Lietuvos sritis vok Verwaltungsbezirk Litauen vienas iš Vokietijos imperijos Oberosto administracinių vienetų sudarytas
Lietuvos sritis (1915 1918)

Lietuvos sritis (vok. Verwaltungsbezirk Litauen) – vienas iš Vokietijos imperijos, Oberosto administracinių vienetų, sudarytas 1915 m. iš buvusios Kauno gubernijos. Srities ribos keitėsi kelis kartus. 1916 m. pabaigoje užėmė 63 275 km² plotą, buvo 1,928,123 gyventojai, gyventojų tankumas – 31 (gyv./km²). Sritis ribojosi su Rytų Prūsija, Kuršo sritimi, Balstogės-Gardino sritimi, Varšuvos Generalgubernija ir Rusijos imperija.
Lietuvos sritis (1915–1918) vok. Verwaltungsbezirk Litauen | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
Oberostas 1916 m. | |||||||
Valstybė | Vokietijos imperija | ||||||
Regionas | Oberostas | ||||||
Administracinis centras | Kaunas, Vilnius | ||||||
Gyventojų | 1 928 123 (1916) | ||||||
Plotas | 63 275 km² |
- Apie Nacistinės Vokietijos suformuotą panašų administracinį vienetą žr. Lietuvos generalinė sritis.
Istorija
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos imperija 1914–1915 m. užėmė dalį Rusijos imperijos vakarinių gubernijų, iš kurių suformavo karinį administracinį vienetą – Oberostą. Iš pradžių Oberostą sudarė šešios sritys (vok. Bezirke) dalinai suskirstytos pagal buvusias Rusijos imperijos gubernijų ribas: Balstogės sritis, , Kuršo sritis, Lietuvos sritis, ir . 1916 m. rugsėjį iš Suvalkų ir Vilniaus sričių sudaryta , o lapkritį iš Balstogės ir Gardino sričių sudaryta Balstogės-Gardino sritis.
1917 m. kovą Vilniaus-Suvalkų sritis prijungta prie Lietuvos srities, kurios administraciniu centru tapo Vilnius (iki tol buvo Kaunas). 1918 m. sausį Lietuvos sričiai priklausančios Augustavo ir Suvalkų apskritys priskirtos vėl sudarytai Suvalkų sričiai. Vasarį prie Lietuvos srities prijungta Balstogės-Gardino sritis; Lietuvos sritis padalinta į dvi – Šiaurės Lietuvos (centras – Vilnius) ir Pietų Lietuvos (centras – Balstogė).
Po 1918 m. liepos Rytų fronto vadovybė formaliai panaikino Oberostą ir jo vietoje sukūrė du administracinius vienetus – Lietuvos sritį (paskelbta nepriklausoma vasario 16 d.) ir vadinamąją Baltijos valstybę (Kuršas, ir ). 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos srityje buvo įkurta Lietuvos karalystė, kurios karaliumi buvo išrinktas Vilhelmas Urachas, tačiau karalystė oficialiai išbuvo iki 1918 m. lapkričio 2 dienos. Vokiečių administracija tikėjosi išlaikyti teritoriją reichui ir tik pralaimint karą, lapkričio 3 dieną vokiečių karinę administraciją leista pakeisti vokiečių civiline valdžia, lapkričio 9 d. leista sudaryti lietuvišką vyriausybę (vadovas Augustinas Voldemaras). Galutinai vokiečių armija išvesta 1919 m. birželio 16 d. (auksinas) kaip pinigas galiojo iki lito įvedimo 1922 metais.
Apskritys
1917–1918 m. sričiai priklausiusios apskritys:
Apskritis | Vokiškas pavadinimas | Centras |
Akmenės apskritis | Okmjany | Akmenė |
Alytaus apskritis | Olita | Alytus |
Augustavo apskritis | Augustow | Augustavas |
Biržų apskritis | Birshi | Biržai |
Joniškėlio apskritis | Johanischkele | Joniškėlis |
Kaišiadorių apskritis | Koschedary | Kaišiadorys |
Kauno apskritis | Kowno, Landkreis | Kaunas |
Kauno miestas | Kowno, Stadtkreis | Kaunas |
Kėdainių apskritis | Kiejdany | Kėdainiai |
Kretingos apskritis | Russisch-Krottingen | Kretinga |
Kupiškio apskritis | Kupzischki | Kupiškis |
Kuršėnų apskritis | Kurszany | Kuršėnai |
Marijampolės apskritis | Mariampol | Marijampolė |
Molėtų apskritis | Maljaty | Molėtai |
Naumiesčio apskritis | Wladislawow | Naumiestis |
Pabradės apskritis | Podbrodzie | Pabradė |
Pajūrio apskritis | Pojurze | Pajūris |
Panevėžio apskritis | Poniewiez | Panevėžys |
Raseinių apskritis | Rossienie | Raseiniai |
Rokiškio apskritis | Rakischki | Rokiškis |
Saldutiškio apskritis | Saldugischki | Saldutiškis |
Sedos apskritis | Siady | Seda |
Seinų apskritis | Sejny | Seinai |
Skaudvilės apskritis | Skaudwile | Skaudvilė |
Suvalkų apskritis | Suwalki | Suvalkai |
Šiaulių apskritis | Schaulen | Šiauliai |
Širvintų apskritis | Schirwinty | Širvintos |
Telšių apskritis | Telsze | Telšiai |
Utenos apskritis | Uzjany | Utena |
Vėžaičių apskritis | Wiezajcie | Vėžaičiai |
Vilkaviškio apskritis | Wylkowyschki | Vilkaviškis |
Vilkmergės apskritis | Wilkomierz | Vilkmergė |
Vilniaus apskritis | Wilna, Landkreis | Vilnius |
Vilniaus miestas | Wilna, Stadtkreis | Vilnius |
Kitos lietuviškos apskritys, priklausiusios kitu laikotarpiu:
Apskritis | Laikotarpis | Centras |
Jocių apskritis | 1915 | Jociai |
Jonavos apskritis | 1916–1917 | Jonava |
Joniškio apskritis | 1915–1917 | Joniškis |
Jurbarko apskritis | 1915–1917 | Jurbarkas |
Jūžintų apskritis | 1916–1917 | Jūžintai |
Kalvarijos apskritis | 1915–1917 | Kalvarija |
Kelmės apskritis | 1915–1917 | Kelmė |
Merkinės apskritis | 1915–1917 | Merkinė |
Plungės apskritis | 1915 | Plungė |
Šiaulėnų apskritis | 1915 | Šiaulėnai |
Šilalės apskritis | 1915 | Šilalė |
Švėkšnos apskritis | 1915 | Švėkšna |
Tauragės apskritis | 1918 | Tauragė |
Varnių apskritis | 1915 | Varniai |
Šaltiniai
- 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenys (vok.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos sritis (1915 1918), Kas yra Lietuvos sritis (1915 1918)? Ką reiškia Lietuvos sritis (1915 1918)?
Lietuvos sritis vok Verwaltungsbezirk Litauen vienas is Vokietijos imperijos Oberosto administraciniu vienetu sudarytas 1915 m is buvusios Kauno gubernijos Srities ribos keitesi kelis kartus 1916 m pabaigoje uzeme 63 275 km plota buvo 1 928 123 gyventojai gyventoju tankumas 31 gyv km Sritis ribojosi su Rytu Prusija Kurso sritimi Balstoges Gardino sritimi Varsuvos Generalgubernija ir Rusijos imperija Lietuvos sritis 1915 1918 vok Verwaltungsbezirk Litauen 1915 1918 Oberostas 1916 m Valstybe Vokietijos imperijaRegionas OberostasAdministracinis centras Kaunas VilniusGyventoju 1 928 123 1916 Plotas 63 275 km Apie Nacistines Vokietijos suformuota panasu administracinį vieneta zr Lietuvos generaline sritis dd IstorijaPrasidejus Pirmajam pasauliniam karui Vokietijos imperija 1914 1915 m uzeme dalį Rusijos imperijos vakariniu guberniju is kuriu suformavo karinį administracinį vieneta Oberosta Is pradziu Oberosta sudare sesios sritys vok Bezirke dalinai suskirstytos pagal buvusias Rusijos imperijos guberniju ribas Balstoges sritis Kurso sritis Lietuvos sritis ir 1916 m rugsejį is Suvalku ir Vilniaus sriciu sudaryta o lapkritį is Balstoges ir Gardino sriciu sudaryta Balstoges Gardino sritis 1917 m kova Vilniaus Suvalku sritis prijungta prie Lietuvos srities kurios administraciniu centru tapo Vilnius iki tol buvo Kaunas 1918 m sausį Lietuvos sriciai priklausancios Augustavo ir Suvalku apskritys priskirtos vel sudarytai Suvalku sriciai Vasarį prie Lietuvos srities prijungta Balstoges Gardino sritis Lietuvos sritis padalinta į dvi Siaures Lietuvos centras Vilnius ir Pietu Lietuvos centras Balstoge Po 1918 m liepos Rytu fronto vadovybe formaliai panaikino Oberosta ir jo vietoje sukure du administracinius vienetus Lietuvos sritį paskelbta nepriklausoma vasario 16 d ir vadinamaja Baltijos valstybe Kursas ir 1918 m liepos 11 d Lietuvos srityje buvo įkurta Lietuvos karalyste kurios karaliumi buvo isrinktas Vilhelmas Urachas taciau karalyste oficialiai isbuvo iki 1918 m lapkricio 2 dienos Vokieciu administracija tikejosi islaikyti teritorija reichui ir tik pralaimint kara lapkricio 3 diena vokieciu karine administracija leista pakeisti vokieciu civiline valdzia lapkricio 9 d leista sudaryti lietuviska vyriausybe vadovas Augustinas Voldemaras Galutinai vokieciu armija isvesta 1919 m birzelio 16 d auksinas kaip pinigas galiojo iki lito įvedimo 1922 metais Apskritys1917 1918 m sriciai priklausiusios apskritys Apskritis Vokiskas pavadinimas CentrasAkmenes apskritis Okmjany AkmeneAlytaus apskritis Olita AlytusAugustavo apskritis Augustow AugustavasBirzu apskritis Birshi BirzaiJoniskelio apskritis Johanischkele JoniskelisKaisiadoriu apskritis Koschedary KaisiadorysKauno apskritis Kowno Landkreis KaunasKauno miestas Kowno Stadtkreis KaunasKedainiu apskritis Kiejdany KedainiaiKretingos apskritis Russisch Krottingen KretingaKupiskio apskritis Kupzischki KupiskisKursenu apskritis Kurszany KursenaiMarijampoles apskritis Mariampol MarijampoleMoletu apskritis Maljaty MoletaiNaumiescio apskritis Wladislawow NaumiestisPabrades apskritis Podbrodzie PabradePajurio apskritis Pojurze PajurisPanevezio apskritis Poniewiez PanevezysRaseiniu apskritis Rossienie RaseiniaiRokiskio apskritis Rakischki RokiskisSaldutiskio apskritis Saldugischki SaldutiskisSedos apskritis Siady SedaSeinu apskritis Sejny SeinaiSkaudviles apskritis Skaudwile SkaudvileSuvalku apskritis Suwalki SuvalkaiSiauliu apskritis Schaulen SiauliaiSirvintu apskritis Schirwinty SirvintosTelsiu apskritis Telsze TelsiaiUtenos apskritis Uzjany UtenaVezaiciu apskritis Wiezajcie VezaiciaiVilkaviskio apskritis Wylkowyschki VilkaviskisVilkmerges apskritis Wilkomierz VilkmergeVilniaus apskritis Wilna Landkreis VilniusVilniaus miestas Wilna Stadtkreis Vilnius Kitos lietuviskos apskritys priklausiusios kitu laikotarpiu Apskritis Laikotarpis CentrasJociu apskritis 1915 JociaiJonavos apskritis 1916 1917 JonavaJoniskio apskritis 1915 1917 JoniskisJurbarko apskritis 1915 1917 JurbarkasJuzintu apskritis 1916 1917 JuzintaiKalvarijos apskritis 1915 1917 KalvarijaKelmes apskritis 1915 1917 KelmeMerkines apskritis 1915 1917 MerkinePlunges apskritis 1915 PlungeSiaulenu apskritis 1915 SiaulenaiSilales apskritis 1915 SilaleSveksnos apskritis 1915 SveksnaTaurages apskritis 1918 TaurageVarniu apskritis 1915 VarniaiSaltiniai1897 m Rusijos imperijos gyventoju surasymo duomenys vok