Kitos reikšmės Švč Trejybės bažnyčia 54 04 49 š pl 24 03 26 r ilg 54 0804 š pl 24 0571 r ilg 54 0804 24 0571 Liškiavos Š
Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia

- Kitos reikšmės – Švč. Trejybės bažnyčia.
54°04′49″š. pl. 24°03′26″r. ilg. / 54.0804°š. pl. 24.0571°r. ilg.
Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Vilkaviškio |
Dekanatas | Lazdijų |
Savivaldybė | Varėnos rajonas |
Gyvenvietė | Liškiava |
Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1720 m. |
Stilius | rokokas (vėlyvasis barokas) |
Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Liškiavos kaime, 9 km į šiaurės rytus nuo Druskininkų, Nemuno kairiajame krante, ant Bažnyčios kalno. Vėlyvojo baroko stiliaus. Nuo 1992 m. bažnyčios su vienuolynu pastatų ansamblis yra kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 21845).
Istorija
Bažnyčios kalno aikštelėje archeologai aptiko nedidelės XV a. bažnyčios liekanų. Kita bažnyčia pastatyta XVI a. pradžioje. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis parapijai 1629 m. paskyrė 12 valakų žemės. 1644 m. įkurta parapija. Nuo 1650 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Iki 1677 m. savininkas nugriovė senąją, o jos vietoje pastatė naują medinę šv. Jurgio kankinio bažnyčią (1846 m. nugriauta). V. J. Kosila su žmona savo Liškiavos dvarą 1697 m. dovanojo Seinų dominikonams, kad tie melstųsi už jų anksti mirusį vienintelį sūnų Florijoną.
1699 m. atvykę dominikonai Kosilos giminių buvo išvaryti. Teismas 1701 m. dominikonams grąžino Liškiavos dvaro turtus. Vienuoliai 1704–1720 m. pastatė vienuolyną ir mūrinę Švč. Trejybės bažnyčią. Priešais dviaukštį mūrinį vienuolyno pastatą su dideliais rūsiais pastatyta klėtis. Šalia buvo tarnų gyvenamasis namas, skalbykla, kiti ūkiniai pastatai. Prie vakarinio vienuolyno sparno buvo pastatytas forstorium - pastatas su dviem kambariais, skirtas vienuolių susitikimams su lankytojais ir giminėmis. Palei Nemuną pasodintas sodas ir užveisti daržai. Iškastuose tvenkiniuose veista žuvis.
Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo 1795 m. Liškiava atsidūrė Prūsijos valdžioje. Prūsijos valdžia, siekdama papildyti iždą, naikino vienuolynus ir savinosi jų turtą. Liškiavos vienuoliai turto neteko 1797 m. 1808 m. vienuolynas nukentėjo nuo žaibo sukelto gaisro.
Pagal 1812 m. Varšuvos hercogo Fridricho Augusto dekretą ir tais pačiais metais gautą popiežiaus Pijaus VII leidimą, 1813 m. Seinų vyskupas perdavė bažnyčią Liškiavos parapijai, nors pamaldos bažnyčioje prasidėjo tik 1814 m. 1821–1823 m. bažnyčia suremontuota. Po 1829 m. kalkėmis užtepta sieninė tapyba. 1836 m. suremontuotas vienuolyno pastatas. Liškiavoje 1836–1852 m. buvo Lenkijos karalystės kunigų pataisos namai, kuriuose kalėjo kunigai, nesilaikę celibato ir kitų luomo reikalavimų.
Klebonas (1824–1898 m.) palaikė ryšius su 1863 m. sukilėliais, juos sužeistus priglausdavo vienuolyne, todėl 1864 m. ištremtas į Sibirą. Grįžęs 1870–1874 m. klebonavo Liškiavoje. Tuo pat metu bažnyčioje vargonavo Konstantinas Čiurlionis (M. K. Čiurlionio tėvas). Būtent šioje bažnyčioje jis susipažino su Adele Radmanaite, su kuria susituokė 1873 m.
1864 m. ištremtas į Sibirą ir vikaras (1828–1868 m.; mirė tremtyje). Vikaras V. Girdžiūnas 1885 m. Liškiavos bažnyčioje pradėjo lietuviškai sakyti pamokslas, giedoti. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas ), įsteigta biblioteka - skaitykla. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1939 m. vienuolynas dar kartą remontuotas, siekta jį pritaikyti turizmui, tačiau tik suremontuotas jis tapo pabėgėlių iš Lenkijos stovykla, čia gyveno keletas internuotų kunigų iš Lenkijos.
1941 m. buvęs vienuolynas nacionalizuotas. Liškiavos klebonas 1945 m. ištremtas į Vorkutą (mirė tremtyje). Vėlesnis klebonas taip pat ištremtas. 1947 - 1976 m. buvusiame vienuolyne veikė vidurinė mokykla.
1989-2013 m. klebonu buvo Valius Zubavičius (vėliau pervestas į Kauną). 1990 m. vienuolyno pastatas grąžintas Katalikų bažnyčiai.
1999 m. dalis ansamblio perduota visuomeninei organizacijai "Liškiavos kultūros centras", kuri vykdo turizmo, kultūros, meno plėtros programas.
Architektūra
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, graikiško kryžiaus plano su zakristija. Nuo kitų Lietuvos ir Europos dominikonų bažnyčių skiriasi tuo, kad paprastai šio ordino vienuoliai statė vienanaves salines bažnyčias arba bazilikas su trimis navomis. Bažnyčia yra su kupolu, pagrindinį fasadą įrėmina du neaukšti kvadratinio plano dviaukščiai bokšteliai, tarp kurių yra trikampis frontonas. Fasado kampus pabrėžia suporinti piliastrai.
Bažnyčia statyta kaip Kosilos šeimos ir dominikonų mauzoliejus, išlikę laidojimams skirti požemiai.
Bažnyčios ir vienuolyno ansamblio medinė varpinė priskiriama . Ją 1881–1884 m. pastatė vietos meistras . Statinio projektą ir sąmatą sudarė Seinų apskrities inžinierius-architektas Lipskis. Varpinė kvadratinio plano, dviejų aukštų su neaukštu cokoliu. Varpas kabo antrame aukšte, į kurį veda medinė laiptinė. Varpinės togas keturių šlaitų su keturiais frontonais.
Vienuolyno pastatas dviaukštis, "T" raidės plano. Su bažnyčia vienuolyno pastatą jungia siauras koridorius.
Buvusios klėties pastatas dviaukštis, stačiakampio plano, turi baroko bruožų. Įėjimas iš pietinės pusės, fasado centre. Dešinėje pastato pusėje pirmojo aukšto grindys pakeltos, nes rūsyje yra katilinė, kurios kaminas iškyla dešinėje stogo pusėje.
Bažnyčioje įrengti 7 puošnūs altoriai. Išliko Varšuvos meistro Šimanskio 1899 m. vyskupo Antano Baranausko vizitacijos garbei įrengti vargonai. Vargonais grojo Konstantinas Čiurlionis (1851—1914), garsaus dailininko ir kompozitoriaus M.K.Čiurlionio tėvas.
Šventorius apmūrytas, jame ant kolonos priešais bažnyčią stovi medinė Šv. Agotos statula. Ji pagal padavimus sauganti nuo žaidų ir gaisrų, nes 1808 m. žaibas trenkė į bažnyčios kupolą ir sudegino stogą.
1996 m. kanauninko Valio Zubavičiaus pastangomis senoji XIX a. Šv. Agotos skulptūra perkelta į bažnyčią, o jos vietoje pastatyta Alfonso Vauros padaryta kopija.
Šaltiniai
- „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-03-16.
- D. K. (2001). „Liškiavos buvęs dominikonų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia“. Lietuvos vienuolynai. Vilniaus dailės akademijos leidykla. Suarchyvuotas originalas 2015-03-27. Nuoroda tikrinta 2015-05-30.
- „Istorija“. Liškiavos kultūros centras. Liškiavos kultūros centras. Suarchyvuotas originalas 2015-05-30. Nuoroda tikrinta 2015-05-30.
- „Bažnyčios ir vienuolyno ansamblio varpinė“. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Nuoroda tikrinta 2015-05-31.
- „Bažnyčios ir vienuolyno ansamblio dominikonų vienuolynas“. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Nuoroda tikrinta 2015-05-31.
- „Bažnyčios ir vienuolyno ansamblio svirnas“. Kultūros vertybių registras. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Nuoroda tikrinta 2015-05-31.
- „Istorija“. Liškiavos kultūros centras. Liškiavos kultūros centras. Suarchyvuotas originalas 2015-05-30. Nuoroda tikrinta 2015-05-30.
Nuorodos
- Liškiavos Švč. Trejybės parapijos svetainė
- Liškiavos bažnyčia
- Muziejus Liškiavos bažnyčios rūsyje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia, Kas yra Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia? Ką reiškia Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia?
Kitos reiksmes Svc Trejybes baznycia 54 04 49 s pl 24 03 26 r ilg 54 0804 s pl 24 0571 r ilg 54 0804 24 0571 Liskiavos Svc Trejybes baznyciaVyskupija VilkaviskioDekanatas LazdijuSavivaldybe Varenos rajonasGyvenviete LiskiavaStatybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1720 m Stilius rokokas velyvasis barokas Liskiavos Svc Trejybes baznycia baznycia stovinti Liskiavos kaime 9 km į siaures rytus nuo Druskininku Nemuno kairiajame krante ant Baznycios kalno Velyvojo baroko stiliaus Nuo 1992 m baznycios su vienuolynu pastatu ansamblis yra kulturos paveldo objektas unikalus kodas 21845 IstorijaBaznycios kalno aiksteleje archeologai aptiko nedideles XV a baznycios liekanu Kita baznycia pastatyta XVI a pradzioje Nuo XVI a antrosios puses iki 1624 m priklause evangelikams reformatams Liskiavos valdytojas Mikalojus Pranskevicius Radziminskis parapijai 1629 m paskyre 12 valaku zemes 1644 m įkurta parapija Nuo 1650 m pradetos rasyti metriku knygos Iki 1677 m savininkas nugriove senaja o jos vietoje pastate nauja medine sv Jurgio kankinio baznycia 1846 m nugriauta V J Kosila su zmona savo Liskiavos dvara 1697 m dovanojo Seinu dominikonams kad tie melstusi uz ju anksti mirusį vienintelį sunu Florijona 1699 m atvyke dominikonai Kosilos giminiu buvo isvaryti Teismas 1701 m dominikonams grazino Liskiavos dvaro turtus Vienuoliai 1704 1720 m pastate vienuolyna ir murine Svc Trejybes baznycia Priesais dviaukstį murinį vienuolyno pastata su dideliais rusiais pastatyta kletis Salia buvo tarnu gyvenamasis namas skalbykla kiti ukiniai pastatai Prie vakarinio vienuolyno sparno buvo pastatytas forstorium pastatas su dviem kambariais skirtas vienuoliu susitikimams su lankytojais ir giminemis Palei Nemuna pasodintas sodas ir uzveisti darzai Iskastuose tvenkiniuose veista zuvis Ant Nemuno kranto stovinti Liskiavos Svc Trejybes baznyciaVarpine Po Treciojo Abieju Tautu Respublikos padalinimo 1795 m Liskiava atsidure Prusijos valdzioje Prusijos valdzia siekdama papildyti izda naikino vienuolynus ir savinosi ju turta Liskiavos vienuoliai turto neteko 1797 m 1808 m vienuolynas nukentejo nuo zaibo sukelto gaisro Pagal 1812 m Varsuvos hercogo Fridricho Augusto dekreta ir tais paciais metais gauta popieziaus Pijaus VII leidima 1813 m Seinu vyskupas perdave baznycia Liskiavos parapijai nors pamaldos baznycioje prasidejo tik 1814 m 1821 1823 m baznycia suremontuota Po 1829 m kalkemis uztepta sienine tapyba 1836 m suremontuotas vienuolyno pastatas Liskiavoje 1836 1852 m buvo Lenkijos karalystes kunigu pataisos namai kuriuose kalejo kunigai nesilaike celibato ir kitu luomo reikalavimu Klebonas 1824 1898 m palaike rysius su 1863 m sukileliais juos suzeistus priglausdavo vienuolyne todel 1864 m istremtas į Sibira Grįzes 1870 1874 m klebonavo Liskiavoje Tuo pat metu baznycioje vargonavo Konstantinas Ciurlionis M K Ciurlionio tevas Butent sioje baznycioje jis susipazino su Adele Radmanaite su kuria susituoke 1873 m 1864 m istremtas į Sibira ir vikaras 1828 1868 m mire tremtyje Vikaras V Girdziunas 1885 m Liskiavos baznycioje pradejo lietuviskai sakyti pamokslas giedoti 1907 m įsikure Ziburio draugijos skyrius pirmininkas kunigas įsteigta biblioteka skaitykla 1912 1914 m veike Lietuviu kataliku blaivybes draugijos skyrius 1939 m vienuolynas dar karta remontuotas siekta jį pritaikyti turizmui taciau tik suremontuotas jis tapo pabegeliu is Lenkijos stovykla cia gyveno keletas internuotu kunigu is Lenkijos 1941 m buves vienuolynas nacionalizuotas Liskiavos klebonas 1945 m istremtas į Vorkuta mire tremtyje Velesnis klebonas taip pat istremtas 1947 1976 m buvusiame vienuolyne veike vidurine mokykla 1989 2013 m klebonu buvo Valius Zubavicius veliau pervestas į Kauna 1990 m vienuolyno pastatas grazintas Kataliku baznyciai 1999 m dalis ansamblio perduota visuomeninei organizacijai Liskiavos kulturos centras kuri vykdo turizmo kulturos meno pletros programas ArchitekturaBaznycia velyvojo baroko stiliaus graikisko kryziaus plano su zakristija Nuo kitu Lietuvos ir Europos dominikonu baznyciu skiriasi tuo kad paprastai sio ordino vienuoliai state vienanaves salines baznycias arba bazilikas su trimis navomis Baznycia yra su kupolu pagrindinį fasada įremina du neauksti kvadratinio plano dviauksciai boksteliai tarp kuriu yra trikampis frontonas Fasado kampus pabrezia suporinti piliastrai Baznycia statyta kaip Kosilos seimos ir dominikonu mauzoliejus islike laidojimams skirti pozemiai Baznycios ir vienuolyno ansamblio medine varpine priskiriama Ja 1881 1884 m pastate vietos meistras Statinio projekta ir samata sudare Seinu apskrities inzinierius architektas Lipskis Varpine kvadratinio plano dvieju aukstu su neaukstu cokoliu Varpas kabo antrame aukste į kurį veda medine laiptine Varpines togas keturiu slaitu su keturiais frontonais Vienuolyno pastatas dviaukstis T raides plano Su baznycia vienuolyno pastata jungia siauras koridorius Buvusios kleties pastatas dviaukstis staciakampio plano turi baroko bruozu Įejimas is pietines puses fasado centre Desineje pastato puseje pirmojo auksto grindys pakeltos nes rusyje yra katiline kurios kaminas iskyla desineje stogo puseje Baznycioje įrengti 7 puosnus altoriai Isliko Varsuvos meistro Simanskio 1899 m vyskupo Antano Baranausko vizitacijos garbei įrengti vargonai Vargonais grojo Konstantinas Ciurlionis 1851 1914 garsaus dailininko ir kompozitoriaus M K Ciurlionio tevas Sventorius apmurytas jame ant kolonos priesais baznycia stovi medine Sv Agotos statula Ji pagal padavimus sauganti nuo zaidu ir gaisru nes 1808 m zaibas trenke į baznycios kupola ir sudegino stoga 1996 m kanauninko Valio Zubaviciaus pastangomis senoji XIX a Sv Agotos skulptura perkelta į baznycia o jos vietoje pastatyta Alfonso Vauros padaryta kopija InterjerasSaltiniai Baznycia Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2018 03 16 D K 2001 Liskiavos buves dominikonu vienuolynas ir Svc Trejybes baznycia Lietuvos vienuolynai Vilniaus dailes akademijos leidykla Suarchyvuotas originalas 2015 03 27 Nuoroda tikrinta 2015 05 30 Istorija Liskiavos kulturos centras Liskiavos kulturos centras Suarchyvuotas originalas 2015 05 30 Nuoroda tikrinta 2015 05 30 Baznycios ir vienuolyno ansamblio varpine Kulturos vertybiu registras Kulturos paveldo departamentas prie Kulturos ministerijos Nuoroda tikrinta 2015 05 31 Baznycios ir vienuolyno ansamblio dominikonu vienuolynas Kulturos vertybiu registras Kulturos paveldo departamentas prie Kulturos ministerijos Nuoroda tikrinta 2015 05 31 Baznycios ir vienuolyno ansamblio svirnas Kulturos vertybiu registras Kulturos paveldo departamentas prie Kulturos ministerijos Nuoroda tikrinta 2015 05 31 Istorija Liskiavos kulturos centras Liskiavos kulturos centras Suarchyvuotas originalas 2015 05 30 Nuoroda tikrinta 2015 05 30 NuorodosVikiteka Liskiavos Svc Trejybes baznycia vaizdine ir garsine medziagaLiskiavos Svc Trejybes parapijos svetaine Liskiavos baznycia Muziejus Liskiavos baznycios rusyje