Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Liliškių dvaras – dvaras, buvęs dabartiniuose Valančiuose (Molėtų rajonas). Prie dvaro buvo Liliškių koplyčia, kur laidoti dvaro ponai.

Istorija

1554 m. Liliškių dvarą valdė Vilniaus tijūnas . 1593 m. bajorai Avilčiai pardavė Liliškių dvarą Martynui Bilunskiui. Iš Kristupo Bilunskio 1663 m. šį dvarą nupirko Mikalojus Kopcius. 1682 m. Kopcių sudarytame inventoriuje išvardytos dvarui priklausančios vietos: Szklarunie (gali būti dabar Sklėriškė, Čiulėnų seniūnija), Aigėlai, Vanagai (turbūt dab. Vanagiškės), Antamalkėstė, Rudiliai, Geležninkai, Akmeniai, , Kašeikiai (tuo metu buvę tušti, matyt, dalis kaimo), du valakai prie Aiseto ežero (vėliau Aiseto palivarkas). Liliškių dvaras turėjo teisę gaudyti žuvis Giedraičių ežeruose, kurių tuo metu buvo apie 30. 1726 m. Dubingių bažnyčios vizitacijoje nurodyta, kad Liliškius valdė Kazimieras Kopcius. XVIII a. viduryje buvo parduotas Akmenių palivarkas ir kaimas.

1768 m. Stanislovas Odincas, Breslaujos stalininkas, ir jo žmona Antanina Žebrauskaitė užstatė Liliškių dvarą Jonui Teofiliui Zapui (vietos gyventojai asmenvardį Zap sulietuvino ir taria Zopė), Prūselių seniūnui. Inventoriuje minimi dvaro pastatai: gyvenamasis namas, dengtas guntais, sena remontuotina virtuvė su skylėtu stogu, senas apgriuvęs svirnas, senas be durų skylėtu stogu bravoras, stainia su vazaunia, dengtos šiaudais, kluonas ir dar du pastatai. Dvarui priklausė vietos, kurių dauguma buvo išnuomotos įvairiems nuomininkams: vienkiemis Liliškių miške (gali būti dab. Daniškiai, žr.), kuriame gyveno Stanislovas Šved(r)as, Rudiliai, Geležninkai, išnuomoti bajorams Vladislavui Mokžeckiui ir Jonui Grabevskiui, Kašeikiai, išnuomoti bajorui Benediktui Vasilevskiui, Vanagiškių palivarkas, išnuomotas bajorui Gorskiui, Aiseto palivarkas bajorui Zaleskiui; negyvenamos vietos: Liliškių slabada su karčema Pavirintyje (galbūt Verbiškės?), Rudilių karčema, apgriuvusi karčema Kašeikiuose, smuklė prie Anelkos (?) upės, dvi tuščios slabados už Čiulėnų. XVIII a. pab., matyt, dėl dvaro savininkų kaitos pamažu siaurėjo jo valdos.

XIX a. iki maždaug 1873 m. Liliškių dvarą valdė Burovai. 1818 m. Liliškių koplyčioje palaidotas devyniasdešimties metų Juozapas Burovas. XX a. pradžioje dvaro savininkai buvo Kapanskiai. 1919 metų sausio ar vasario mėnesį Liliškių dvare šeimininkavo bolševikai. Jie, vietos žmonių liudijimu, „apsitaisę“ poniškai, užsimovę baltas pirštines, užsidėję ponų skrybėles, eidavo į aplinkinius kaimus vogti vištų ir triušių. Kai liepos mėnesį lenkai užėmė Molėtus, bolševikų štabas buvo Gečiuose, už kelių kilometrų nuo Liliškių dvaro į rytus. Bolševikai atsitraukė, tada lenkai savo štabą įkūrė Liliškių dvare, iš kurio nusitiesė telefono liniją į Alantos dvarą. Tą liniją su lazdomis turėję saugoti aplinkinių kaimų valstiečiai. 1920 m. liepos mėnesį lenkai pasitraukė, dvaro savininkai išvažiavo su lenkais.

Lietuvos valdžia Liliškių dvarą išparceliavo, pakeitė pavadinimą, ir taip šioje vietoje atsirado Valančių kaimas.

Išnašos

Tūkstantis Molėtų krašto istorijos faktų. Molėtų krašto muziejus. Suarchyvuota 2013-04-14.
Alantos kraštas ir jo žmonės Nepriklausomybės kovų verpetuose 1918–1920 m. // Voruta, 2017 m. kovo 25 d. Nr. 3 (833)
Keleivis, Nr. 39, 1923 m.

[ph-1] Tūkstantis Molėtų krašto istorijos faktų. Molėtų krašto muziejus. Suarchyvuota 2013-04-14.

[2] Alantos kraštas ir jo žmonės Nepriklausomybės kovų verpetuose 1918–1920 m. // Voruta, 2017 m. kovo 25 d. Nr. 3 (833)

[3] Keleivis, Nr. 39, 1923 m.