Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lopušnos mūšisPriklauso Data 1512 m balandžio 28 d Vieta prie Višnioveco pilies už keliolikos km nuoRezultatas LDK ir Le
Lopušnos mūšis
| Lopušnos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| LDK Lenkijos karalystė | Krymo chanatas | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Konstantinas Ostrogiškis, LDK etmonas Mikalojus Kamienieckis, Lenkijos didysis etmonas | nežinoma | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 6 000 | 20 000 | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| nežinoma | iki 5 000 | ||||||
Lopušnos mūšis (Višnioveco mūšis) – mūšis, įvykęs 1512 m. balandžio 28 d. tarp LDK, Lenkijos vadovaujamų Mikalojaus Kamieneckio ir Konstantino Ostrogiškio iš vienos pusės ir Krymo chanato kariuomenių iš kitos pusės netoli Višnioveco (dabar. Ternopilio sritis, Ukraina) pasibaigęs totorių pralaimėjimu.
Priešistorė
1512 m., prieš prasidedant LDK-Maksvos kariui, dvidešimt tūkstantinė totorių kariuomenė vedama trijų jaunesniųjų Girėjų giminės atstovų (istoriniuose šaltiniuose jų vardai nepaminėti) įsiveržė į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Rusios vaivadijos teritorijas be chano Menglio Girėjaus žinios. Tų pačių metų kovo mėn. sužinota, kad totorių kariuomenė žiemoja prie Juodojo miško netoli Inhulo intako. Juos stebėjo Jano Tvorovskio 585 raitelių būrys, kuris buvo įsikūręs netoli Kameneco ir saugojo kelią vedantį į Podolę. Kelio saugumą užtikrino ir nemažai pilių. Ostrohe tuo metu buvo etmonas Konstantinas Ostrogiškis, kuris vadovavo bajorų iš Voluinės šauktinių kariuomenei.
Kovo pabaigoje totoriai kirto sieną ties taip vadinamu Juoduoju keliu vedančiu į Voluinę. Šio kelio nesaugojo joks karinis dalinys, o ir pilių palei jį buvo nedaug (Kremenčuko, ir Zbaražo). Pirmąją stovyklą totoriai įkūrė prie Kuzminsko, antrąją prie Busko, kur atvyko balandžio 7 d. Iš čia pagrindinė dalis totorių kariuomenės patraukė į Lvovą, Peremislį, Krasnystavą ir net pasiekė Liubliną ir Chelmą. Kita dalis patraukė į pietus už Dniestro ir pasiekė Kolymę.
Totorių įsiveržimas prasidėjo kai lenkų ir lietuvių kariuomenių šaukimas dar nebuvo pasibaigęs. Nepaisant to, kai kurie lenkų būriai pasipriešino nedideliems totorių būriams: rotmistras Krčonovskis su 60-ia raitelių sumušė apie 100-o totorių būrį, rotmistrai Fredro ir Cherburtas vedini 150 kardų sumušė apie 400 karių totorių būrį, o Lanckoronskis sumušė 700 totorių. Po šių susirėmimų buvo išlaisvinti totorių paimti belaisviai.
Kraštą gynė tik šie nedideli būriai, ryšio su Tvorovskio kariauna nebuvo, o Lvove imta telkti lenkų kariuomenė. Balandžio 22 d. į miestą atvyko karališkasis etmonas Mikalojus Kamienieckis. Tuo metu mieste jau buvo 2 tūkst. samdinių kavaleristų, 300 pėstininkų kuopa, nedidelis artilerijos būrys su dviem patrankom ir Voiceko Sampolincsio vėliava. Į Lvovą taip pat atvyko ir nedidelis rusų bajorų būrys. Stovykloje susirinko apie 4 tūkst. kareivių.
Tuo metu totorių būriai pradėjo grįžinėti į savo stovyklą prie Busko. Lenkai nutarė nelaukti Tvorovskio būrio ir žygiuoti tiesiai prieš totorius. Tuo metu, kai lenkai balandžio 24-ą dieną iš Lvovo patraukė į Višniovecką, Krymo chanato armija pradėjo atsitraukimą iš Buskos.
Balandžio 27 d. netoli Višniovecko lenkų būriai susitiko su lietuvių rinktine iš Volynės vadovaujamos Konstantino Ostrogiškio. Po susijungimo sąjungininkų kariuomenėje buvo apie 6 tūkst. žmonių. Buvo nuspręsta atlikti naktinį žygį norint užkirsti totoriams kelią, kol šie neišsiskyrė prie Kučmanslio ir Juodojo kelių. Žvalgyba išsiaiškino, kad totoriai įkūrė stovyklą nakčiai netoli Lopušnos kaimo. 1512 m. balandžio 28 d., auštant, kai totoriai jau buvo pradėję judėti iš savo stovyklos, lenkų ir lietuvių kariuomenė pasiekė Lopušną.
Mūšis
Etmono Ostrogiškio lenkų - lietuvių raitelių būriai stovėjo kairiame flange, dešiniame stovėjo lenkų kariuomenė, kurią taip pat daugiausia sudarė raiteliai, bet buvo ir nedidelis pėstininkų būrys bei dvi patrankos. Pėstininkus ir patrankas pastatė pirmoje linijoje, priešais lenkų kavaleriją, kad jų ugnis sustabdytų totorių ataką.
Totoriai išsidėstė priešais lenkų - lietuvių armiją dvejomis linijomis savimi pridengdami gurguolę su prisiplėštomis gėrybėmis ir belaisviais.
Sąjungininkų kariuomenės flangai rėmėsi į mišką, todėl totoriai negalėjo panaudoti savo pamėgtos taktikos - apeiti priešininką iš flangų. Krymo chanato kariuomenė pabandė stipriu smūgiu perskirsti lenkų - lietuvių armiją į dvi dalis. Netrukus po to, kai priešininkai susirėmė, totoriams pavyko įsiterpti tarp lenkų ir lietuvių sparnų ir mažiau skaitlingus lietuvių būrius priremti prie miško. Etmonas lietuviams į pagalbą pasiuntė vieną kavaleristų vėliavą, stengdamasis pagrindines jėgas pasaugoti lemiamam smūgiui. Tik visiems totoriams stojus į mūšį Kameneckis atakavo su rezerviniais būriais ir sumušė priešininką, priversdamas į bėgti ir palikti gurguolę. Sąjungininkų armija išlaisvino daug belaisvių, tačiau nesugebėjo pilnai sutriuškinti priešo, kuris, patyręs didžiulius nuostolius, sugebėjo pasitraukti į Krymą.
Pasekmės
Senasis chanas Menglis Girėjus, sužinojęs apie kariuomenės sutriuškinimą, nutarė pasirašyti su Lenkijos karalyste ir Lietuvos didžiąja kunigaikštyste taikos sutartį. Jis pareikalavo, kad karalius ir didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis išduotų gyvą ar įsakytų įvykdyti mirties nuosprendį chanui Šach-Achmedui, kuris po pralaimėjimo Girėjui 1502 m., pabėgo į Lietuvą bei pažadėjo karui su Maskva atsiųsti 30 tūkst. raitelių už kasmetinį 15 tūkst. dukatų mokestį. Prisiekė Koranu ir išsiuntė karaliui du įkaitus - savo anūką Džaladiną ir kunigaikščio Divlet-bachtijaus sūnų su svita ir tarnais. Menglis Girėjus savo priesaikos pilnai neištesėjo, nes karius karui su maskviečiais pasiuntė tik kitais, 1513 m., tačiau nebepuldinėjo lenkų ir lietuvių valdomų žemių.
Šaltiniai
- Borawski, Piotr. Tatarzy w dawnej Rzeczypospolitej. – Warszawa: Ludowa Spółdzielnia Wydawnicza, 1986. ISBN 83-205-3747-9. – S. 80-83.
- Podhorodecki, Leszek. Chanat Krymski i jego stosunki z Polską w XV–XVIII w. – Warszawa, 1987. ISBN 83-05-11618-2. – S. 85-86.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lopušnos mūšis, Kas yra Lopušnos mūšis? Ką reiškia Lopušnos mūšis?
Lopusnos musisPriklauso Data 1512 m balandzio 28 d Vieta prie Visnioveco pilies uz keliolikos km nuoRezultatas LDK ir Lenkijos pergaleKonflikto salysLDK Lenkijos karalyste Krymo chanatasVadovai ir kariniai vadaiKonstantinas Ostrogiskis LDK etmonas Mikalojus Kamienieckis Lenkijos didysis etmonas nezinomaPajegos6 000 20 000Nuostoliainezinoma iki 5 000 Lopusnos musis Visnioveco musis musis įvykes 1512 m balandzio 28 d tarp LDK Lenkijos vadovaujamu Mikalojaus Kamieneckio ir Konstantino Ostrogiskio is vienos puses ir Krymo chanato kariuomeniu is kitos puses netoli Visnioveco dabar Ternopilio sritis Ukraina pasibaiges totoriu pralaimejimu Priesistore1512 m pries prasidedant LDK Maksvos kariui dvidesimt tukstantine totoriu kariuomene vedama triju jaunesniuju Gireju gimines atstovu istoriniuose saltiniuose ju vardai nepamineti įsiverze į Lietuvos Didziosios kunigaikstystes ir Rusios vaivadijos teritorijas be chano Menglio Girejaus zinios Tu paciu metu kovo men suzinota kad totoriu kariuomene ziemoja prie Juodojo misko netoli Inhulo intako Juos stebejo Jano Tvorovskio 585 raiteliu burys kuris buvo įsikures netoli Kameneco ir saugojo kelia vedantį į Podole Kelio sauguma uztikrino ir nemazai piliu Ostrohe tuo metu buvo etmonas Konstantinas Ostrogiskis kuris vadovavo bajoru is Voluines sauktiniu kariuomenei Kovo pabaigoje totoriai kirto siena ties taip vadinamu Juoduoju keliu vedanciu į Voluine Sio kelio nesaugojo joks karinis dalinys o ir piliu palei jį buvo nedaug Kremencuko ir Zbarazo Pirmaja stovykla totoriai įkure prie Kuzminsko antraja prie Busko kur atvyko balandzio 7 d Is cia pagrindine dalis totoriu kariuomenes patrauke į Lvova Peremislį Krasnystava ir net pasieke Liublina ir Chelma Kita dalis patrauke į pietus uz Dniestro ir pasieke Kolyme Totoriu įsiverzimas prasidejo kai lenku ir lietuviu kariuomeniu saukimas dar nebuvo pasibaiges Nepaisant to kai kurie lenku buriai pasipriesino nedideliems totoriu buriams rotmistras Krconovskis su 60 ia raiteliu sumuse apie 100 o totoriu burį rotmistrai Fredro ir Cherburtas vedini 150 kardu sumuse apie 400 kariu totoriu burį o Lanckoronskis sumuse 700 totoriu Po siu susiremimu buvo islaisvinti totoriu paimti belaisviai Krasta gyne tik sie nedideli buriai rysio su Tvorovskio kariauna nebuvo o Lvove imta telkti lenku kariuomene Balandzio 22 d į miesta atvyko karaliskasis etmonas Mikalojus Kamienieckis Tuo metu mieste jau buvo 2 tukst samdiniu kavaleristu 300 pestininku kuopa nedidelis artilerijos burys su dviem patrankom ir Voiceko Sampolincsio veliava Į Lvova taip pat atvyko ir nedidelis rusu bajoru burys Stovykloje susirinko apie 4 tukst kareiviu Tuo metu totoriu buriai pradejo grįzineti į savo stovykla prie Busko Lenkai nutare nelaukti Tvorovskio burio ir zygiuoti tiesiai pries totorius Tuo metu kai lenkai balandzio 24 a diena is Lvovo patrauke į Visniovecka Krymo chanato armija pradejo atsitraukima is Buskos Balandzio 27 d netoli Visniovecko lenku buriai susitiko su lietuviu rinktine is Volynes vadovaujamos Konstantino Ostrogiskio Po susijungimo sajungininku kariuomeneje buvo apie 6 tukst zmoniu Buvo nuspresta atlikti naktinį zygį norint uzkirsti totoriams kelia kol sie neissiskyre prie Kucmanslio ir Juodojo keliu Zvalgyba issiaiskino kad totoriai įkure stovykla nakciai netoli Lopusnos kaimo 1512 m balandzio 28 d austant kai totoriai jau buvo pradeje judeti is savo stovyklos lenku ir lietuviu kariuomene pasieke Lopusna MusisEtmono Ostrogiskio lenku lietuviu raiteliu buriai stovejo kairiame flange desiniame stovejo lenku kariuomene kuria taip pat daugiausia sudare raiteliai bet buvo ir nedidelis pestininku burys bei dvi patrankos Pestininkus ir patrankas pastate pirmoje linijoje priesais lenku kavalerija kad ju ugnis sustabdytu totoriu ataka Totoriai issideste priesais lenku lietuviu armija dvejomis linijomis savimi pridengdami gurguole su prisiplestomis gerybemis ir belaisviais Sajungininku kariuomenes flangai remesi į miska todel totoriai negalejo panaudoti savo pamegtos taktikos apeiti priesininka is flangu Krymo chanato kariuomene pabande stipriu smugiu perskirsti lenku lietuviu armija į dvi dalis Netrukus po to kai priesininkai susireme totoriams pavyko įsiterpti tarp lenku ir lietuviu sparnu ir maziau skaitlingus lietuviu burius priremti prie misko Etmonas lietuviams į pagalba pasiunte viena kavaleristu veliava stengdamasis pagrindines jegas pasaugoti lemiamam smugiui Tik visiems totoriams stojus į musį Kameneckis atakavo su rezerviniais buriais ir sumuse priesininka priversdamas į begti ir palikti gurguole Sajungininku armija islaisvino daug belaisviu taciau nesugebejo pilnai sutriuskinti prieso kuris patyres didziulius nuostolius sugebejo pasitraukti į Kryma PasekmesSenasis chanas Menglis Girejus suzinojes apie kariuomenes sutriuskinima nutare pasirasyti su Lenkijos karalyste ir Lietuvos didziaja kunigaikstyste taikos sutartį Jis pareikalavo kad karalius ir didysis kunigaikstis Zygimantas Senasis isduotu gyva ar įsakytu įvykdyti mirties nuosprendį chanui Sach Achmedui kuris po pralaimejimo Girejui 1502 m pabego į Lietuva bei pazadejo karui su Maskva atsiusti 30 tukst raiteliu uz kasmetinį 15 tukst dukatu mokestį Prisieke Koranu ir issiunte karaliui du įkaitus savo anuka Dzaladina ir kunigaikscio Divlet bachtijaus sunu su svita ir tarnais Menglis Girejus savo priesaikos pilnai neistesejo nes karius karui su maskvieciais pasiunte tik kitais 1513 m taciau nebepuldinejo lenku ir lietuviu valdomu zemiu SaltiniaiBorawski Piotr Tatarzy w dawnej Rzeczypospolitej Warszawa Ludowa Spoldzielnia Wydawnicza 1986 ISBN 83 205 3747 9 S 80 83 Podhorodecki Leszek Chanat Krymski i jego stosunki z Polska w XV XVIII w Warszawa 1987 ISBN 83 05 11618 2 S 85 86