Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liubeko teisė atmaina susiformavusi XII XIII a Liubeke po to kai jis 1226 m tapo laisvuoju miestu Liubeko teisė reiškia
Liubeko teisė
Liubeko teisė − atmaina, susiformavusi XII–XIII a. Liubeke po to, kai jis 1226 m. tapo laisvuoju miestu. Liubeko teisė reiškia savivaldos suteikimą miestui. Liubeko teisė keitė asmeninį monarchų valdymą ar vietinių kunigaikščių valdymą atsiradusį dar Karolio Didžiojo laikais.
Liubeko teisė buvo perimta dar apie 100 miestų Baltijos jūros regione. Privilegijos sudarė vokiečių pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose išimtinį statusą, palankų prekybos ir amatų plėtotei. XIII a. Liubeko teises turėję miestai sudarė galingą prekybos bendriją – Hanzos Lygą, kurios centras buvo Liubeke. Oficialaus Liubeko teisės kodekso nebuvo iki 1586 m., kai jis buvo išspausdintas leidėjo Johann Balthorn. Nepaisant to, Liubeko teisė buvo pavyzdys ir kitiems Vokietijos miestams, kurie siekė atsikratyti aristokratų valdymo. Liubeko teisė buvo pagrindas Dortmundo kodeksui Vestfalijoje, Goslaro kodeksui Saksonijoje ir Magdeburgo teisėms Rytų Europos miestuose. Nuo kitų miestų teisių Liubeko teisė šiek tiek skyrėsi šeimos ir turto reikalus reguliuojančių normų ypatybėmis.
Lietuvoje Liubeko teisė buvo įvesta Livonijos ordino įkurtoje Klaipėdoje 1258 m.
Pagrindiniai principai
Pagal Liubeko teisę miestas turėjo būti valdomas tarybos (vok. Rat), kurią sudarė 20 tarybos narių (vok. Ratherrn). Jie nebuvo renkami miestiečių, tačiau naujus narius skyrė iš miesto prekybos gildijų, stengdamiesi, kad gildijos būtų tinkamai atstovaujamos taryboje. Tarybos nariai paprastai tarnavo 2 metus, tačiau taryba galėjo prašyti tarybos nario pasilikti tarnyboje ilgiau. Kadangi dažniausiai taip ir buvo daroma, tai faktiškai tarybos nariai tarnaudavo iki gyvos galvos. Taryba iš savo tarpo rinko iki keturių burmistrų (vok. Bürgermeister), kurie dalinosi vykdomąją valdžią. Pirmasis burmistras, paprastai vyriausiasis, veikė kaip primus inter pares.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- Liubeko teisė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liubeko teisė, Kas yra Liubeko teisė? Ką reiškia Liubeko teisė?
Liubeko teise atmaina susiformavusi XII XIII a Liubeke po to kai jis 1226 m tapo laisvuoju miestu Liubeko teise reiskia savivaldos suteikima miestui Liubeko teise keite asmeninį monarchu valdyma ar vietiniu kunigaiksciu valdyma atsiradusį dar Karolio Didziojo laikais Liubeko teise buvo perimta dar apie 100 miestu Baltijos juros regione Privilegijos sudare vokieciu pirkliams ir amatininkams feodaliniuose teisiniuose santykiuose isimtinį statusa palanku prekybos ir amatu pletotei XIII a Liubeko teises tureje miestai sudare galinga prekybos bendrija Hanzos Lyga kurios centras buvo Liubeke Oficialaus Liubeko teises kodekso nebuvo iki 1586 m kai jis buvo isspausdintas leidejo Johann Balthorn Nepaisant to Liubeko teise buvo pavyzdys ir kitiems Vokietijos miestams kurie sieke atsikratyti aristokratu valdymo Liubeko teise buvo pagrindas Dortmundo kodeksui Vestfalijoje Goslaro kodeksui Saksonijoje ir Magdeburgo teisems Rytu Europos miestuose Nuo kitu miestu teisiu Liubeko teise siek tiek skyresi seimos ir turto reikalus reguliuojanciu normu ypatybemis Lietuvoje Liubeko teise buvo įvesta Livonijos ordino įkurtoje Klaipedoje 1258 m Pagrindiniai principaiPagal Liubeko teise miestas turejo buti valdomas tarybos vok Rat kuria sudare 20 tarybos nariu vok Ratherrn Jie nebuvo renkami miestieciu taciau naujus narius skyre is miesto prekybos gildiju stengdamiesi kad gildijos butu tinkamai atstovaujamos taryboje Tarybos nariai paprastai tarnavo 2 metus taciau taryba galejo prasyti tarybos nario pasilikti tarnyboje ilgiau Kadangi dazniausiai taip ir buvo daroma tai faktiskai tarybos nariai tarnaudavo iki gyvos galvos Taryba is savo tarpo rinko iki keturiu burmistru vok Burgermeister kurie dalinosi vykdomaja valdzia Pirmasis burmistras paprastai vyriausiasis veike kaip primus inter pares Taip pat skaitykiteMagdeburgo teise Kulmo teiseSaltiniaiLiubeko teise Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008