Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungaTrumpinysLVŽSPirmininkasAurelijus VerygaPirmininko pavaduotojaiLigita Girskienė Ar
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga | |
| Trumpinys | LVŽS |
|---|---|
| Pirmininkas | Aurelijus Veryga |
| Pirmininko pavaduotojai | Ligita Girskienė Arvydas Nekrošius Aušrinė Norkienė Bronis Ropė Giedrius Surplys |
| Įkurta | 1990 m. |
| Susijungė su | Lietuvos valstiečių partija Naujosios demokratijos partija |
| Būstinė | Pamėnkalnio g. 26, Vilnius |
| Narių skaičius | 3 746 (2023) |
| Politinė ideologija | Technokratija |
| Politinė pozicija | Centro kairė |
| Europos Parlamento grupė | |
| Spalvos | Žalia |
| Seimas | 8 / 141 |
| Europos Parlamentas | 1 / 11 |
| Savivaldybių tarybos | 185 / 1498 |
| Merai | 8 / 60 |
| Svetainė | |
| www | |
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – Ramūno Karbauskio vadovaujama centro kairioji Lietuvos politinė partija, save kildinanti iš Lietuvos valstiečių sąjungos.
Istorija
1905-1922 m.
1905 m. gruodžio 22 d. Vilniuje įkurta Lietuvos valstiečių sąjunga, nuo 1906 m. rugsėjo 30 d. bendro suvažiavimo veikė kaip autonominė kairioji Lietuvos demokratų partijos dalis. Organizacijos veikla išblėso 1915 m. Lietuvą okupavus kaizerinei kariuomenei. LVS veikla atnaujinta 1918 m., iš Rusijos sugrįžus buvusios partijos ideologams ir vadovams. 1922 m. LVS įsijungė į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą.
1922–1936 m.
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga įkurta 1922 m. gruodžio 3–5 d. Pagrindiniai ideologai buvo dr. Kazys Grinius (CK pirmininkas 1926 m. antroje pusėje), Albinas Rimka, Vincas Kvieska, svarbiausi lyderiai Felicija Bortkevičienė, Jonas Kriščiūnas, Vladas Lašas, Mykolas Sleževičius (CK pirmininkas 1922–1926 m. birželio mėn. ir nuo 1926 m. gruodžio iki 1936 m.), Justinas Staugaitis, , Jonas Vileišis.
Ideologija rėmėsi reformistinio socializmo doktrina. Pripažino tik parlamentinės kovos metodus. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkiui. 1923 m. programoje buvo kalbama apie žemės suvisuomeninimą, vėliau, 1926 m. ir 1933 m. programose krypstama į kooperaciją, tačiau siekiama apriboti dvarininkų valdomos žemės plotą iki 50, vėliau – iki 100 ha.
LVLS II Seime turėjo 16 atstovų iš 78, dalyvavo koalicijoje su krikščionimis demokratais. 1924 m. ši koalicija subyrėjo. Kairioji politika išprovokavo dešiniųjų jėgų, ypač iš dvarininkijos kilusių karininkų nepasitenkinimą ir 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmą, kuriam nesugebėta pasipriešinti. Po perversmo partijos veikėjai buvo persekiojami, o 1936 m. LVLS veikla buvo uždrausta.
1990–2001 m.
Steigiamajame suvažiavime 1990 m. rugpjūčio 18 d. buvo atkurta Lietuvos valstiečių partija. Teisingumo ministerijoje įregistruota 1990 m. spalio 10 d. Partijos pirmininku išrinktas prof. Petras Bėčius.
1994–1995 metais įvyko ideologinė LVP slinktis iš centro dešinės į centro kairės pozicijas.
1998 m. lapkričio 28 d. Vilniuje įvyko III Lietuvos valstiečių partijos suvažiavimas. Naujuoju organizacijos pirmininku išrinktas Seimo narys Ramūnas Karbauskis.
2001 m. gruodžio 15 d. bendrame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų suvažiavime buvo pasirašyta jungimosi sutartis. Naujosios partijos pirmininke išrinkta prof. Kazimiera Prunskienė, pirmininkės pirmuoju pavaduotoju – Ramūnas Karbauskis.
2001–2004 m.
Susijungiant Naujosios demokratijos ir Lietuvos valstiečių partijoms buvo siekta užsitikrinti daugiau galimybių būsimuosiuose rinkimuose ir tapti parlamentine partija. Kitaip Valstiečių partija būtų rizikavusi likti regionine partija, turinčia įtakos tik rajonų savivaldybių tarybose (2000 m. kovo 19 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose Lietuvos valstiečių partija iš viso gavo net 209 mandatus (daugiau gavo tik Naujoji sąjunga – 270), tačiau Seimo rinkimuose nesugebėjo susitarti su krikščionimis demokratais ir nepateko į Seimą pagal partijų sąrašus). Susijungimas pasiteisino. 2004 m. Europarlamento rinkimuose VNDS gavo 7,14 proc. balsų ir vieną mandatą – Europos Parlamento nariu tapo Gintaras Didžiokas. 2004 m. Seimo rinkimuose Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga laimėjo 10 mandatų ir kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija sudarė 12 narių frakciją.
2004–2008 m.
2005 m. įvykusiame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos suvažiavime, nutarta pasivadinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, tuo pabrėžiant Kazio Griniaus 1922 m. įkurtos partijos darbų tęstinumą. 2005 m. partijos pirmininke išrinkta buvusios Naujosios demokratijos (moterų) partijos vadovė, pirmoji atkurtos Lietuvos premjerė, prof. habil. dr. Kazimiera Prunskienė. 2004-2008 m. Seime Valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijoje buvo 14 narių, partija buvo valdančiosios koalicijos dalis, XIV vyriausybėje buvo partijos deleguoti trys ministrai (užsienio reikalų, žemės ūkio, ūkio). Partija 2004-2009 m. turėjo ir savo atstovą Europos Parlamente - Gintarą Didžioką.
2008–2012 m.
2008 m. Seimo rinkimai partijai buvo nesėkmingi: daugiamandatėje apygardoje neperkoptas 5 % barjeras, o vienmandatėse gautos 3 vietos Seime. 2008-2012 m. Seime trys partijos nariai išrinkti į Seimą liko dirbti Mišrioje Seimo narių grupėje. 2009 m. gegužę ilgametė partijos pirmininkė prof. Kazimiera Prunskienė nusprendė kaip nepriklausoma kandidatė balotiruotis LR Prezidento rinkimuose ir atsisakė antrąkart kandidatuoti į partijos vadovo postą. 2009 m. vasarį Partijos pirmininku išrinktas buvusios Valstiečių partijos pirmininkas ir valstiečių liaudininkų vicepirmininkas 2005–2007 m. Ramūnas Karbauskis. Buvusi lyderė Kazimiera Prunskienė trumpam buvo tapusi partijos Garbės pirmininke.
2012–2016 m.
2012 m. partija naujai pasivadino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partija Lietuvos žaliųjų sąjūdis (pirmininkas Juozas Dautartas) išreiškė abejones dėl „žaliosios” ideologijos (ekologinė žemdirbystė ir pan.) praktikavimo, žaliąsias idėjas išpažįstančių partijos narių gausos.
2012 m. LVŽS partija kartu su visuomeninėmis organizacijomis rinko parašus, kad būtų surengtas patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos (žr. Visagino atominė elektrinė). Koordinacinę grupę sudarė LVŽS, Lietuvos žaliųjų sąjūdis, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Susivienijimas „Žali.lt“ ir kiti.
Buvę „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” vadovai perėjo LVŽS partiją. Joje Albinas Morkūnas, buvęs LŽS vadovas, tapo LVŽS Miškų politikos komiteto pirmininku, Virginija Vingrienė – kaip LVŽS sąrašo kandidatė – buvo išrinkta 2016–2020 m. Seimo nare. Buvęs LŽS vicepirmininkas Juozas Dautartas LVŽS sąraše dalyvavo 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, tačiau vienmandatėje Vilkaviškio (Nr.68) apygardoje I ture surinko vos 2,31 % balsų, todėl į II turą nepateko.
2014 m. Europos Parlamento rinkimuose partija surinko 6,62 proc. rinkėjų balsų ir gavo mandatą. EP nariu tapo ilgametis Ignalinos meras Bronis Ropė.
2016-2020 m.
2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmame ture partija surinko 21,53 % dalyvavusių rinkėjų balsų ir užėmė antrą vietą bei gavo 19 mandatų. Į antrąjį turą pateko 42 partijos nariai. Jame partija laimėjo 35 mandatus, dar 2 mandatus laimėjo nepriklausomi kandidatai, ėję LVŽS sąraše, taigi iš viso po rinkimų LVŽS užsitikrino 56 vietas Seime. Naujajam Seimui pradėjus savo darbą, prie LVŽS frakcijos prisijungė dar keli nepriklausomi Seimo nariai, taigi LVŽS savo frakcijoje turės 59 vietas ir kartu su Lietuvos socialdemokratų partija (laimėtos 17 vietų, prie frakcijos taip pat prisidėjo 2 Seimo nariai iš Darbo partijos) sudarys valdančiąją daugumą.
Rinkimų rezultatai
Seimas
| Rinkimai | Balsai | % | Vietos | +/– | Padėtis | Vyriausybė |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2004 | Dalyvavo koalicijoje kartu su Naujosios demokratijos partija | 6.6 | 10 / 141 | 4 | 7-asis | Koalicija |
| 2008 | 46162 (PR) | 3.73 | 3 / 141 | 3 | 9-asis | Opozicija |
| 2012 | 53141 (PR) | 3.88 | 1 / 141 | 2 | 8-asis | Opozicija |
| 2016 | 274108 (PR) | 22.45 | 54 / 141 | 53 | 1-asis | Koalicija |
| 2020 | 204791 (PR) | 17.43 | 32 / 141 | 22 | 2-asis | Opozicija |
| 2024 | 87374 (PR) | 7.16 | 8 / 141 | 24 | 6-asis | Opozija |
Europos Parlamentas
| Rinkimų metai | Visų balsų skaičius | Bendro balsavimo % | Vietų skaičius |
|---|---|---|---|
| 2004 | 89,338 | 7.4% | 1 / 13 |
| 2009 | 10,285 | 1.82% | 0 / 12 |
| 2014 | 75,643 | 6.25% | 1 / 11 |
| 2019 | 157,604 | 11.92% | 2 / 11 |
Šaltiniai
- „Lietuvos Respublikos politinių partijų sąrašas“ (PDF). tm.lrv.lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 2024-01-16. Nuoroda tikrinta 2024-10-17.
- Raunio, Tapio; Sedelius, Thomas (13 July 2019). Semi-Presidential Policy-Making in Europe: Executive Coordination and Political Leadership. Palgrave Studies in Presidential Politics. . p. 63. doi:10.1007/978-3-030-16431-7. ISBN 978-3-030-16431-7. S2CID 198743002.
- Bakke, Elisabeth (2010). „Central and East European party systems since 1989“. Central and Southeast European Politics since 1989. Cambridge University Press. p. 81.
- Nordsieck, Wolfram (2020). „Lithuania“. Parties and Elections in Europe. Nuoroda tikrinta 26 October 2020.
- Lowe, Josh (25 October 2016). „The Farmers' Party That Stormed the Lithuanian Election: What You Need to Know“. Newsweek. Newsweek. Nuoroda tikrinta 21 February 2017.
- Vitureau, Marielle; Sibierski, Mary (23 October 2016). „Lithuanians vote for change handing farmers' party surprise win“. Yahoo News. AFP. Suarchyvuotas originalas 2017-02-22. Nuoroda tikrinta 21 February 2017.
- „K.Prunskienė partijos vadovo kėdę užleido R.Karbauskiui“. lrytas.lt. 2009-02-28. Suarchyvuotas originalas 2017-12-29. Nuoroda tikrinta 2017-12-29.
- „Žaliųjų vedlys šnairuoja į pažaliavusius „valstiečius““. delfi.lt. Delfi. ELTA. 2012-01-19. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- Balsavimo rezultatai daugiamandatėje apygardoje Archyvuota kopija 2016-10-21 iš archive.today
- Balsai suskaičiuoti: po itin atkaklios kovos konservatoriai aplenkė „valstiečius“ daugiamandatėje
Nuorodos
- Partijos tinklalapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Kas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga? Ką reiškia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga?
Lietuvos valstieciu ir zaliuju sajungaTrumpinysLVZSPirmininkasAurelijus VerygaPirmininko pavaduotojaiLigita Girskiene Arvydas Nekrosius Ausrine Norkiene Bronis Rope Giedrius SurplysĮkurta1990 m Susijunge suLietuvos valstieciu partija Naujosios demokratijos partijaBustinePamenkalnio g 26 VilniusNariu skaicius3 746 2023 Politine ideologijaTechnokratijaPolitine pozicijaCentro kaireEuropos Parlamento grupeSpalvos ZaliaSeimas8 141Europos Parlamentas1 11Savivaldybiu tarybos185 1498Merai8 60Svetainewww lvzs lt wbr wbr Lietuvos valstieciu ir zaliuju sajunga LVZS Ramuno Karbauskio vadovaujama centro kairioji Lietuvos politine partija save kildinanti is Lietuvos valstieciu sajungos Istorija1905 1922 m 1905 m gruodzio 22 d Vilniuje įkurta Lietuvos valstieciu sajunga nuo 1906 m rugsejo 30 d bendro suvaziavimo veike kaip autonomine kairioji Lietuvos demokratu partijos dalis Organizacijos veikla isbleso 1915 m Lietuva okupavus kaizerinei kariuomenei LVS veikla atnaujinta 1918 m is Rusijos sugrįzus buvusios partijos ideologams ir vadovams 1922 m LVS įsijunge į Lietuvos valstieciu liaudininku sajunga 1922 1936 m Lietuvos valstieciu liaudininku sajunga įkurta 1922 m gruodzio 3 5 d Pagrindiniai ideologai buvo dr Kazys Grinius CK pirmininkas 1926 m antroje puseje Albinas Rimka Vincas Kvieska svarbiausi lyderiai Felicija Bortkeviciene Jonas Krisciunas Vladas Lasas Mykolas Slezevicius CK pirmininkas 1922 1926 m birzelio men ir nuo 1926 m gruodzio iki 1936 m Justinas Staugaitis Jonas Vileisis Ideologija remesi reformistinio socializmo doktrina Pripazino tik parlamentines kovos metodus Pagrindinis demesys buvo skiriamas zemes ukiui 1923 m programoje buvo kalbama apie zemes suvisuomeninima veliau 1926 m ir 1933 m programose krypstama į kooperacija taciau siekiama apriboti dvarininku valdomos zemes plota iki 50 veliau iki 100 ha LVLS II Seime turejo 16 atstovu is 78 dalyvavo koalicijoje su krikscionimis demokratais 1924 m si koalicija subyrejo Kairioji politika isprovokavo desiniuju jegu ypac is dvarininkijos kilusiu karininku nepasitenkinima ir 1926 m gruodzio 17 d valstybes perversma kuriam nesugebeta pasipriesinti Po perversmo partijos veikejai buvo persekiojami o 1936 m LVLS veikla buvo uzdrausta 1990 2001 m Steigiamajame suvaziavime 1990 m rugpjucio 18 d buvo atkurta Lietuvos valstieciu partija Teisingumo ministerijoje įregistruota 1990 m spalio 10 d Partijos pirmininku isrinktas prof Petras Becius 1994 1995 metais įvyko ideologine LVP slinktis is centro desines į centro kaires pozicijas 1998 m lapkricio 28 d Vilniuje įvyko III Lietuvos valstieciu partijos suvaziavimas Naujuoju organizacijos pirmininku isrinktas Seimo narys Ramunas Karbauskis 2001 m gruodzio 15 d bendrame Valstieciu ir Naujosios demokratijos partiju suvaziavime buvo pasirasyta jungimosi sutartis Naujosios partijos pirmininke isrinkta prof Kazimiera Prunskiene pirmininkes pirmuoju pavaduotoju Ramunas Karbauskis 2001 2004 m Susijungiant Naujosios demokratijos ir Lietuvos valstieciu partijoms buvo siekta uzsitikrinti daugiau galimybiu busimuosiuose rinkimuose ir tapti parlamentine partija Kitaip Valstieciu partija butu rizikavusi likti regionine partija turincia įtakos tik rajonu savivaldybiu tarybose 2000 m kovo 19 d vykusiuose savivaldybiu tarybu rinkimuose Lietuvos valstieciu partija is viso gavo net 209 mandatus daugiau gavo tik Naujoji sajunga 270 taciau Seimo rinkimuose nesugebejo susitarti su krikscionimis demokratais ir nepateko į Seima pagal partiju sarasus Susijungimas pasiteisino 2004 m Europarlamento rinkimuose VNDS gavo 7 14 proc balsu ir viena mandata Europos Parlamento nariu tapo Gintaras Didziokas 2004 m Seimo rinkimuose Valstieciu ir Naujosios demokratijos partiju sajunga laimejo 10 mandatu ir kartu su Lietuvos lenku rinkimu akcija sudare 12 nariu frakcija 2004 2008 m Partijos logotipas iki 2012 m sausio men 2005 m įvykusiame Valstieciu ir Naujosios demokratijos partiju sajungos suvaziavime nutarta pasivadinti Lietuvos valstieciu liaudininku sajunga tuo pabreziant Kazio Griniaus 1922 m įkurtos partijos darbu testinuma 2005 m partijos pirmininke isrinkta buvusios Naujosios demokratijos moteru partijos vadove pirmoji atkurtos Lietuvos premjere prof habil dr Kazimiera Prunskiene 2004 2008 m Seime Valstieciu liaudininku sajungos frakcijoje buvo 14 nariu partija buvo valdanciosios koalicijos dalis XIV vyriausybeje buvo partijos deleguoti trys ministrai uzsienio reikalu zemes ukio ukio Partija 2004 2009 m turejo ir savo atstova Europos Parlamente Gintara Didzioka 2008 2012 m 2008 m Seimo rinkimai partijai buvo nesekmingi daugiamandateje apygardoje neperkoptas 5 barjeras o vienmandatese gautos 3 vietos Seime 2008 2012 m Seime trys partijos nariai isrinkti į Seima liko dirbti Misrioje Seimo nariu grupeje 2009 m geguze ilgamete partijos pirmininke prof Kazimiera Prunskiene nusprende kaip nepriklausoma kandidate balotiruotis LR Prezidento rinkimuose ir atsisake antrakart kandidatuoti į partijos vadovo posta 2009 m vasarį Partijos pirmininku isrinktas buvusios Valstieciu partijos pirmininkas ir valstieciu liaudininku vicepirmininkas 2005 2007 m Ramunas Karbauskis Buvusi lydere Kazimiera Prunskiene trumpam buvo tapusi partijos Garbes pirmininke 2012 2016 m 2012 m partija naujai pasivadino Lietuvos valstieciu ir zaliuju sajunga Partija Lietuvos zaliuju sajudis pirmininkas Juozas Dautartas isreiske abejones del zaliosios ideologijos ekologine zemdirbyste ir pan praktikavimo zaliasias idejas ispazįstanciu partijos nariu gausos 2012 m LVZS partija kartu su visuomeninemis organizacijomis rinko parasus kad butu surengtas patariamasis referendumas del naujos atomines elektrines statybos zr Visagino atomine elektrine Koordinacine grupe sudare LVZS Lietuvos zaliuju sajudis Lietuvos zaliuju judejimas Susivienijimas Zali lt ir kiti Buve Lietuvos zaliuju sajudzio vadovai perejo LVZS partija Joje Albinas Morkunas buves LZS vadovas tapo LVZS Misku politikos komiteto pirmininku Virginija Vingriene kaip LVZS saraso kandidate buvo isrinkta 2016 2020 m Seimo nare Buves LZS vicepirmininkas Juozas Dautartas LVZS sarase dalyvavo 2012 m spalio 14 d Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose taciau vienmandateje Vilkaviskio Nr 68 apygardoje I ture surinko vos 2 31 balsu todel į II tura nepateko 2014 m Europos Parlamento rinkimuose partija surinko 6 62 proc rinkeju balsu ir gavo mandata EP nariu tapo ilgametis Ignalinos meras Bronis Rope 2016 2020 m 2016 m Lietuvos Respublikos Seimo rinkimu pirmame ture partija surinko 21 53 dalyvavusiu rinkeju balsu ir uzeme antra vieta bei gavo 19 mandatu Į antrajį tura pateko 42 partijos nariai Jame partija laimejo 35 mandatus dar 2 mandatus laimejo nepriklausomi kandidatai eje LVZS sarase taigi is viso po rinkimu LVZS uzsitikrino 56 vietas Seime Naujajam Seimui pradejus savo darba prie LVZS frakcijos prisijunge dar keli nepriklausomi Seimo nariai taigi LVZS savo frakcijoje tures 59 vietas ir kartu su Lietuvos socialdemokratu partija laimetos 17 vietu prie frakcijos taip pat prisidejo 2 Seimo nariai is Darbo partijos sudarys valdanciaja dauguma Rinkimu rezultataiSeimas Rinkimai Balsai Vietos Padetis Vyriausybe2004 Dalyvavo koalicijoje kartu su Naujosios demokratijos partija 6 6 10 141 4 7 asis Koalicija2008 46162 PR 3 73 3 141 3 9 asis Opozicija2012 53141 PR 3 88 1 141 2 8 asis Opozicija2016 274108 PR 22 45 54 141 53 1 asis Koalicija2020 204791 PR 17 43 32 141 22 2 asis Opozicija2024 87374 PR 7 16 8 141 24 6 asis OpozijaEuropos Parlamentas Rinkimu metai Visu balsu skaicius Bendro balsavimo Vietu skaicius2004 89 338 7 4 1 132009 10 285 1 82 0 122014 75 643 6 25 1 112019 157 604 11 92 2 11Saltiniai Lietuvos Respublikos politiniu partiju sarasas PDF tm lrv lt Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2024 01 16 Nuoroda tikrinta 2024 10 17 Raunio Tapio Sedelius Thomas 13 July 2019 Semi Presidential Policy Making in Europe Executive Coordination and Political Leadership Palgrave Studies in Presidential Politics p 63 doi 10 1007 978 3 030 16431 7 ISBN 978 3 030 16431 7 S2CID 198743002 Bakke Elisabeth 2010 Central and East European party systems since 1989 Central and Southeast European Politics since 1989 Cambridge University Press p 81 Nordsieck Wolfram 2020 Lithuania Parties and Elections in Europe Nuoroda tikrinta 26 October 2020 Lowe Josh 25 October 2016 The Farmers Party That Stormed the Lithuanian Election What You Need to Know Newsweek Newsweek Nuoroda tikrinta 21 February 2017 Vitureau Marielle Sibierski Mary 23 October 2016 Lithuanians vote for change handing farmers party surprise win Yahoo News AFP Suarchyvuotas originalas 2017 02 22 Nuoroda tikrinta 21 February 2017 K Prunskiene partijos vadovo kede uzleido R Karbauskiui lrytas lt 2009 02 28 Suarchyvuotas originalas 2017 12 29 Nuoroda tikrinta 2017 12 29 Zaliuju vedlys snairuoja į pazaliavusius valstiecius delfi lt Delfi ELTA 2012 01 19 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Balsavimo rezultatai daugiamandateje apygardoje Archyvuota kopija 2016 10 21 is archive today Balsai suskaiciuoti po itin atkaklios kovos konservatoriai aplenke valstiecius daugiamandatejeNuorodosPartijos tinklalapis