Luka dela Robija it Luca della Robbia g apie 1399 m m 1482 m vasario 10 d XV a italų ankstyvojo renesanso skulptorius iš

Luka dela Robija (it. Luca della Robbia, g. apie 1399 m. – m. 1482 m. vasario 10 d.) – XV a. italų ankstyvojo renesanso skulptorius iš Florencijos.

Biografija

Luka dela Robija gimė apie 1399–1400 m. Florencijoje. Anot Dž. Vazario, iš pradžių Luka buvo apmokytas auksakalio amato, bet greit perėjo dirbti su marmuru ir pasišventė vien skulptūrai. Mokėsi pas Nanį di Banką. Tėvas Simonė di Markas buvo pasiturintis, turėjo žemės, buvo susijęs su audinių verslu. Giminės pavardė kildinama iš audinių raudono dažo, išgaunamo iš Rubia vadintų augalų (). Anksčiausiu Lukos darbu yra Cantoria – „dainuojanti galerija“ – 10 reljefų virš šiaurinės zakristijos Santa Maria del Fiore katedroje durų, sukurtų 1431–1438 m. laikotarpyje (1688 m. nuimti ir dabar yra Santa Maria del Fiore katedros muziejuje). Šie reljefai vaizduoja šokančius ir dainuojančius vaikus. Leonas Batista Albertis 1435 m. veikalo Della Pittura įžangoje paminėjo Luką dela Robiją kartu su Bruneleskiu, Donatelu, Giberčiu ir Mazaču kaip vieną iš naujosios kartos menininkų, kurie vėliau buvo įvardinti renesanso vaizduojamojo meno pirmaisiais meistrais. 1437 m. Luka dela Robija pratesė seriją rombo formos reljefų apačioje, kuriuos anksčiau kūrė Džotas ir Andrea Pizanas.

Luka dela Robija pagarsėjo glazūruotos terakotos, malojikos reljefais. Jo glazūros ruošimo technika buvo labai naujoviška, nežinota antikiniais laikais ir slepiama šeimos paslaptis. Dėl šios glazūravimo technikos Lukos reljefai galėjo būti statomi lauke. Santa Maria del Fiore katedroje Luka atliko du terakotinius reljefus: „Prisikėlimą“ (1442 m.) ir „Paėmimą į dangų“ (1446 m., abu Santa Maria del Fiore katedros muziejuje). „Prisikėlimas“ yra anksčiausiai žinomas Lukos dela Robijos glazūruotas terakotinis kūrinys. 1443–1450 m. Luka dela Robija dekoravo apskritais reljefais Bruneleskio Pazzi koplyčią prie Šv. Kryžiaus bažnyčios. Jam priskiriamas ikonografinio Mergelės Marijos pusės stoto baltos spalvos mėlyname fone vaizdinio suformavimas (pvz., „Madona su obuoliu“, 1455–1460 m., Bardželo muziejus). 1443 m. Luka sukūrė tabernakulį Santa Maria Nuova ligoninėje Florencijoje (dabar miestelio Švč. Marijos bažnyčioje), 1453 m. Švč. Trejybės bažnyčioje – vyskupo Benozzo Federighi kapo monumentą.

1446 m. Luka įkūrė savo dirbtuves Via Guelfa Florencijoje. 1471 m. Luka buvo išrinktas Florencijos skulptorių gildijos vyresniuoju, bet posto atsisakė. Luka dela Robija mirė 1482 m. vasario 10 d. Florencijoje, palaidotas San Pier Maggiore bažnyčioje. Jo studiją perėmė pusbrolis Andrėja dela Robija, kuris su savo sūnumis pratęsė šeimos verslą iki XVI a. pabaigos.

Darbų galerija

Cantoria, Santa Maria del Fiore katedros meno muziejus
„Platonas ir Aristotelis“, dekoracijų fragmentas, Santa Maria del Fiore katedros meno muziejus
Šv. Andrius, Pazzi koplyčia, Florencija
Šv. Jonas Evangelistas, Pazzi koplyčia, Florencija
„Madona su Kūdikiu“, Bodės muziejus, Berlynas
Tabernakulis, Santa Maria Nuova bažnyčia,
Benozzo Federighi kapo monumentas, Švč. Trejybės bažnyčia, Florencija
„Madona su Kūdikiu ir gėlėmis“, Nacionalinė Vašingtono dailės galerija

Šaltiniai

Encyclopaedia Britannica
L’Enciclopedia Italiana
Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Renaissance Art. The Scarecrow Press, Inc. – 2008. p. 370

Nuorodos

Vikiteka: Luca della Robbia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Roderick Conway Morris. „Della Robbia: A Story of Invention and Immortality“. 2009 05 15, „New York Times“
Luca della Robbia WGA tinklalapyje
Luca della Robbia biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.) Archyvuota kopija 2015-03-10 iš Wayback Machine projekto.