinio ugdymo grupėje. Šukionių filiale mokėsi 54 mokiniai, iš jų 5 – priešmokyklinio ugdymo grupėje.

2020 m. 1-10 klasėse mokėsi 126 mokiniai, priešmokyklinio ugdymo grupėje buvo ugdomi 6 vaikai. Pastatytas modulinio darželio pastatas, jame įsikūrė antra ikimokyklinio ugdymo grupė, kurią sudarė 2-3 metų amžiaus 15 vaikų. 4-5 metų amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupėje buvo ugdoma 20 vaikų.

2024–2025 mokslo metais buvo ugdomi 208 vaikai/mokiniai. 1 – 10 klasėse mokėsi 149 mokiniai. Priešmokyklinio ugdymo grupėje ugdėsi 13 vaikų, ikimokyklinio ugdymo grupėse – 46 vaikai.^[13] 2025 m. atnaujinta mokyklos lauko sporto infrastruktūra.^[14]