Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejus Lietuvos muziejus Vilniuje Vilniaus g 41 kultūros švietimo įstaiga renkanti sau

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus – Lietuvos muziejus Vilniuje, Vilniaus g. 41, kultūros švietimo įstaiga, renkanti, sauganti, tirianti, restauruojanti ir populiarinanti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių teatro, muzikos ir kino veikėjų kūrybą, meno mokymo įstaigų, kultūros organizacijų kūrybinės veiklos medžiagą. Muziejaus steigėjas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Istorija

1926 m. įkurtas Kaune B. Sruogos ir V. Krėvės iniciatyva, vadintas Lietuvos universiteto Teatro seminaro muziejumi, 1936–1944 m. Valstybės teatro muziejumi. Per Antrąjį pasaulinį karą muziejaus veikla nutrūko, daug eksponatų tais metais žuvo. 1957–1964 m. Lietuvos teatro draugijos (Aktorių namų) muziejus, 1964–1992 m. – Lietuvos dailės muziejaus Teatro ir muzikos skyrius, nuo 1992 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. 1965 m. atidaryta pirmoji muziejaus paroda. Pirmosios muziejaus patalpos, kurios tuo metu priklausė Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai, buvo XVIII a. antroje pusėje statytuose Umiastovskių rūmuose Trakų g. 2. 1996 m. nutarta pritaikyti muziejui buvusius Mažuosius Radvilų rūmus (Vilniaus g. 41) – pastatą, kuriame 1795–1810 m. veikė viešasis Vilniaus miesto teatras. Projekto autorė Gražina Elena Juknevičienė. 2000 m. atidaryta nuolatinė ekspozicija.

Veikla

Veikia 5 skyriai: Teatro, Muzikos, Kino, Dailės, Eksponatų apskaitos ir apsaugos. 2007 m. turėjo 258 120 eksponatų. Muziejus turi biblioteką, kurioje sukaupta apie 24 500 egz. XIX a. – XX a. išleistų spaudos vienetų lietuvių ir užsienio kalbomis – knygos, natos, pjesių tekstai su režisierių pastabomis, periodika, dramaturgija, grožinė literatūra.

Teatro ir kino skyriuje saugoma Lietuvoje veikusių ir veikiančių dramos teatrų, lietuvių užsienyje kurtų spektaklių nuotraukos, programos, afišos, asmeniniai režisierių, aktorių, teatro istorikų rinkiniai. Asmeninius fondus muziejuje turi Borisas Dauguvietis, Konstantinas Glinskis, Petras Kubertavičius, Antanas Sutkus, Andrius Oleka-Žilinskas, Juozas Vaičkus ir kiti teatro korifėjai.

Muzikos skyriuje kaupiama Lietuvos muzikos teatrų spektaklių nuotraukos, afišos, programos, kompozitorių, dirigentų, baletmeisterių, atlikėjų asmeniniai rinkiniai, koncertinių organizacijų medžiaga, plokštelės, muzikos instrumentai. Asmeniniai rinkiniuose – , Konstantinas Galkauskas, Juozas Grybauskas, Aleksandras Kačanauskas, Juozas Naujalis, Juozas Pakalnis, Kipras Petrauskas, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, .

Kino skyrius įsteigtas 1992 m., muziejui tapus savarankišku. Jame saugomi Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių kino kūrėjų asmeniniai rinkiniai, kino studijų kūrybinė medžiaga, kino technika, filmai. Įdomus kino technikos rinkinys, kurio nemažą dalį sudaro vieno pirmųjų lietuvių operatorių palikimas. Jame yra kino kamerų, pagamintų 1930–1970 m., unikalus firmos „Arnold and Richter“ filmų kopijavimo aparatas.

Dailės skyriuje saugomi scenografijos eskizai, maketai, sceniniai kostiumai, tapybos ir grafikos kūriniai, kuriuose sukūrė Henrikas Ciparis, Vladas Didžiokas, Mstislavas Dobužinskis, Vladimiras Dubeneckis, Adomas Galdikas, Viktorija Gatavynaitė, Rimtautas Gibavičius, Adomas Jacovskis, Aleksandra Jacovskytė, Juozas Jankus, Jonas Janulis, Česlovas Janušas, Galius Kličius, Mykolas Labuckas, Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, Liudas Truikys, Adomas Varnas ir kiti dailininkai.

Eksponatų apskaitos ir apsaugos skyrius koordinuoja visų muziejaus skyrių apskaitą ir apsaugą.

Nuo 2020 metų muziejuje veikia šie skyriai: Muzikos ir dailės skyrius, Teatro ir kino skyrius, Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius, Komunikacijos ir lankytojų aptarnavimo skyrius, Buhalterinės apskaitos skyrius, Infrastruktūros ir aptarnavimo skyrius

Muziejus kasmet surengia apie 15 įvairių parodų, dalyvauja rengiant parodas kitose kultūros įstaigose, organizuoja po 30 susitikimų, vakarų, koncertų, konferencijų. Kasmet fondai pasipildo apie 10 000 naujų eksponatų. Muziejus leidžia parodų katalogus, teatrų programų sąvadus, skelbia fonduose saugomus dokumentus, straipsnius spaudoje įvairiais teatro, muzikos ir kino istorijos klausimais.

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos 2024 m. kovo 14 d. visuomenei duris atvėrė rekonstruotų pastatų patalpos: kavinė, parodų erdvės, skaitykla, šiuolaikiška multifunkcinė renginių salė, konferencijų salė, modernūs muziejaus darbuotojų kabinetai. Naujasis muziejaus pastatas pavadintas Muzeoteka. Pavadinimas sudarytas iš žodžio „muziejus“ ir graikiško žodžio thēkē, reiškiančio saugyklą.

Vadovai

1926–1936 m. Balys Sruoga
1936–1944 m. Stasys Pilka
1957 m. Stasys Sabalis
1958–1964 m. Gražina Aleksienė
1964–1979 m. Pranas Gudynas
1979–1992 m. Romualdas Budrys
1992–1996 m. Jonas Vytautas Bruveris
1997–2002 m. Aleksandras Guobys
2002–2019 m. Regina Lopienė
Nuo 2019 m. Nideta Jarockienė

Šaltiniai

. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 338 psl.

Nuorodos

[1] . Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 338 psl.