Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Liuksemburgo geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Liuksemburgo geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Šiaurės vakarų Europa |
| Plotas | 2 586 km² 100 % žemės 0 % vandens |
| Pakrantė | 0 km |
| Sienos | Belgija 148 km Vokietija 135 km Prancūzija 73 km |
| Aukščiausias taškas | Knaifas 560 m |
| Žemiausias taškas | Mozelis 133 m |
| Ilgiausia upė | Mozelis 31 km |
| Didžiausias ežeras | 3,8 km² |
Liuksemburgas – valstybė Vakarų Europoje. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros (tik Mozelio ir Reino upėmis per Vokietiją ir Nyderlandus į Šiaurės jūrą). Vakaruose ir rytuose ribojasi su Belgija (148 km), rytuose su Vokietija (135 km), pietuose su Prancūzija (73 km).
Paviršius
Dvi geografinės sritys – Gutlandas ir Eslingas – užima 68 % ir 32 % šalies teritorijos. Gutlandas – slėniuota ir kalvota lyguma pietuose, Lotaringijos aukštumų tęsinys; sudaryta iš klinčių ir smiltainių. Eslingas – miškinga plynaukštė, Ardėnų masyvo dalis; hercininės kalnodaros, sudaryta iš skalūnų ir smiltainių. Aukščiausia kalva Burgplacas (562 m virš jūros lygio) Eslinge; žemiausias taškas Vaserbiligas (122 m virš jūros lygio) Mozelio slėnyje. Gilūs upių slėniai sudaro kalnuoto kraštovaizdžio įvaizdį.
Klimatas
Atlanto jūrinis, drėgnas ir švelnus. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo +7C šiaurėje iki +9C pietuose. Šiaurėje drėgniau negu pietuose – atitinkamai vidutinis daugiametis kritulių kiekis nuo 1000 mm iki 670 mm. Ypač saulėti ir švelnūs orai Mozelio slėnyje. Vidutinė oro temperatūra sausį +1 °C, liepą +17,5 °C; vidutinis daugiametis kritulių kiekis – 780 mm.
Vidaus vandenys
Tankus upių tinklas. Upės priklauso Reino intako Mozelio baseinui. Mozelis teka Vokietijos pasieniu; Liuksemburgui tenka 37 km iš 544 km viso ilgio. Jo intakas – svarbiausia šalies upė Siūras, arba Zaueris (173 km), išteka iš Ardėnų Belgijoje, kitos ilgiausios upės Ūras (80 km) ir Alzetas (65 km) įteka į Siūrą.
Daug užtvankų, ypač Siūre ir Ūre. Didžiausios Aukštutinio Siūro marios – 4,8 km².
Dirvožemis
Vyrauja rusvieji miškų ir velėniniai jauriniai dirvožemiai.
Augalija
Priklauso plačialapių miškų zonai, nors natūralios augalijos beveik neliko. Vyrauja bukai, skroblai ir ąžuolai, iš spygliuočių eglės ir pušys. Daugiausia miškų šiaurinėje dalyje.
Miškai ir krūmai 1985 m. užėmė 34 %, 2005 m. 35 %, dirbamoji žemė atitinkamai 21 % ir 25 %, pievos ir ganyklos 28 % ir 20 % šalies teritorijos.
Gyvūnija
Miškuose veisiasi stirnos, elniai, kiškiai, lapės, barsukai.
Aplinkosauga
Labai užteršti pietiniai pramoniniai miestai (metalurgijos, chemijos, cemento įmonės), ypač anglies junginiais.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liuksemburgo geografija, Kas yra Liuksemburgo geografija? Ką reiškia Liuksemburgo geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Liuksemburgo geografijaZemynas EuropaRegionas Siaures vakaru EuropaPlotas 2 586 km 100 zemes 0 vandensPakrante 0 kmSienos Belgija 148 km Vokietija 135 km Prancuzija 73 kmAuksciausias taskas Knaifas 560 mZemiausias taskas Mozelis 133 mIlgiausia upe Mozelis 31 kmDidziausias ezeras 3 8 km Liuksemburgas valstybe Vakaru Europoje Neturi tiesioginio priejimo prie juros tik Mozelio ir Reino upemis per Vokietija ir Nyderlandus į Siaures jura Vakaruose ir rytuose ribojasi su Belgija 148 km rytuose su Vokietija 135 km pietuose su Prancuzija 73 km PavirsiusDvi geografines sritys Gutlandas ir Eslingas uzima 68 ir 32 salies teritorijos Gutlandas sleniuota ir kalvota lyguma pietuose Lotaringijos aukstumu tesinys sudaryta is klinciu ir smiltainiu Eslingas miskinga plynaukste Ardenu masyvo dalis hercinines kalnodaros sudaryta is skalunu ir smiltainiu Auksciausia kalva Burgplacas 562 m virs juros lygio Eslinge zemiausias taskas Vaserbiligas 122 m virs juros lygio Mozelio slenyje Gilus upiu sleniai sudaro kalnuoto krastovaizdzio įvaizdį KlimatasAtlanto jurinis dregnas ir svelnus Vidutine metine oro temperatura svyruoja nuo 7C siaureje iki 9C pietuose Siaureje dregniau negu pietuose atitinkamai vidutinis daugiametis krituliu kiekis nuo 1000 mm iki 670 mm Ypac sauleti ir svelnus orai Mozelio slenyje Vidutine oro temperatura sausį 1 C liepa 17 5 C vidutinis daugiametis krituliu kiekis 780 mm Vidaus vandenysTankus upiu tinklas Upes priklauso Reino intako Mozelio baseinui Mozelis teka Vokietijos pasieniu Liuksemburgui tenka 37 km is 544 km viso ilgio Jo intakas svarbiausia salies upe Siuras arba Zaueris 173 km isteka is Ardenu Belgijoje kitos ilgiausios upes uras 80 km ir Alzetas 65 km įteka į Siura Daug uztvanku ypac Siure ir ure Didziausios Aukstutinio Siuro marios 4 8 km DirvozemisVyrauja rusvieji misku ir veleniniai jauriniai dirvozemiai AugalijaPriklauso placialapiu misku zonai nors naturalios augalijos beveik neliko Vyrauja bukai skroblai ir azuolai is spygliuociu egles ir pusys Daugiausia misku siaurineje dalyje Miskai ir krumai 1985 m uzeme 34 2005 m 35 dirbamoji zeme atitinkamai 21 ir 25 pievos ir ganyklos 28 ir 20 salies teritorijos GyvunijaMiskuose veisiasi stirnos elniai kiskiai lapes barsukai AplinkosaugaLabai uztersti pietiniai pramoniniai miestai metalurgijos chemijos cemento įmones ypac anglies junginiais