Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lježo vyskupija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lježo vyskupija (val. Principåté d' Lidje, ol. Prinsbisdom Luik) – istorinė bažnytinė kunigaikštystė dabartinėje Centrinėje Belgijoje, egzistavusi nuo X a. iki 1795 m.
| Principåté d' Lidje Lježo vyskupija | |||||
| Šventosios Romos Imperijos vyskupija | |||||
| |||||
| |||||
| Lježo vyskupija 1350 m. | |||||
| Sostinė | Lježas | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Era | Viduramžiai | ||||
| - Susikūrė | 980 m., 980 | ||||
| - Prijungta prie Prancūzijos | 1795 m. | ||||
Istorija
Lježo vyskupija išsivystė iš IV a. Mozelio slėnyje įkurtos , kurios vyskupai tituluodavosi Tongereno-Mastrichto, ar Tongereno-Lježo vyskupais. 980 m. vyskupas gavo Hujaus grafystę, ir tuo pačiu sekuliarią valdžią. Kuomet ši sekuliari valdžia buvo suteikta vyskupams, Lježo vyskupija tapo bažnytine valstybe, ir kartais dar vadinama kunigaikštyste ar bažnytine kunigaikštyste. Šį statusą vyskupija išlaikė iki pat XVIII a. pabaigos, būdama autonomiška valstybe Šventosios Romos imperijos sudėtyje.
Pirmasis vyskupas-kunigaikštis Lježą pavertė klestinčia sostine, pastatė naujas bažnyčias, įkūrė mokyklas. XI–XIII a. Lježe klestėjo savitas viduramžių meno stilius, taip vadinamas Mozo menas. Tai pelnė Lježui „šiaurės Atėnų“ titulą, iš čia kilo daug to meto Europos mokytų žmonių, popiežių.
Lježo vyskupija buvo tarp dviejų kitų galybių – Prancūzijos ir Šventosios Romos imperijos, tačiau vyskupams pavyko sumaniai laviruoti, kartu didinant savo valdas smulkesnių feodalinių valstybėlių sąskaita. 1096 m. vyskupija gavo Builjono senjoriją, 1366 m. – Loono grafystę, o 1568 m. – iš naujo prisijungė . Šios plėtros metu vyskupija užvaldė tiek flamandų, tiek valonų kalbomis kalbančias teritorijas.
XIII–XV a. Lježe aštrėjo konfliktai tarp atskirų visuomenės sluoksnių ir religinių pakraipų. Tai lėmė Lježo miesto nusiaubimą XV a. Nuo 1384 m. Žemutinėse provincijose hegemoniją įgijo Burgundijos kunigaikštystė, ir kunigaikščiai pradėjo valdyti daugumoje vietos feodalinių valstybių: susiformavo Burgundijos Nyderlandai. Lježo vyskupija, būdama bažnytinė valstybė neturinti paveldimosios valdžios, išsaugojo savo autonomiją, tačiau Burgundija neformaliai turėjo valdžią savo rankose, skirdama čia sau palankius vyskupus. Burgundijos 1466 m. nusiaubė , o 1468 m. Lježą, taip galutinai baigdamas demokratišką vyskupų rinkimą.
Po 1482 m. Burgundijos įtaką vyskupijoje paveldėjo Habsburgų Nyderlandai, Habsburgų remiama Lježe įsigalėjo giminė. Tačiau nominaliai vyskupija ir toliau liko nepriklausoma, įsiterpusi į Habsburgų valdas Nyderlanduose. Dėl to 1500 m. Šventojoje Romos imperijoje vykdant administracinę reformą ji priskirta ne Burgundijos apskričiai (kaip dauguma regiono valstybių), bet Žemutinio Reino-Vestfalijos apskričiai.
1559 m. vyskupijos teritorija sumažinta ir perdalinta. XVII a. dauguma vyskupų buvo užsieniečiai, valdę ir kitas vyskupijas, todėl mažai rūpinosi Lježu. XVIII a. viduryje ė Lježą atėjo švietimo epochos idėjos. Vienas jų propoagotojų buvo vyskupas de Velbrukas (1772–84). Dėl diktatoriško vyskupo van Hoensbroeck valdžios iš karto po Prancūzijos revoliucijos 1789 m. Lježe kilo . Jos metu trumpam paskelbta . Revoliucija buvo numalšinta Šventosios Romos imperijos armijos 1791 m., tačiau jau 1795 m. ją prijungus prie Prancūzijos, bažnytinė kunigaikštystė galutinai panaikinta. Lježo vyskupija išliko kaip bažnytinė .
Teritorija
Vyskupijos teritorija buvo padalinta į 15 administracinių vienetų – kvartierių. 5 iš jų sudarė Lježo miestą, o 10 – likusią vyskupijos teritoriją. Kvartieriai buvo šie:
- Lježo kvartieriai: Amercœur, Avroy, Sainte-Marguerite, Sainte-Walburge ir Saint-Léonard;
- Kiti kvartieriai: Amontas, Kondrozas, Entre-Sambre-et-Meuse, Franšimontas, Hesbajė, , Loozas, Moha, Montenakenas, Stokemas;
Vyskupystėje buvo išskiriami 23 pagrindiniai miestai (Bounès veyes), skirstomi į flamandiškuosius ir valoniškuosius:
- Valoniškieji („prancūziškieji“): , , , , , , Liège, , Verviers, , ;
- Flamandiškieji: Beringenas, , , , Haseltas, , , , , Sint Treidenas, , Tongerenas.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lježo vyskupija, Kas yra Lježo vyskupija? Ką reiškia Lježo vyskupija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ljezo vyskupija val Principate d Lidje ol Prinsbisdom Luik istorine baznytine kunigaikstyste dabartineje Centrineje Belgijoje egzistavusi nuo X a iki 1795 m Principate d Lidje Ljezo vyskupijaSventosios Romos Imperijos vyskupija980 1795 veliava herbasLocation ofLjezo vyskupija 1350 m Sostine LjezasValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Susikure 980 m 980 Prijungta prie Prancuzijos 1795 m IstorijaLjezo vyskupija XIII a viduryje Ljezo vyskupija issivyste is IV a Mozelio slenyje įkurtos kurios vyskupai tituluodavosi Tongereno Mastrichto ar Tongereno Ljezo vyskupais 980 m vyskupas gavo Hujaus grafyste ir tuo paciu sekuliaria valdzia Kuomet si sekuliari valdzia buvo suteikta vyskupams Ljezo vyskupija tapo baznytine valstybe ir kartais dar vadinama kunigaikstyste ar baznytine kunigaikstyste Sį statusa vyskupija islaike iki pat XVIII a pabaigos budama autonomiska valstybe Sventosios Romos imperijos sudetyje Pirmasis vyskupas kunigaikstis Ljeza paverte klestincia sostine pastate naujas baznycias įkure mokyklas XI XIII a Ljeze klestejo savitas viduramziu meno stilius taip vadinamas Mozo menas Tai pelne Ljezui siaures Atenu titula is cia kilo daug to meto Europos mokytu zmoniu popieziu Ljezo vyskupija buvo tarp dvieju kitu galybiu Prancuzijos ir Sventosios Romos imperijos taciau vyskupams pavyko sumaniai laviruoti kartu didinant savo valdas smulkesniu feodaliniu valstybeliu saskaita 1096 m vyskupija gavo Builjono senjorija 1366 m Loono grafyste o 1568 m is naujo prisijunge Sios pletros metu vyskupija uzvalde tiek flamandu tiek valonu kalbomis kalbancias teritorijas XIII XV a Ljeze astrejo konfliktai tarp atskiru visuomenes sluoksniu ir religiniu pakraipu Tai leme Ljezo miesto nusiaubima XV a Nuo 1384 m Zemutinese provincijose hegemonija įgijo Burgundijos kunigaikstyste ir kunigaiksciai pradejo valdyti daugumoje vietos feodaliniu valstybiu susiformavo Burgundijos Nyderlandai Ljezo vyskupija budama baznytine valstybe neturinti paveldimosios valdzios issaugojo savo autonomija taciau Burgundija neformaliai turejo valdzia savo rankose skirdama cia sau palankius vyskupus Burgundijos 1466 m nusiaube o 1468 m Ljeza taip galutinai baigdamas demokratiska vyskupu rinkima Po 1482 m Burgundijos įtaka vyskupijoje paveldejo Habsburgu Nyderlandai Habsburgu remiama Ljeze įsigalejo gimine Taciau nominaliai vyskupija ir toliau liko nepriklausoma įsiterpusi į Habsburgu valdas Nyderlanduose Del to 1500 m Sventojoje Romos imperijoje vykdant administracine reforma ji priskirta ne Burgundijos apskriciai kaip dauguma regiono valstybiu bet Zemutinio Reino Vestfalijos apskriciai 1559 m vyskupijos teritorija sumazinta ir perdalinta XVII a dauguma vyskupu buvo uzsienieciai valde ir kitas vyskupijas todel mazai rupinosi Ljezu XVIII a viduryje e Ljeza atejo svietimo epochos idejos Vienas ju propoagotoju buvo vyskupas de Velbrukas 1772 84 Del diktatorisko vyskupo van Hoensbroeck valdzios is karto po Prancuzijos revoliucijos 1789 m Ljeze kilo Jos metu trumpam paskelbta Revoliucija buvo numalsinta Sventosios Romos imperijos armijos 1791 m taciau jau 1795 m ja prijungus prie Prancuzijos baznytine kunigaikstyste galutinai panaikinta Ljezo vyskupija isliko kaip baznytine TeritorijaLjezo vyskupijos teritorija Vyskupijos teritorija buvo padalinta į 15 administraciniu vienetu kvartieriu 5 is ju sudare Ljezo miesta o 10 likusia vyskupijos teritorija Kvartieriai buvo sie Ljezo kvartieriai Amercœur Avroy Sainte Marguerite Sainte Walburge ir Saint Leonard Kiti kvartieriai Amontas Kondrozas Entre Sambre et Meuse Fransimontas Hesbaje Loozas Moha Montenakenas Stokemas Vyskupysteje buvo isskiriami 23 pagrindiniai miestai Bounes veyes skirstomi į flamandiskuosius ir valoniskuosius Valoniskieji prancuziskieji Liege Verviers Flamandiskieji Beringenas Haseltas Sint Treidenas Tongerenas Taip pat skaitykiteVikiteka Ljezo vyskupija vaizdine ir garsine medziaga