Laima Griciūtė

Liudvika Laima Griciūtė (1926 m. balandžio 15 d. Kaune – 2018 m. lapkričio 3 d.) – Lietuvos gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

"},"veikla":{"wt":"[[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė."},"sritis":{"wt":""},"įstaigos":{"wt":""},"pareigos":{"wt":""},"išsilavinimas":{"wt":""},"alma_mater":{"wt":""},"doktorantūros_vadovas":{"wt":""},"studentai":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":""},"parašas":{"wt":""},"pastabos":{"wt":""}},"i":0}}]}'>Liudvika Laima GriciūtėGimė 1926 m. balandžio 15 d.
Kaune
Mirė 2018 m. lapkričio 3 d. (92 metai)
Tėvas Augustinas GriciusVeikla Lietuvos gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

Biografija

redaguoti

Tėvas Augustinas Gricius, broliai: smuikininkas Algis Gricius ir kino operatorius Jonas Gricius. 1933 – 1938 m. mokėsi Kauno pradžios mokykloje, 1938 m. įstojo į Kauno 2-ąją mergaičių gimnaziją. 1941 m. su tėvais ištremta gyveno Altajaus kr., Jakutijoje, Jaroslavlio srityje. Grįžusi į Lietuvą, 1946 – 1950 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete, o 1950 – 1952 m. Kauno Medicinos institute. 1952 – 1955 m. mokėsi Leningrado (Rusija) Onkologijos instituto aspirantūroje.[1]1955 m. apgynė medicinos mokslų kandidatės disertaciją, 1966 m. – medicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Eksperimentiniai plaučių navikai“, 1989 m. suteiktas profesorės vardas.[1]

1955 – 1956 m. dirbo Respublikinės onkologijos dispanserio gydytoja-ordinatore.[1]1956 – 1957 m. – buvo Leningrado onkologijos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 1957 – 1974 m. vadovavo Onkologijos instituto Patologinės morfologijos laboratorijai.[1]1967 – 1968 m. praktikavo Paryžiaus Radžio instituto genetikos laboratorijoje.[1]1974 m. dalyvavo tarptautinėje ekspedicijoje Irane aplinkos kancerogenams tirti.[1]1974 – 1980 m. buvo Tarptautinio vėžio tyrimo centro Lione Aplinkos kancerogenų skyriaus vedėja, nuo 1988 m. šio centro mokslinės tarybos narė.[1]1980 m. grįžusi į Lietuvą iki 1982 m. dirbo Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos instituto Vilniuje direktoriaus pavaduotoja.[1]1982 – 1990 m. Onkologijos mokslinio tyrimo instituto direktorė, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji onkologė, Lietuvos TSR onkologų mokslinės draugijos pirmininkė, nuo 1984 m. – Lietuvos TSR vėžio registro tarybos pirmininkė.[1] Jos pastangomis Onkologijos mokslinio tyrimo institute įkurta Vėžio profilaktikos laboratorija, vėliau pavadinta Onkologijos centro Aplinkos kancerogenų laboratorija, jai vadovavo 1990 – 1993 m. 1993 – 1999 m. Onkologijos centro direktoriaus pavaduotoja mokslui.[2]2002 m. apdovanota Lietuvos mokslo premija.[3]

Bibliografija

redaguoti
  • Eksperimentiniai plaučių navikai, 1975 m., rusų k.
  • Patologinė anatomija, vadovėlis, su kitais, 1986 m.
  • Pirminė vėžio profilaktika, su kitais, 1992 m.
  • Kancerogenezė ir vėžio biologija, 1992 m.
  • Onkologija, su kitais, 1992 m.
  • Alkoholis ir vėžys, 1994 m., rusų k.
  1. https://www.archyvai.lt/lt/fondai/asmenu_dokumentu_fondai/lcva_fr565_pazyma.html 2019-02-12 iš Wayback Machine projekto.
  2. Laima Griciūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 150 psl.
  3. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, F. R-565, ap. 1, b. 32, l. 3, http://lt. wikipedia. org,, Kas yra kas Lietuvoje, K., 2002 m., psl. 215.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Laima Griciūtė, Kas yra Laima Griciūtė? Ką reiškia Laima Griciūtė?