Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos ir Turkijos santykiai dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Turkijos Abi šalys ilgą laiką egzistav
Lietuvos–Turkijos santykiai
Lietuvos ir Turkijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Turkijos. Abi šalys ilgą laiką egzistavo kaip didelė daugiatautės valstybės ir santykinai panašiu metu paskelbė naujų respublikų įkūrimą – Lietuva 1918 m., Turkija – 1923 m. spalio 29 d.
| Lietuvos ir Turkijos santykiai | ||
Lietuva (žalia) ir Turkija (oranžinė) pasaulio žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: 1930 m. rugsėjo 17 d. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugsėjo 3 d. | ||
| Prekybos apimtys (2022): | ||
| • Lietuva → Turkija: 630 mln. eur. | ||
| • Turkija → Lietuva: 510 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Turkija → Lietuva (2020): 4682 | ||
| • Lietuva → Turkija (2018): 200 000 | ||
Dvišaliai diplomatiniai santykiai oficialiai užmegzti 1930 m. rugsėjo 17 d. sudarius Turkijos ir Lietuvos draugystės sutartį. 1932–1939 m. Lietuvai Turkijoje atstovavo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Jurgis Baltrušaitis, rezidavęs Maskvoje, tuo tarpu Kaune veikė Turkijos atstovybė (nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigas ėjo ). Lietuvos (kaip ir kitų Baltijos šalių) sovietinės okupacijos Turkija nepripažino.
Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 3 d. Tą pačią dieną atkurti diplomatiniai santykiai.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, NATO, Europos Tarybos, kitų tarptautinių organizacijų narės. Vilniaus ir Ankaros bendradarbiavimas daugiausia vystomas daugiašaliuose formatuose, ypač NATO. Turkija kaip narė dalyvauja ir Vilniuje esančio veikloje Vilniuje.
Ankaroje atidaryta . Taip pat Turkijoje veikia garbės konsulatai Antalijoje, , Bursoje, Mersine, Nevšehire, Stambule, Alanijoje. Savo ruožtu Vilniuje veikia .
Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 661 Turkijos pilietis, Turkijoje - 620 Lietuvos piliečių.
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – Kazys Starkevičius (TS-LKD).
Santykių istorija
Ankstyvieji kontaktai Osmanų imperijos laikais
XV–XVI a. galima laikyti santykių tarp Osmanų imperijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, moderniųjų Turkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos pirmtakių, pradžia. Kadangi Osmanų imperijos santykiai su Rusijos imperija ir jos pirmtake Rusijos caryste buvo priešiški, tai sudarė sąlygas pačioje pradžioje vystytis draugingesniems santykiams tarp LDK ir Osmanų imperijos, ypač tol, kol nesikirto interesai. Vis dėlto Osmanų imperijai plečiant valdas, o Lietuvai suartėjus su Lenkija, kuri su Osmanų imperija kariaudavo nuo 1415 m., neapsieita be karinių konfliktų. Pirmieji jų vyko , LDK kovojant išvien su Lenkijos karalyste (pirmųjų konfliktų metu Lietuva ir Lenkija turėjo bendrą valdovą – Kazimierą Jogailaitį), Mazovijos kunigaikštyste ir Kryžiuočių ordinu prieš Osmanų imperiją ir Krymo chanatą.
Po Liublino unijos kariniai konfliktai tarp Lietuvos ir Osmanų imperijos tapo gerokai dažnesni. 1572–1575 m. Krymo chanatas, padedamas Osmanų imperijos, vykdė sėkmingus reidus į Padolę, ir Voluinę.
XVII a. vid. Osmanų imperija pakeitė ekspansijos kryptį iš Viduržemio jūros pakrančių į šiaurę, siekdama užimti Vengrijos teritoriją ir Ukrainą. Todėl XVII amžiuje kariauti net septyni (tarp reikšmingesnių – , 1672–1676 metų ir [[didysis turkų karas|1683–1699 metų). Po 1620–1621 m. karo Abiejų Tautų Respublikos ir Osmanų imperijos siena buvo nustatyta palei Dniestro upę. Po antrojo karo Osmanų imperijai atiteko nuo XIV a. Lietuvos ar Lenkijos valdyta Podolė (susigrąžinta 1699 m., priskirta Lenkijai). Nepaisant karinių konfliktų Osmanų imperija nepripažino 1795 metų Abiejų Tautų Respublikos padalijimo padarinių ir jų neįteisino. Taipogi nepritarė 1831 ir 1863 metų sukilimų numalšinimui.
Stambule paskutinius savo mėnesius praleido Adomas Mickevičius. Atvyko 1855 m., tikėdamasis suorganizuoti lenkų dalinius, kad šie kariautų turkų pusėje prieš rusus. Planus nutraukė staigi mirtis. 22 metus Turkijoje dirbo 1863 m. sukilimo dalyvis LDK bajoras Zigmuntas Mineika.
Vingio parko kapinėse Vilniuje palaidoti aštuoni Pirmojo pasaulinio karo metu Galicijos fronte sužeisti ir Lietuvoje gydyti turkų kariai.
Santykiai 1923–1940 m.
Nėra aišku, ar būta kokių nors ryšių tarp Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. ir 1923 m. spalio 29 d., kuomet Osmanų imperija liovėsi egzistuoti paskelbus apie Turkijos Respublikos įkūrimą.
Vienas Turkijos ir Lietuvos, kurios tuomet dar nebuvo užmezgusios diplomatinių santykių, suartėjimo šalininkų buvo Jurgis Baltrušaitis. Jis 1927 m. Lietuvos atstovybėje Maskvoje priėmė Turkijos deputatą ir kalbino parengti draugystės sutartį, t. y., užmegzti diplomatinius santykius, ir paruošė sutarties su Turkija projekto tekstą, kuris abiejų šalių ratifikuotas 1932 metais. 1931 metais pasiuntinys Maskvoje Jurgis Baltrušaitis paskirtas ir ambasadoriumi Turkijai, o 1932 m. gegužės mėnesį jis įteikė skiriamuosius raštus Turkijos prezidentui. Šis įvykis taip pat buvo aprašytas Turkijos spaudoje. 1932 m. gegužės 6 d. Antanas Smetona parašė laišką Turkijos prezidentui Mustafai Kemaliui Atatiurkui dėl Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Turkijos Respublikai paskyrimo. Skaičiuojama, kad Lietuvos prezidentas Antanas Smetona su šiuo Turkijos Respublikos tėvu vadinamu pirmuoju prezidentu 1933–1938 m. laikotarpiu apsikeitė dvidešimčia laiškų ir telegramų, nors prezidentai gyvai niekada nebuvo susitikę. Prezidentui Atatiurkui mirus, pasiuntiniui Kaziui Bizauskui buvo pavesta dalyvauti laidotuvių ceremonijoje.
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Turkijoje lankėsi garsus lietuvių keliautojas Antanas Poška, 1937 metais – . Antrojo vizito metu buvo sulaikytas, manant jį buvus britų šnipu, kalintas, o jo surinkta medžiaga ir vertimai dingo.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais
Turkija nepripažino Lietuvos aneksijos de jure. Kai 1970 m. lapkričio 15 d. Prano bei pagrobtas lėktuvas nusileido Turkijoje, pastarosios vyriausybė SSRS neperdavė pagrobėjų. 1979 m. oficialiuose Vokietijos Bundestago dokumentuose yra nuorodų, jog Turkija buvo tarp nepripažinusių Baltijos valstybių aneksijos valstybių.
1967-1970 m. laikotarpiu Turkijos nunciatūroje sekretoriumi dirbo Audrys Bačkis.
Santykiai po 1991 m.
Santykiai su Turkija atkurti 1991 m. rugsėjo 3 d., tą pačią dieną, kaip ir Turkijos atsiųstas pranešimas apie Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Nuo to laiko pasirašytos šios dvišalės sutartys: susitarimas dėl ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo (1992 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (1993 m.), susitarimas dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1994 m.), sutartis dėl vizų panaikinimo abiejų valstybių piliečiams, turintiems diplomatinius, tarnybinius ir specialiuosius pasus (1994 m.), draugystės ir bendradarbiavimo sutartis (pasirašyta 1994 m., ratifikuota 1995 m.), sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos (pasirašyta 1994 m., ratifikuota 1995 m.), konsulinė sutartis (pasirašyta 1994 m., ratifikuota 1995 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityje (1994 m.), sutartis dėl oro susisiekimo (1994 m.), susitarimas dėl kontaktų ir bendradarbiavimo karinėse mokymo, technikos ir mokslo srityse (1995 m.), sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (pasirašyta 1998 m., ratifikuota 1999 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo karinio mokymo srityje (1999 m.), susitarimas dėl tarpusavio pagalbos muitinių veiklos srityje (pasirašyta 2000 m., ratifikuota 2001 m.), sutartis dėl jūrų transporto (1994 m.), teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartis (pasirašyta 1995 m., ratifikuota 1996 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių apyvarta (prekyba jomis) ir kitais sunkiais nusikaltimais (pasirašyta 1997 m., ratifikuota 2004 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje (2004 m.), susitarimas dėl abipusio investicijų skaitinimo ir apsaugos (2018 m.)
Yra surengti keli aukšto lygių vadovų susitikimai. 2006 m. birželio 21 d. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Turkijoje lankėsi su oficialiu vizitu, kur susitiko su Turkijos prezidentu .2014 m. gruodžio 7-9 d. Turkijoje su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. 2016 m. rugpjūčio 22 dieną Turkijoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir tapo pirmuoju ES užsienio reikalų ministru, į šalį atvykusiu . Linas Linkevičius su darbo vizitu Turkijoje apsilankė ir 2018 m. gegužės 9 dieną, o 2018 m. rugpjūčio 28 d. Turkijos užsienio reikalų ministras Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi 2018 m. rugpjūčio 28 d.
2018 m. gruodžio 8 d. atidarytas Lietuvos garbės konsulatas Alanijoje.
Anot islamologo Egdūno Račiaus, „Lietuvos musulmonų viešajame gyvenime didžiulę įtaką nuo pat nepriklausomybės atkūrimo turėjo Turkija ir Turkijos ambasada Lietuvoje. Turkija veikė per religijos reikalų departamentą – Diyanet“. 2013 m. Turkija finansavo Islamo kultūros ir švietimo centro Vilniuje įsteigimą ir 2019 m. įkūrė naująjį muftiatą šalia 1998 m. įkurto Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro-muftiato. Turkijos prezidento valdžios konsolidavimas po 2016 m. nepavykusio perversmo ir dėl to išaugusi Turkijos įtaka taip pat sutikti ne vienareikšmiškai.
Nors tarp Lietuvos ir Turkijos bendradarbiaujama gynybos srityje, reikšmingai išsiskiria požiūriai į Osmanų imperijos vykdytą armėnų genocidą ir .
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
Lietuvių kalba išleistas rinkinys „Turkų pasakos“ (1991 m.), , Rešato Nurio Giuntekino, , Orhano Pamuko, , , , , , ir kitų rašytojų kūrinių.
Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete galima mokytis turkų kalbos. Vykdomi mainai tarp Lietuvos ir Turkijos aukštųjų mokyklų. Mainus palengvina tai, kad tiek Turkija, tiek Lietuva yra Erasmus programos dalyvės.
Stambule veikia Adomo Mickevičiaus muziejus, įsikūręs name, kuriame šis rašytojas mirė. Muziejuje yra jo tekstų pavyzdžių lenkų, turkų, anglų kalbomis.
Lietuvos ir Turkijos diplomatinių santykių užmezgimo ir Lietuvos ambasadoriaus akreditavimo dokumentų kopijos saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Ekonominiai santykiai
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Turkijos siekė 1,14 mlrd. eurų, o Turkija buvo 23-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Turkiją.
- Eksportas sudaro 630 mln. eurų; Turkija yra 20-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
- Importas sudaro 510 mln. eurų; Turkija yra 22-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama produkcija: dirbiniai iš geležies arba plieno (17%), geležis ir plienas (11%), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys (10%), elektros mašinos ir įranga, jų dalys (8%), plastikai ir jų dirbiniai (7%), antžeminio transporto priemonės ir jų dalys (5%).
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Turkija yra 51-a (investicijos siekia 3,2 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Turkijoje 2022 m. buvo 3,1 mln. eurų (37-a vieta pagal apimtį).
| Metai | 2020 | 2022 |
|---|---|---|
| Eksportas į Turkiją (mln. eur.) | 339,32 | 630 |
| Importas iš Turkijos (mln. eur.) | 188,83 | 510 |
Pilietiniai mainai
| Metai | 2016 | 2020 | 2021 | 2022 |
|---|---|---|---|---|
| Turkijos piliečių skaičius Lietuvoje | 258 | 492 | 530 | 661 |
| Metai | 2014 | 2017 | 2021 | 2022 |
|---|---|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Turkijoje | 600 | 425 | 490 | 620 |
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas
Pasiuntiniai Lietuvai
- 1992–1998 m. – , Turkijos ambasadorius Lietuvai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo
- 1998–2000 m. –
- 2000–2004 –
- 2004–2006 – Kadrije Šanyvar Kyzyldeli
- 2007–2009 –
- 2009–2012 –
- 2012–2014 –
- 2014–2018(?) –
- 2019-2023 –
Pasiuntiniai Turkijai
- 1932–1939 m. – Jurgis Baltrušaitis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras (rezidavo Maskvoje)
- 1995–1997 m. – Jurgis Brėdikis (rezidavo Prahoje)
- 1997 m. – , laikinasis reikalų patikėtinis
- 1997–2004 m. – Halina Kobeckaitė
- 2004–2006 m. – Vytautas Naudužas
- 2006–2007 m. – Ričardas Šlepavičius, laikinasis reikalų patikėtinis
- 2007–2010 m. – Darius Pranckevičius
- 2010–2012 m. – , ministrė patarėja
- 2012–2015 m. – Kęstutis Kudzmanas
- 2015–2021 m. – Audrius Brūzga
- nuo 2021 m. – Ričardas Degutis
Turkijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai turkai
Trims Turkijos piliečiams įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai:
- (2004 m. vasario 6 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- (1998 m. sausio 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- (2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Šaltiniai
- „Turkija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-02-01. Nuoroda tikrinta 2023-06-29.
- Relations between Turkey and Lithuania.
- Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, Irano Islamo Respublikai ir Pakistano Islamo Respublikai Archyvuota kopija 2022-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupė (lrs.lt)
- Miškinienė, 37 psl.
- Miškinienė, 38 psl.
- Relations between Turkey and Lithuania.
- Miškinienė, 39 psl.
- Miškinienė, 41 psl.
- Miškinienė, 42 psl.
- Kraujelis, Ramojus (2008). Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 271.
- Turkija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- Miškinienė, 36 psl.
- L. Linkevičius ragina ES tiesiogiai kalbėtis su Turkija (diena.lt)
- E. Račius: pleištas Lietuvos musulmonų bendruomenėje susijęs su politine situacija Turkijoje (bernardinai.lt)
- Lietuvos totorių susirinkime – liūdesys dėl vienybės trūkumo ir Turkijos šešėlis (15min.lt)
- Gökhanas Turanas. Atsakymas Zigmui Vitkui (lrt.lt)
- Gökhanas Turanas. Išklausykite Turkijos poziciją (lrt.lt)
- Turkijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- Turkija. Gabalėliai Lietuvos. Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje
- Miškinienė, 43 psl.
- „Turkija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-02-01. Nuoroda tikrinta 2022-02-01.
- Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]
Literatūra
- Miškinienė, Galina (2012). „Lietuvos ir Turkijos istoriniai ryšiai: Mustafos Kemalio Atatiurko ir Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laiškai“. Parlamento studijos. Mokslo darbai (12 leid.): 36–50.
Nuorodos
- Turkija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- Turkija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- Turkijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos–Turkijos santykiai, Kas yra Lietuvos–Turkijos santykiai? Ką reiškia Lietuvos–Turkijos santykiai?
Lietuvos ir Turkijos santykiai dvisaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Turkijos Abi salys ilga laika egzistavo kaip didele daugiatautes valstybes ir santykinai panasiu metu paskelbe nauju respubliku įkurima Lietuva 1918 m Turkija 1923 m spalio 29 d Lietuvos ir Turkijos santykiaiLietuva zalia ir Turkija oranzine pasaulio zemelapyje Pagrindines datos Diplomatiniu santykiu uzmezgimas 1930 m rugsejo 17 d Diplomatiniu santykiu atkurimas 1991 m rugsejo 3 d Prekybos apimtys 2022 Lietuva Turkija 630 mln eur Turkija Lietuva 510 mln eur Turistu srautai Turkija Lietuva 2020 4682 Lietuva Turkija 2018 200 000 Dvisaliai diplomatiniai santykiai oficialiai uzmegzti 1930 m rugsejo 17 d sudarius Turkijos ir Lietuvos draugystes sutartį 1932 1939 m Lietuvai Turkijoje atstovavo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Jurgis Baltrusaitis rezidaves Maskvoje tuo tarpu Kaune veike Turkijos atstovybe nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigas ejo Lietuvos kaip ir kitu Baltijos saliu sovietines okupacijos Turkija nepripazino Lietuvos nepriklausomybe pripazino 1991 m rugsejo 3 d Ta pacia diena atkurti diplomatiniai santykiai Abi salys yra Jungtiniu Tautu NATO Europos Tarybos kitu tarptautiniu organizaciju nares Vilniaus ir Ankaros bendradarbiavimas daugiausia vystomas daugiasaliuose formatuose ypac NATO Turkija kaip nare dalyvauja ir Vilniuje esancio veikloje Vilniuje Ankaroje atidaryta Taip pat Turkijoje veikia garbes konsulatai Antalijoje Bursoje Mersine Nevsehire Stambule Alanijoje Savo ruoztu Vilniuje veikia Lietuvoje 2022 m pradzioje gyveno 661 Turkijos pilietis Turkijoje 620 Lietuvos pilieciu Seime veikia Tarpparlamentiniu rysiu su Turkijos Respublika grupe dabartinis pirmininkas Kazys Starkevicius TS LKD Santykiu istorijaAnkstyvieji kontaktai Osmanu imperijos laikais XV XVI a galima laikyti santykiu tarp Osmanu imperijos ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes moderniuju Turkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos pirmtakiu pradzia Kadangi Osmanu imperijos santykiai su Rusijos imperija ir jos pirmtake Rusijos caryste buvo priesiski tai sudare salygas pacioje pradzioje vystytis draugingesniems santykiams tarp LDK ir Osmanu imperijos ypac tol kol nesikirto interesai Vis delto Osmanu imperijai pleciant valdas o Lietuvai suartejus su Lenkija kuri su Osmanu imperija kariaudavo nuo 1415 m neapsieita be kariniu konfliktu Pirmieji ju vyko LDK kovojant isvien su Lenkijos karalyste pirmuju konfliktu metu Lietuva ir Lenkija turejo bendra valdova Kazimiera Jogailaitį Mazovijos kunigaikstyste ir Kryziuociu ordinu pries Osmanu imperija ir Krymo chanata Po Liublino unijos kariniai konfliktai tarp Lietuvos ir Osmanu imperijos tapo gerokai daznesni 1572 1575 m Krymo chanatas padedamas Osmanu imperijos vykde sekmingus reidus į Padole ir Voluine XVII a vid Osmanu imperija pakeite ekspansijos kryptį is Vidurzemio juros pakranciu į siaure siekdama uzimti Vengrijos teritorija ir Ukraina Todel XVII amziuje kariauti net septyni tarp reiksmingesniu 1672 1676 metu ir didysis turku karas 1683 1699 metu Po 1620 1621 m karo Abieju Tautu Respublikos ir Osmanu imperijos siena buvo nustatyta palei Dniestro upe Po antrojo karo Osmanu imperijai atiteko nuo XIV a Lietuvos ar Lenkijos valdyta Podole susigrazinta 1699 m priskirta Lenkijai Nepaisant kariniu konfliktu Osmanu imperija nepripazino 1795 metu Abieju Tautu Respublikos padalijimo padariniu ir ju neįteisino Taipogi nepritare 1831 ir 1863 metu sukilimu numalsinimui Stambule paskutinius savo menesius praleido Adomas Mickevicius Atvyko 1855 m tikedamasis suorganizuoti lenku dalinius kad sie kariautu turku puseje pries rusus Planus nutrauke staigi mirtis 22 metus Turkijoje dirbo 1863 m sukilimo dalyvis LDK bajoras Zigmuntas Mineika Vingio parko kapinese Vilniuje palaidoti astuoni Pirmojo pasaulinio karo metu Galicijos fronte suzeisti ir Lietuvoje gydyti turku kariai Santykiai 1923 1940 m Nera aisku ar buta kokiu nors rysiu tarp Lietuvos nepriklausomybes paskelbimo 1918 m ir 1923 m spalio 29 d kuomet Osmanu imperija liovesi egzistuoti paskelbus apie Turkijos Respublikos įkurima Vienas Turkijos ir Lietuvos kurios tuomet dar nebuvo uzmezgusios diplomatiniu santykiu suartejimo salininku buvo Jurgis Baltrusaitis Jis 1927 m Lietuvos atstovybeje Maskvoje prieme Turkijos deputata ir kalbino parengti draugystes sutartį t y uzmegzti diplomatinius santykius ir paruose sutarties su Turkija projekto teksta kuris abieju saliu ratifikuotas 1932 metais 1931 metais pasiuntinys Maskvoje Jurgis Baltrusaitis paskirtas ir ambasadoriumi Turkijai o 1932 m geguzes menesį jis įteike skiriamuosius rastus Turkijos prezidentui Sis įvykis taip pat buvo aprasytas Turkijos spaudoje 1932 m geguzes 6 d Antanas Smetona parase laiska Turkijos prezidentui Mustafai Kemaliui Atatiurkui del Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Turkijos Respublikai paskyrimo Skaiciuojama kad Lietuvos prezidentas Antanas Smetona su siuo Turkijos Respublikos tevu vadinamu pirmuoju prezidentu 1933 1938 m laikotarpiu apsikeite dvidesimcia laisku ir telegramu nors prezidentai gyvai niekada nebuvo susitike Prezidentui Atatiurkui mirus pasiuntiniui Kaziui Bizauskui buvo pavesta dalyvauti laidotuviu ceremonijoje XX a ketvirtajame desimtmetyje Turkijoje lankesi garsus lietuviu keliautojas Antanas Poska 1937 metais Antrojo vizito metu buvo sulaikytas manant jį buvus britu snipu kalintas o jo surinkta medziaga ir vertimai dingo Santykiai Lietuvos okupacijos metais Turkija nepripazino Lietuvos aneksijos de jure Kai 1970 m lapkricio 15 d Prano bei pagrobtas lektuvas nusileido Turkijoje pastarosios vyriausybe SSRS neperdave pagrobeju 1979 m oficialiuose Vokietijos Bundestago dokumentuose yra nuorodu jog Turkija buvo tarp nepripazinusiu Baltijos valstybiu aneksijos valstybiu 1967 1970 m laikotarpiu Turkijos nunciaturoje sekretoriumi dirbo Audrys Backis Santykiai po 1991 m Santykiai su Turkija atkurti 1991 m rugsejo 3 d ta pacia diena kaip ir Turkijos atsiustas pranesimas apie Lietuvos nepriklausomybes pripazinima Nuo to laiko pasirasytos sios dvisales sutartys susitarimas del ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo 1992 m sutartis del bendradarbiavimo turizmo srityje 1993 m susitarimas del tarptautiniu veziojimu keliais 1994 m sutartis del vizu panaikinimo abieju valstybiu pilieciams turintiems diplomatinius tarnybinius ir specialiuosius pasus 1994 m draugystes ir bendradarbiavimo sutartis pasirasyta 1994 m ratifikuota 1995 m sutartis del abipusio investiciju skatinimo ir apsaugos pasirasyta 1994 m ratifikuota 1995 m konsuline sutartis pasirasyta 1994 m ratifikuota 1995 m sutartis del bendradarbiavimo svietimo mokslo kulturos ir sporto srityje 1994 m sutartis del oro susisiekimo 1994 m susitarimas del kontaktu ir bendradarbiavimo karinese mokymo technikos ir mokslo srityse 1995 m sutartis del pajamu dvigubo apmokestinimo ir fiskaliniu pazeidimu isvengimo pasirasyta 1998 m ratifikuota 1999 m susitarimas del bendradarbiavimo karinio mokymo srityje 1999 m susitarimas del tarpusavio pagalbos muitiniu veiklos srityje pasirasyta 2000 m ratifikuota 2001 m sutartis del juru transporto 1994 m teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinese ir civilinese bylose sutartis pasirasyta 1995 m ratifikuota 1996 m susitarimas del bendradarbiavimo kovojant su terorizmu organizuotu nusikalstamumu neteiseta narkotiniu priemoniu apyvarta prekyba jomis ir kitais sunkiais nusikaltimais pasirasyta 1997 m ratifikuota 2004 m susitarimas del bendradarbiavimo gynybos pramones srityje 2004 m susitarimas del abipusio investiciju skaitinimo ir apsaugos 2018 m Yra surengti keli auksto lygiu vadovu susitikimai 2006 m birzelio 21 d Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Turkijoje lankesi su oficialiu vizitu kur susitiko su Turkijos prezidentu 2014 m gruodzio 7 9 d Turkijoje su oficialiu vizitu lankesi Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite 2016 m rugpjucio 22 diena Turkijoje lankesi Lietuvos uzsienio reikalu ministras Linas Linkevicius ir tapo pirmuoju ES uzsienio reikalu ministru į salį atvykusiu Linas Linkevicius su darbo vizitu Turkijoje apsilanke ir 2018 m geguzes 9 diena o 2018 m rugpjucio 28 d Turkijos uzsienio reikalu ministras Lietuvoje su oficialiu vizitu lankesi 2018 m rugpjucio 28 d 2018 m gruodzio 8 d atidarytas Lietuvos garbes konsulatas Alanijoje Anot islamologo Egduno Raciaus Lietuvos musulmonu viesajame gyvenime didziule įtaka nuo pat nepriklausomybes atkurimo turejo Turkija ir Turkijos ambasada Lietuvoje Turkija veike per religijos reikalu departamenta Diyanet 2013 m Turkija finansavo Islamo kulturos ir svietimo centro Vilniuje įsteigima ir 2019 m įkure naujajį muftiata salia 1998 m įkurto Lietuvos musulmonu sunitu dvasinio centro muftiato Turkijos prezidento valdzios konsolidavimas po 2016 m nepavykusio perversmo ir del to isaugusi Turkijos įtaka taip pat sutikti ne vienareiksmiskai Nors tarp Lietuvos ir Turkijos bendradarbiaujama gynybos srityje reiksmingai issiskiria poziuriai į Osmanu imperijos vykdyta armenu genocida ir Svietimo mokslo ir technologiniai mainai ir kulturinis bendradarbiavimasLietuviu kalba isleistas rinkinys Turku pasakos 1991 m Resato Nurio Giuntekino Orhano Pamuko ir kitu rasytoju kuriniu Vilniaus universitete ir Vytauto Didziojo universitete galima mokytis turku kalbos Vykdomi mainai tarp Lietuvos ir Turkijos aukstuju mokyklu Mainus palengvina tai kad tiek Turkija tiek Lietuva yra Erasmus programos dalyves Stambule veikia Adomo Mickeviciaus muziejus įsikures name kuriame sis rasytojas mire Muziejuje yra jo tekstu pavyzdziu lenku turku anglu kalbomis Lietuvos ir Turkijos diplomatiniu santykiu uzmezgimo ir Lietuvos ambasadoriaus akreditavimo dokumentu kopijos saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje Ekonominiai santykiai2020 m duomenimis prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Turkijos sieke 1 14 mlrd euru o Turkija buvo 23 a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnere Prekybos balanse vyrauja eksportas is Lietuvos į Turkija Eksportas sudaro 630 mln euru Turkija yra 20 a pagal prekybos apimtis eksporto partnere Importas sudaro 510 mln euru Turkija yra 22 a pagal prekybos apimtis importo partnere Daugiausiai importuojama produkcija dirbiniai is gelezies arba plieno 17 gelezis ir plienas 11 masinos ir mechaniniai įrenginiai ju dalys 10 elektros masinos ir įranga ju dalys 8 plastikai ir ju dirbiniai 7 antzeminio transporto priemones ir ju dalys 5 Pagal tiesioginiu uzsienio investiciju Lietuvoje dydį Turkija yra 51 a investicijos siekia 3 2 mln euru Savo ruoztu Lietuvos tiesioginiu investiciju dydis Turkijoje 2022 m buvo 3 1 mln euru 37 a vieta pagal apimtį Metai 2020 2022Eksportas į Turkija mln eur 339 32 630Importas is Turkijos mln eur 188 83 510Pilietiniai mainaiMetai 2016 2020 2021 2022Turkijos pilieciu skaicius Lietuvoje 258 492 530 661Metai 2014 2017 2021 2022Lietuvos pilieciu skaicius Turkijoje 600 425 490 620Pasiuntiniu ir ambasadoriu sarasasPasiuntiniai Lietuvai 1992 1998 m Turkijos ambasadorius Lietuvai po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo 1998 2000 m 2000 2004 2004 2006 Kadrije Sanyvar Kyzyldeli 2007 2009 2009 2012 2012 2014 2014 2018 2019 2023 Pasiuntiniai Turkijai 1932 1939 m Jurgis Baltrusaitis nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras rezidavo Maskvoje 1995 1997 m Jurgis Bredikis rezidavo Prahoje 1997 m laikinasis reikalu patiketinis 1997 2004 m Halina Kobeckaite 2004 2006 m Vytautas Nauduzas 2006 2007 m Ricardas Slepavicius laikinasis reikalu patiketinis 2007 2010 m Darius Pranckevicius 2010 2012 m ministre patareja 2012 2015 m Kestutis Kudzmanas 2015 2021 m Audrius Bruzga nuo 2021 m Ricardas DegutisTurkijos ordinu kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinu kavalieriai turkaiTrims Turkijos pilieciams įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai 2004 m vasario 6 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Karininko kryzius 1998 m sausio 30 d LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryzius 2005 m birzelio 22 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius Saltiniai Turkija Lietuvos uzsienio reikalu ministerija Suarchyvuotas originalas 2022 02 01 Nuoroda tikrinta 2023 06 29 Relations between Turkey and Lithuania Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje Irano Islamo Respublikai ir Pakistano Islamo Respublikai Archyvuota kopija 2022 02 01 is Wayback Machine projekto Migracijos metrastis 2021 Archyvuota kopija 2022 07 05 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Tarpparlamentiniu rysiu su Turkijos Respublika grupe lrs lt Miskiniene 37 psl Miskiniene 38 psl Relations between Turkey and Lithuania Miskiniene 39 psl Miskiniene 41 psl Miskiniene 42 psl Kraujelis Ramojus 2008 Lietuva Vakaru politikoje Vakaru valstybiu nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940 1953 metais Vilnius Vilniaus Universiteto leidykla p 271 Turkija Dvisales sutartys Tarptautines sutartys Uzsienio politika Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministerija urm lt Archyvuota kopija 2022 02 01 is Wayback Machine projekto Miskiniene 36 psl L Linkevicius ragina ES tiesiogiai kalbetis su Turkija diena lt E Racius pleistas Lietuvos musulmonu bendruomeneje susijes su politine situacija Turkijoje bernardinai lt Lietuvos totoriu susirinkime liudesys del vienybes trukumo ir Turkijos seselis 15min lt Gokhanas Turanas Atsakymas Zigmui Vitkui lrt lt Gokhanas Turanas Isklausykite Turkijos pozicija lrt lt Turkijos literatura Visuotine lietuviu enciklopedija vle lt Turkija Gabaleliai Lietuvos Lietuviskos vietos ir paveldas uzsienyje Miskiniene 43 psl Turkija Lietuvos uzsienio reikalu ministerija Suarchyvuotas originalas 2022 02 01 Nuoroda tikrinta 2022 02 01 Migracijos metrastis 2015 Archyvuota kopija 2022 07 05 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Migracijos metrastis 2019 Archyvuota kopija 2022 09 20 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Migracijos metrastis 2020 Archyvuota kopija 2021 11 21 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Apdovanotu asmenu duomenu baze Archyvuota kopija 2020 10 15 is Wayback Machine projekto Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija LiteraturaMiskiniene Galina 2012 Lietuvos ir Turkijos istoriniai rysiai Mustafos Kemalio Atatiurko ir Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laiskai Parlamento studijos Mokslo darbai 12 leid 36 50 NuorodosTurkija Dvisalis bendradarbiavimas Lietuva regione ir pasaulyje Uzsienio politika Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministerija urm lt Archyvuota kopija 2022 02 01 is Wayback Machine projekto Turkija Dvisaliai ekonominiai rysiai su uzsienio salimis Prekybiniai ekonominiai santykiai Ekonomine diplomatija Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministerija urm lt Archyvuota kopija 2022 02 01 is Wayback Machine projekto Turkijos santykiai su Lietuva Visuotine lietuviu enciklopedija vle lt