Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Romos imperijos sienos Adriano siena Antonino siena Limes GermanicusPasaulio paveldo sąrašasVieta 1987 Jungtinė Karalyst

Limes Germanicus

  • Pagrindinis puslapis
  • Limes Germanicus
Limes Germanicus
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Romos imperijos sienos: Adriano siena, Antonino siena, Limes Germanicus
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta 1987:  Jungtinė Karalystė
2005:  Vokietija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus ii, iii, iv
Nuoroda (angl.) (pranc.): 430
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 1987-2005  (11 sesija)
Vikiteka: Limes Germanicus
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Limes Germanicus (iš lot. „germanų ribos“) – senovės romėnų pasienio įtvirtinimai (limai) senovės Germanijoje. Šie limai skyrė Romos užkariautas provincijas (Žemutinę Germaniją, ir Retiją) nuo nepriklausomų germanų genčių valdų (tarp 83 ir 260 m.).

2005 m. Vokietijoje esantys Aukštutinės Germanijos ir Retijos limai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (prijungti prie 1987 m. įtrauktų romėnų limų Britanijoje). 2021 m. kaip atskiras pasaulio paveldo objektas įtraukti ir Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Aprašymas

Limes Germanicus driekėsi nuo pat Reino žiočių Šiaurės jūroje iki Regensburgo pilies prie Dunojaus. Didžioji dalis sienos ėjo Reino upės, sudariusios gamtinę kliūtį, vakarine pakrante, pietuose riba su germanais ėjo Dunojaus upe. Tik tarp Mainco ir Regensburgo buvo sausumos plotas, nesaugomas gamtinių kliūčių.

Sieną sudarė 3 dalys:

  • Žemutinės Germanijos limai – ėjo pagal Reino žemupį dabartinių Nyderlandų teritorijoje;
  • Aukštutinės Germanijos limai – ėjo pagal Reiną nuo Reinbrolio per iki Maino žiočių, tada iki Miltenbergo ir nuo Osterburkeno iki Lorcho;
  • Retijos limai – nuo Lorcho prie Remso upės (Nekaro intakas) iki Dunojaus.

Visas Limes Germanicus ilgis siekė 568 km. Limus sudarė bent 60 tvirtovių ir 900 žvalgybinių bokštų. Upių nesaugomas ruožas tarp Reino ir Dunojaus buvo patogiausia vieta ginkluotoms kariaunoms kirsti sieną, todėl šio ruožo gynyba buvo ypač sustiprinta – čia buvo didžiausia tvirtovių, žvalgybinių bokštų santalka, siena ėjo keliomis juostomis.

Pirmąsias sienas Germanijoje romėnai pradėjo statyti dar valdant Augustui, po skaudaus pralaimėjimo (9 m.). Tarp 14 ir 73 m. romėnų–germanų siena susiklostė Reino ir Dunojaus upėmis. Šiaurinė riba, einanti Reino žemupiu, išliko iki pat Romos imperijos žlugimo, o pietuose valdant Flavijams romėnai pradėjo laipsnišką plėtrą gilyn į germanų žemes. Dar į šiaurę siena pasistūmė valdant Adrianui ir Antoninui Pijui.

III a. germanai ėmė nuožmiai puldinėti romėnus, tad Retijos limai buvo apleisti, o romėnai perkėlė gynybines linijas atgal prie Reino, Ilerio ir Dunojaus upių. Upėse patruliuodavo nedideli kariniai romėnų laivai, ties svarbiomis perėjomis statytos pilys.

Limus sudarė karių iškastas žemių pylimas su gynybiniu grioviu, o ant pylimo statyta medinių baslių tvora. Vietomis tvora statyta iš akmenų. Už pylimo būdavo statomi mediniai arba akmeniniai žvalgybiniai bokštai, iš kurių būdavo galima perduoti signalą į kitą artimiausią bokštą. Romėnai su Limes Germanicus neribojo germanų judėjimo, bet bandė apsisaugoti nuo didesnių antpuolių – prekijai gyvulių augintojai galėjo laisvai kirsti sieną, bet sienos kirtimo punktai būdavo prie žvalgybinių bokštų, kad romėnai galėtų stebėti gyventojų judėjimą. Toliau nuo bokštų sieną galėdavo kirsti tik pavieniai žmonės, nes didesnis būrys besiveržiantis per įtvirtinimus greitai galėjo būti susektas romėnų.

Dabar Limes Germanicus daugelyje vietų atkasti, vietomis atkurti.

  • Atstatytas žvalgybinis bokštas Retijos limuose
  • Vemanijos piliakalnis, kur stovėjo romėnų pilis
  • Atstatyta limo tvora Tauno kalnuose
  • Pietinių limų žemėlapis

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 21:06

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Limes Germanicus, Kas yra Limes Germanicus? Ką reiškia Limes Germanicus?

Romos imperijos sienos Adriano siena Antonino siena Limes GermanicusPasaulio paveldo sarasasVieta 1987 Jungtine Karalyste 2005 VokietijaTipas KulturinisKriterijus ii iii ivNuoroda angl pranc 430Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 1987 2005 11 sesija Vikiteka Limes Germanicus Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Limes Germanicus is lot germanu ribos senoves romenu pasienio įtvirtinimai limai senoves Germanijoje Sie limai skyre Romos uzkariautas provincijas Zemutine Germanija ir Retija nuo nepriklausomu germanu genciu valdu tarp 83 ir 260 m 2005 m Vokietijoje esantys Aukstutines Germanijos ir Retijos limai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sarasa prijungti prie 1987 m įtrauktu romenu limu Britanijoje 2021 m kaip atskiras pasaulio paveldo objektas įtraukti ir Vokietijoje ir Nyderlanduose AprasymasLimes Germanicus driekesi nuo pat Reino ziociu Siaures juroje iki Regensburgo pilies prie Dunojaus Didzioji dalis sienos ejo Reino upes sudariusios gamtine kliutį vakarine pakrante pietuose riba su germanais ejo Dunojaus upe Tik tarp Mainco ir Regensburgo buvo sausumos plotas nesaugomas gamtiniu kliuciu Siena sudare 3 dalys Zemutines Germanijos limai ejo pagal Reino zemupį dabartiniu Nyderlandu teritorijoje Aukstutines Germanijos limai ejo pagal Reina nuo Reinbrolio per iki Maino ziociu tada iki Miltenbergo ir nuo Osterburkeno iki Lorcho Retijos limai nuo Lorcho prie Remso upes Nekaro intakas iki Dunojaus Visas Limes Germanicus ilgis sieke 568 km Limus sudare bent 60 tvirtoviu ir 900 zvalgybiniu bokstu Upiu nesaugomas ruozas tarp Reino ir Dunojaus buvo patogiausia vieta ginkluotoms kariaunoms kirsti siena todel sio ruozo gynyba buvo ypac sustiprinta cia buvo didziausia tvirtoviu zvalgybiniu bokstu santalka siena ejo keliomis juostomis Pirmasias sienas Germanijoje romenai pradejo statyti dar valdant Augustui po skaudaus pralaimejimo 9 m Tarp 14 ir 73 m romenu germanu siena susikloste Reino ir Dunojaus upemis Siaurine riba einanti Reino zemupiu isliko iki pat Romos imperijos zlugimo o pietuose valdant Flavijams romenai pradejo laipsniska pletra gilyn į germanu zemes Dar į siaure siena pasistume valdant Adrianui ir Antoninui Pijui III a germanai eme nuozmiai puldineti romenus tad Retijos limai buvo apleisti o romenai perkele gynybines linijas atgal prie Reino Ilerio ir Dunojaus upiu Upese patruliuodavo nedideli kariniai romenu laivai ties svarbiomis perejomis statytos pilys Limus sudare kariu iskastas zemiu pylimas su gynybiniu grioviu o ant pylimo statyta mediniu basliu tvora Vietomis tvora statyta is akmenu Uz pylimo budavo statomi mediniai arba akmeniniai zvalgybiniai bokstai is kuriu budavo galima perduoti signala į kita artimiausia boksta Romenai su Limes Germanicus neribojo germanu judejimo bet bande apsisaugoti nuo didesniu antpuoliu prekijai gyvuliu augintojai galejo laisvai kirsti siena bet sienos kirtimo punktai budavo prie zvalgybiniu bokstu kad romenai galetu stebeti gyventoju judejima Toliau nuo bokstu siena galedavo kirsti tik pavieniai zmones nes didesnis burys besiverziantis per įtvirtinimus greitai galejo buti susektas romenu Dabar Limes Germanicus daugelyje vietu atkasti vietomis atkurti Atstatytas zvalgybinis bokstas Retijos limuose Vemanijos piliakalnis kur stovejo romenu pilis Atstatyta limo tvora Tauno kalnuose Pietiniu limu zemelapis

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Lietuvos Nacionaldemokratų partija

  • Liepa 18, 2025

    Lietuvos Makabi Vilnius

  • Liepa 18, 2025

    Lietuvos Helsinkio grupė

  • Liepa 18, 2025

    Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika

  • Liepa 18, 2025

    Lietuvos Ekonomikos ministras

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje