- Kitos reikšmės – Lenkviečiai (reikšmės).
| Lenkviečiai rus. Лунино vok. Lengwethen | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė | Rusija |
| Sritis | Kaliningrado sritis |
| Rajonas | Nemano rajonas |
| Gyventojų | 465 |
| Plotas | 6,67 km² |
| Tankumas | 70 žm./km² |
| Altitudė | 52 m |
| Pašto kodas | 238715 |
| Tel. kodas | +7 40162 |
| Kirčiavimas | Lénkviečiai (Lénkvietis) [1] |
Lenkviečiai (arba Lenkvietis; vok. Lengwethen, nuo 1938 m. birželio 6 d. Hohensalzburg, 1945–1946 m. rus. Ленгветен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Luninas, rus. Лунино) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, 14 km į pietus nuo Ragainės, plentų A198 Ragainė–Gumbinė ir Žilinas–Vesnovas sankryžoje. Nuo 2008 m. Lunino kaimo gyvenvietės centras.
Istorija
redaguotiNadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[2] Gyvenvietė įkurta XVI a. Iš pradžių gyventa beveik vienų lietuvininkų.[3] Priklausė Mažosios Lietuvos Ragainės apskričiai. 1735 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1741 m. įkurta parapija, atidaryta parapinė mokykla. 1858 m. bažnyčioje įtaisyti vargonai.[4]
Po Antrojo pasaulinio karo pertvarkytoje bažnyčioje 1951 m. įrengti kultūros namai, 2002 m. jie sudegė. Po karo sunaikintos kapinės, nugriauta dvaro sodyba, kiti senieji pastatai, likusieji nugyventi, apleisti.[5]
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimas. 1946–2008 m. Lunino apylinkės (Лунинский cовет) centras.[6]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1922 m. | Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–2008 m. | Lunino apylinkės centras Nemano rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Lunino kaimo gyvenvietės centras Nemano municipalinis rajonas | Kaliningrado sritis |
Gyventojai
redaguotiPo 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado Lenkviečiuose ir apylinkėse apsigyveno kolonistų zalcburgiečių. XIX a. viduryje bažnytkaimyje buvo 256 gyventojai, 1905 m. – 325 gyventojai, iš jų 10 užsirašė lietuvninkais, 1939 m. – 364 gyventojai.
Lenkviečių parapijoje 1848 m. iš 2500 parapijiečių apie 1000 (40 %) buvo lietuvininkai. 1870 m. jais užsirašė 560 (26,7 %), 1897 m. tik 400 (14,3 %), 1912 m. iš 2800 parapijiečių teliko 100 (3,5 %) lietuvininkų. Konfirmacijai lietuvių jaunuoliai gimtąja kalba rengti dar XX a. pradžioje. Pamaldos lietuvių kalba per Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo laikytos kartą per 4-6 savaites.
| Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m. | ||||||
| 1905 m. | 1910 m.[7] | 1933 m.[8] | 1939 m. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 325 | 313 | 361 | 364 | 520 | ||
| ||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- 1741–1745 m. Lenkviečiuose kunigavo Kristijonas Luneburgas.
- 1884–1888 m. dirbo lietuviškų knygų leidėjas, būsimasis Šilokarčemos bažnytinės srities superintendentas T. G. Štrukas.
- 1888–1898 m. dirbo būsimasis Šilokarčemos ir Tilžės bažnytinės srities superintendentas L. A. Tylis.
- Nuo 1859 m. mokykloje precentoriavo Karalienės mokytojų seminarijos absolventas A. Pauliūnas.
- XIX a. septintajame dešimtmetyje mokykloje dirbo naujoviško lietuviško elementoriaus, išleisto 1882 m. autorius Georgas Kerneris.
- 1854 m. gimė rašytoja, Rytų Prūsijos himno autorė Johana Ambrozius.
Lunino apylinkė
redaguotiLunino apylinkės [9] teritorijoje buvo šios gyvenvietės:[10][11]
- Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- Lenkviečiai (Luninas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 54
- Lenkviečių istorija 2014-10-15 iš Wayback Machine projekto.
- Albertas Juška, Martynas Purvinas. Luninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 797 psl.
- Luninas (Lenkviečiai) GenWiki
- Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (7)
- Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
- Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- Lunino apylinkė genealogy.net[neveikianti nuoroda]
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lenkviečiai (Luninas), Kas yra Lenkviečiai (Luninas)? Ką reiškia Lenkviečiai (Luninas)?