Lygiagretumas (geometrija)

Lygiagretumas – terminas geometrijoje nusakyti ar tiesės arba plokštumos turi bendrų taškų.

Lygiagrečios tiesės – tiesės vienoje plokštumoje, kurios neturi bendrų taškų. Pagal euklidinę geometriją, per tašką, nepriklausantį turimai tiesei, galima nubrėžti tik vieną tiesę, lygiagrečią su turima tiese, pagal Lobačevskio neeuklidinę geometriją – bent dvi.

Jeigu dvi tiesės ${\displaystyle \ell _{1}}$ ir ${\displaystyle \ell _{2}}$ yra lygiagrečios, jos yra žymimos ${\displaystyle \ell _{1}\parallel \ell _{2}}$.

Lygiagrečios plokštumos – plokštumos, kurių visi taškai yra vienodai nutolę nuo kitos plokštumos.

Tiesė ir plokštuma, kurios neturi bendrų taškų, yra lygiagrečios, žymima: ${\displaystyle a\parallel \alpha }$

Plokštumų lygiagretumo požymis

Jei vienos plokštumos dvi susikertančios tiesės atitinkamai lygiagrečios kitos plokštumos dviem susikertančioms tiesėms, tai tos plokštumos yra lygiagrečios.

Taip pat skaitykite

• Lygiagretainis

Šaltiniai

1. Lygiagrečios tiesės. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-05).
2. Vaidotas Mockus. Geometrijos žinynas moksleiviams. – Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1996. – 116 p. ISBN 9986-38-010-3
3. Petrė Grebeničenkaitė, Erika Tumėnaitė. Matematikos korepetitorius namuose. – Kaunas: Šiaurės Lietuva, 2002. – 177 p. ISBN 9986-705-90-8