54 53 45 š pl 23 53 01 r ilg 54 8959 š pl 23 8836 r ilg 54 8959 23 8836 Lietuvos Respublikos įstaiga ar institucijaPavad
Lietuvos sporto muziejus

54°53′45″š. pl. 23°53′01″r. ilg. / 54.8959°š. pl. 23.8836°r. ilg.
Lietuvos Respublikos įstaiga ar institucija | |
---|---|
Pavadinimas | Lietuvos sporto muziejus |
Pavaldi | KKSD |
Įkurta | 1984 |
Vadovas | |
Adresas | Muziejaus g. 7, 9, Kaunas |
Lietuvos sporto muziejus – Lietuvos muziejus, mokslinė švietimo įstaiga Kaune, Muziejaus g. 7, 9, kaupianti, tirianti, populiarinanti Lietuvos bei lietuvių išeivių ir sporto vertybes.
Istorija
Idėja įkurti Sporto muziejų kilo dar tarpukario Lietuvoje. Apie tokio muziejaus steigimo būtinybę 1934 m. rašė žurnalas „Kūno kultūra ir sveikata“. Tačiau 1940 m., prasidėjus sovietinei, o vėliau ir nacių okupacijai, šio sumanymo įgyvendinti nespėta. Eksponatai sporto tematika daugiausia buvo kaupiami kituose muziejuose, asmeninėse kolekcijose. 1982 m. balandžio 21 d. LTSR kultūros ministerija įpareigojo tris respublikinio pavaldumo muziejus – Kauno valstybinį istorijos (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus), Šiaulių „Aušros“ ir buvusį LTSR revoliucijos – rinkti ir kaupti sporto istorijos eksponatus. Prie eksponatų rinkimo, parodų rengimo ir sporto idėjų propagavimo daugiausiai prisidėjo Kauno valstybinis istorijos muziejus.
1988 m. gruodžį Kauno sporto halėje per Lietuvos sporto veteranų 3-ąjį sąskrydį dukart olimpinis čempionas Gintautas Umaras muziejaus atstovams įteikė odoje surašytą Lietuvos sporto įvykių metraštį.
Muziejui Kaune ir Vilniuje nesėkmingai ieškota patalpų. Tam Vytauto Didžiojo karo muziejus skyrė savo patalpas Kauno senamiestyje (Muziejaus g. 7 ir 9). 1991 m. rugpjūčio 2 d., IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių metu, panaudojus Vytauto Didžiojo karo muziejaus sukauptą gausią medžiagą bei sporto veteranų dovanotus eksponatus, buvo oficialiai atidarytas Lietuvos sporto muziejus (Muziejaus g. 7). Tai buvo karo muziejaus padalinys. 1993 m. gruodžio 27 d. atidaryta ir ekspozicija.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus įsteigtas sporto skyrius 2006 m. sausio 1 d. tapo savarankišku muziejumi. Taip pat buvo atidaryta ir istorijos ekspozicija. 2006 m. muziejaus fonduose buvo daugiau kaip 20 000 eksponatų, tarp jų dokumentai (pvz., Kūno kultūros rūmų metrika), asmeniniai įžymių sportininkų daiktai, sporto įrankiai, svarbiausiose varžybose laimėti prizai. Nuolat eksponuojama daugiau kaip 800 eksponatų, kurie supažindina su Lietuvos sporto istorija, pagrindinėmis sporto šakomis. Muziejaus steigimo iniciatoriai: , , Pranas Majauskas, , , .
Ekspozicija
Muziejaus ekspozicija išsidėsčiusi dviejuose pastatuose, kurių patalpų negailėjo laiko ir lėšų savanoriai entuziastai. Užima apie 210 m² plotą, numatoma plėstis. Ekspozicija supažindina su Lietuvos sporto istorija nuo ištakų iki šių dienų, pagrindinėmis sporto šakomis. Daugiausia vietos skiriama populiariausiai Lietuvoje sporto šakai – krepšiniui. Eksponuojama legendinė 1986 m. „Žalgirio“ krepšinio komandos iškovota tarpžemyninė , krepšininkų Modesto Paulausko, Arvydo Sabonio asmeniniai daiktai. Gausu ekspozicijoje įvairių daiktų, susijusių ir su kitų sporto šakų istorija: futbolo, rankinio, irklavimo, lengvosios atletikos ir kt.. Pasakojama apie lietuvių sportininkų gyvenimą išeivijoje ir tremtyje, lietuvių sporto laimėjimus, pasiektus gyvenant emigracijoje.
Lietuvos sporto muziejaus fondams nemažai eksponatų padovanojo įvairių sporto šakų veteranai ir olimpiečiai: Antanas Bagdonavičius, Jonas Čepulis, Vladas Česiūnas, Vida Vencienė, Gintautas Umaras, Robertas Žulpa, Lina Kačiušytė, Birutė Kalėdienė, Adolfas Varanauskas, Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė, Genovaitė Ramoškienė, Algirdas Šocikas, Stanislovas Stonkus, Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, išeivijos lietuviai A. Supronas, Vincentas Paulionis. Didelį indelį įnešė prisidėdamos įvairios organizacijos: Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, ir kt.
Lietuvos cirko ekspozicija
Atskiras patalpas užima 2006 m. balandžio 28 d. atidaryta ir išsami Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. Joje eksponuojamos nuotraukos, asmeniniai J. ir J. Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitai, seni reklaminiai plakatai, knygos, , parvežti iš gastrolių užsienyje. Beje, J. Ramanauskas (1912–1996) buvo ir vienas iš sporto muziejaus steigimo Kaune iniciatorių: surinko daug sporto veteranų, sporto visuomenės parašų.
Dovanotos kolekcijos
Paminėtinos kai kurios asmeninės dovanotos kolekcijos:
- Pedagogo Vlado Kišono fotonuotraukos apie Aukštųjų kūno kultūros kursų (AKKK) veiklą 1934–1938 m. (33 vnt.);
- Buvusio vandensvydininko, tarptautinės kategorijos teisėjo medalių kolekcija (100 vnt.);
- Buvusio sporto veikėjo Vytauto Riaubūno medalių kolekcija (523 vnt.);
- Aldonos Zaborienės padovanota jos vyro, buvusio bokso trenerio (1914–2000), fotonuotraukos, knygos (120 vnt.);
- Pirmojo Lietuvos rinktinės trenerio pedagogo (1909–1994) sesers Gražinos Vokietaitytės padovanotos fotonuotraukos (53 vnt.);
- Buvusios akademinio irklavimo Europos čempionės (1934–2000) sportinių medalių kolekcija, padovanota jos gimnaičio Broniaus Balsio (80 vnt.);
- Sporto veterano Jurgio Marculano padovanotos fotonuotraukos, atspindinčios įvairių Lietuvos sporto šakų raidą (97 vnt.);
- Žurnalisto iš JAV Kęstučio Čerkeliūno (1921–2008) dovanota filatelijos ženklų kolekcija olimpine tematika (1936–2000 m.);
- Sporto veteranės Onos Žilevičiūtės dovanota kolekcija stalo teniso tema (diplomai, medaliai) (47 vnt.);
- Lengvaatletė Birutė Kalėdienė perdavė ietį, su kuria 1958 m. Tbilisyje pasiekė pasaulio rekordą (57 m 49 cm), įvairius medalius, iškovotus pasaulio veteranų lengvosios atletikos varžybose.
Olimpinė tema
Paminėtinos ir gausios asmeninės kolekcijos, išimtinai susijusios su olimpinėmis žaidynėmis ir Lietuvos atletų pasiekimais jose. Nors nacių ir bolševikinė okupacijos išblaškė Nepriklausomos Lietuvos olimpiečius, dingo arba buvo sunaikinti jų asmeniniai apdovanojimai, dalis olimpiečių represuoti, bet muziejui daug eksponatų padovanojo Lietuvos esami bei buvę olimpiečiai ar jų artimieji, bičiuliai:
- 1924 m. vasaros olimpinės žaidynių Paryžiuje dalyvis futbolininkas Stasys Janušauskas (1902–1996) muziejui padovanojo olimpiados dalyvio diplomą, kuris yra vienas seniausių olimpinių muziejaus eksponatų, bylojantis apie pirmą Lietuvos dalyvavimą olimpiadose;
- Futbolininko Edvardo Mikučiausko (1901–1986) artimieji padovanojo Paryžiaus olimpinio stadiono fotonuotraukų. Vienoje jų Lietuvos olimpinės delegacijos nariai įsiamžinę garsiajame Eifelio bokšte;
- Dviratininko Juozo Vilpišausko (1898–1987) giminės muziejui perdavė Lietuvos pirmenybėse jo iškovotus medalius, taip pat ir Paryžiaus olimpiados atminimo medalį;
- 1993 m. olimpietė Genovaitė Ramoškienė perdavė muziejui iš Šveicarijos parvežtą Lietuvos sporto pradininko Stepono Garbačiausko (1900–1983) sporto archyvą. S.Garbačiauskas – vienas Lietuvos olimpinės delegacijos vadovų 1924 m. Paryžiaus olimpiadoje, užmezgęs ryšius su šiuolaikinių olimpinių žaidynių atkūrėju Pjeru de Kubertenu;
- 1928 m. vasaros olimpinių žaidynių Amsterdame Lietuvos komandos gydytojo A.Jurgelionio giminės muziejui perdavė jo asmeninius daiktus, fotonuotraukas, tarp jų: Sorbonos universiteto studijų knygelė, 1932 m. vasaros olimpinių žaidynių Los Andžele dailės ir meno dienų vertinimo komisijos nario diplomas;
- Amsterdamo olimpiados dalyvis lengvaatletis Viktoras Ražaitis (1907–1991) muziejui padovanojo savo dalyvio kortelę, programą, prizus ir medalius, iškovotus Belgijos ir Lietuvos čempionatuose;
- Dviratininko Vlado Jankausko (1902–1943) giminės muziejui perdavė Amsterdamo olimpiados žetoną, įvairiose varžybose jo iškovotus medalius;
- 1956 m. vasaros olimpinių žaidynių Melburne dalyvis Stanislovas Stonkus padovanojo olimpiados diplomą;
- Olimpiados sidabro medalio laimėtojo Antano Mikėno (1924–1994) giminės padovanojo Napoleono Petrulio sukurtą olimpiečio biustą;
- 1960 m. Romos, 1964 m. Tokijo ir 1968 m. Meksiko vasaros olimpinių žaidynių dalyviai irkluotojai Antanas Bagdonavičius ir Zigmas Jukna perdavė įvairiose varžybose iškovotus diplomus, medalius;
- Miuncheno 1972 m. olimpinis čempionas irkluotojas Vladas Česiūnas padovanojo irklą, kuriuo irklavo olimpiadoje, olimpiados atminimo medalį;
- Monrealio 1976 m. olimpinių žaidynių prizininkės irkluotojos Eleonoros Kaminskaitės (1951–1985) giminės perdavė jos olimpinę uniformą, medalius ir diplomus, iškovotus ir daugelyje kitų varžybų;
- Barselonos 1992 m. olimpinių žaidynių čempionas disko metikas Romas Ubartas perdavė olimpiados dalyvio diplomą, nuotraukas;
- Muziejus turi Virgilijaus Aleknos „auksinį“ diską, mėtytą 2000 m. Sinėjaus olimpiadoje;
- Ekspoziciją puošia ir LR Prezidento Valdo Adamkaus ir Almos Adamkienės dovanoti 2000 m. vasaros olimpinių žaidynių aprangos komplektai (31 vnt.). Čia yra trys buvusio lengvaatlečio V. Adamkaus iškovoti medaliai 1948 m. , kurioje varžėsi 27 šalių atletai. V. Adamkus muziejui padovanojo ir bilietą į 1939 m. Europos krepšinio čempionatą.
Kultūrinė veikla
Muziejus ne tik renka, saugo, tiria, eksponuoja kūno kultūros ir sporto istorijos bei šių dienų sporto relikvijas, tačiau vysto ir plačią kultūrinę bei šviečiamąją veiklą:
- rengiamos teminės parodos, skirtos įvairioms sporto šakoms, įžymių sportininkų jubiliejams, reikšmingiems sporto įvykiams paminėti ;
- vyksta sporto veteranų susirinkimai;
- organizuojamos mokslinės konferencijos;
- vykdomos pažintinės programos jaunimui, kariams, pravedamos kūno kultūros pamokos moksleiviams;
- aktyviai propaguojama nauja sportinio žaidimo, panašaus į krepšinį, šaka – trikrepšis: pravedami seminarai, trikrepšio turnyrai, be to, kaupiami susiję eksponatai ;
- organizuojamos olimpinės akcijos, dalyvaujama tarp kitų ir renginyje „Kauno naktys“ .
2011 m. kovo 29 d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje vyko apdovanojimų ceremonija, kurios metu teikti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimai 2010 m. laureatams. Pagrindinis LTOK prizas paskirtas Lietuvos sporto muziejaus kolektyvui už kūrybingą edukacinę veiklą Kauno krašte .
Vadovai
- – 1991–2006 m. vedėjas
- Pranas Majauskas – 2006-2020 m. direktorius
- – nuo 2020 m. direktorė
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- Lietuvos sporto muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 330 psl.
- Padovanoti olimpiniai eksponatai[neveikianti nuoroda]
- Iškilmingas Lietuvos sporto muziejaus 20-mečio paminėjimas[neveikianti nuoroda]
- sporto muziejaus 20-metis[neveikianti nuoroda]
- [https://web.archive.org/web/20111024073741/http://www.lmssc.smm.lt/archyvas/pranesimai.php?nauj=551 Archyvuota kopija 2011-10-24 iš Wayback Machine projekto. Pristatytas naujas krepšinio variantas – trikrepšis
- Renginys „Kauno naktys“[neveikianti nuoroda]
- LTOK Kilnaus sportinio elgesio pizas Archyvuota kopija 2012-05-23 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Lietuvos sporto muziejus Lietuvos muziejų portale
- Lietuvos sporto muziejus
- Lietuvos sporto muziejus vaizdo medžiagoje[neveikianti nuoroda]
- Sporto muziejaus kūrimosi istorija
- Apie sporto muziejaus eksponatus Archyvuota kopija 2016-03-12 iš Wayback Machine projekto.
- Kauno apskrities viršininko administracijos trofėjai – į Lietuvos sporto muziejų (2010 m.)[neveikianti nuoroda]
- Sporto istorijos muziejus Kauno sporto halėje[neveikianti nuoroda]
- Teminė paroda „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938“[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos sporto muziejus, Kas yra Lietuvos sporto muziejus? Ką reiškia Lietuvos sporto muziejus?
54 53 45 s pl 23 53 01 r ilg 54 8959 s pl 23 8836 r ilg 54 8959 23 8836 Lietuvos Respublikos įstaiga ar institucijaPavadinimas Lietuvos sporto muziejusPavaldi KKSDĮkurta 1984VadovasAdresas Muziejaus g 7 9 KaunasBuveine Lietuvos sporto muziejus Lietuvos muziejus moksline svietimo įstaiga Kaune Muziejaus g 7 9 kaupianti tirianti populiarinanti Lietuvos bei lietuviu iseiviu ir sporto vertybes IstorijaValdo Adamkaus įrasas sveciu knygoje 1991 m Ideja įkurti Sporto muzieju kilo dar tarpukario Lietuvoje Apie tokio muziejaus steigimo butinybe 1934 m rase zurnalas Kuno kultura ir sveikata Taciau 1940 m prasidejus sovietinei o veliau ir naciu okupacijai sio sumanymo įgyvendinti nespeta Eksponatai sporto tematika daugiausia buvo kaupiami kituose muziejuose asmeninese kolekcijose 1982 m balandzio 21 d LTSR kulturos ministerija įpareigojo tris respublikinio pavaldumo muziejus Kauno valstybinį istorijos dab Vytauto Didziojo karo muziejus Siauliu Ausros ir buvusį LTSR revoliucijos rinkti ir kaupti sporto istorijos eksponatus Prie eksponatu rinkimo parodu rengimo ir sporto ideju propagavimo daugiausiai prisidejo Kauno valstybinis istorijos muziejus 1988 m gruodzį Kauno sporto haleje per Lietuvos sporto veteranu 3 ajį saskrydį dukart olimpinis cempionas Gintautas Umaras muziejaus atstovams įteike odoje surasyta Lietuvos sporto įvykiu metrastį Muziejui Kaune ir Vilniuje nesekmingai ieskota patalpu Tam Vytauto Didziojo karo muziejus skyre savo patalpas Kauno senamiestyje Muziejaus g 7 ir 9 1991 m rugpjucio 2 d IV Pasaulio lietuviu sporto zaidyniu metu panaudojus Vytauto Didziojo karo muziejaus sukaupta gausia medziaga bei sporto veteranu dovanotus eksponatus buvo oficialiai atidarytas Lietuvos sporto muziejus Muziejaus g 7 Tai buvo karo muziejaus padalinys 1993 m gruodzio 27 d atidaryta ir ekspozicija Vytauto Didziojo karo muziejaus įsteigtas sporto skyrius 2006 m sausio 1 d tapo savarankisku muziejumi Taip pat buvo atidaryta ir istorijos ekspozicija 2006 m muziejaus fonduose buvo daugiau kaip 20 000 eksponatu tarp ju dokumentai pvz Kuno kulturos rumu metrika asmeniniai įzymiu sportininku daiktai sporto įrankiai svarbiausiose varzybose laimeti prizai Nuolat eksponuojama daugiau kaip 800 eksponatu kurie supazindina su Lietuvos sporto istorija pagrindinemis sporto sakomis Muziejaus steigimo iniciatoriai Pranas Majauskas EkspozicijaĮrengta pozemine patalpa ekspozicijoms Muziejaus ekspozicija issidesciusi dviejuose pastatuose kuriu patalpu negailejo laiko ir lesu savanoriai entuziastai Uzima apie 210 m plota numatoma plestis Ekspozicija supazindina su Lietuvos sporto istorija nuo istaku iki siu dienu pagrindinemis sporto sakomis Daugiausia vietos skiriama populiariausiai Lietuvoje sporto sakai krepsiniui Eksponuojama legendine 1986 m Zalgirio krepsinio komandos iskovota tarpzemynine krepsininku Modesto Paulausko Arvydo Sabonio asmeniniai daiktai Gausu ekspozicijoje įvairiu daiktu susijusiu ir su kitu sporto saku istorija futbolo rankinio irklavimo lengvosios atletikos ir kt Pasakojama apie lietuviu sportininku gyvenima iseivijoje ir tremtyje lietuviu sporto laimejimus pasiektus gyvenant emigracijoje Lietuvos sporto muziejaus fondams nemazai eksponatu padovanojo įvairiu sporto saku veteranai ir olimpieciai Antanas Bagdonavicius Jonas Cepulis Vladas Cesiunas Vida Venciene Gintautas Umaras Robertas Zulpa Lina Kaciusyte Birute Kalediene Adolfas Varanauskas Birute Uzkuraityte Statkeviciene Genovaite Ramoskiene Algirdas Socikas Stanislovas Stonkus Modestas Paulauskas Arvydas Sabonis iseivijos lietuviai A Supronas Vincentas Paulionis Didelį indelį įnese prisidedamos įvairios organizacijos Kuno kulturos ir sporto departamentas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir kt Lietuvos cirko ekspozicija Cirko ekspozicijos pastatas Atskiras patalpas uzima 2006 m balandzio 28 d atidaryta ir issami Lietuvos cirko istorijos ekspozicija Joje eksponuojamos nuotraukos asmeniniai J ir J Ramanausku daiktai cirko rekvizitai seni reklaminiai plakatai knygos parvezti is gastroliu uzsienyje Beje J Ramanauskas 1912 1996 buvo ir vienas is sporto muziejaus steigimo Kaune iniciatoriu surinko daug sporto veteranu sporto visuomenes parasu Dovanotos kolekcijosZydruno Savicko dovanotas įrankis betoninis svarmuo muziejaus kiemelyjeCempionu ietys ir kita atributika Paminetinos kai kurios asmenines dovanotos kolekcijos Pedagogo Vlado Kisono fotonuotraukos apie Aukstuju kuno kulturos kursu AKKK veikla 1934 1938 m 33 vnt Buvusio vandensvydininko tarptautines kategorijos teisejo medaliu kolekcija 100 vnt Buvusio sporto veikejo Vytauto Riaubuno medaliu kolekcija 523 vnt Aldonos Zaborienes padovanota jos vyro buvusio bokso trenerio 1914 2000 fotonuotraukos knygos 120 vnt Pirmojo Lietuvos rinktines trenerio pedagogo 1909 1994 sesers Grazinos Vokietaitytes padovanotos fotonuotraukos 53 vnt Buvusios akademinio irklavimo Europos cempiones 1934 2000 sportiniu medaliu kolekcija padovanota jos gimnaicio Broniaus Balsio 80 vnt Sporto veterano Jurgio Marculano padovanotos fotonuotraukos atspindincios įvairiu Lietuvos sporto saku raida 97 vnt Zurnalisto is JAV Kestucio Cerkeliuno 1921 2008 dovanota filatelijos zenklu kolekcija olimpine tematika 1936 2000 m Sporto veteranes Onos Zileviciutes dovanota kolekcija stalo teniso tema diplomai medaliai 47 vnt Lengvaatlete Birute Kalediene perdave ietį su kuria 1958 m Tbilisyje pasieke pasaulio rekorda 57 m 49 cm įvairius medalius iskovotus pasaulio veteranu lengvosios atletikos varzybose Olimpine tema Cempionu tauresVaikisko trikrepsio stovas Paminetinos ir gausios asmenines kolekcijos isimtinai susijusios su olimpinemis zaidynemis ir Lietuvos atletu pasiekimais jose Nors naciu ir bolsevikine okupacijos isblaske Nepriklausomos Lietuvos olimpiecius dingo arba buvo sunaikinti ju asmeniniai apdovanojimai dalis olimpieciu represuoti bet muziejui daug eksponatu padovanojo Lietuvos esami bei buve olimpieciai ar ju artimieji biciuliai 1924 m vasaros olimpines zaidyniu Paryziuje dalyvis futbolininkas Stasys Janusauskas 1902 1996 muziejui padovanojo olimpiados dalyvio diploma kuris yra vienas seniausiu olimpiniu muziejaus eksponatu bylojantis apie pirma Lietuvos dalyvavima olimpiadose Futbolininko Edvardo Mikuciausko 1901 1986 artimieji padovanojo Paryziaus olimpinio stadiono fotonuotrauku Vienoje ju Lietuvos olimpines delegacijos nariai įsiamzine garsiajame Eifelio bokste Dviratininko Juozo Vilpisausko 1898 1987 gimines muziejui perdave Lietuvos pirmenybese jo iskovotus medalius taip pat ir Paryziaus olimpiados atminimo medalį 1993 m olimpiete Genovaite Ramoskiene perdave muziejui is Sveicarijos parvezta Lietuvos sporto pradininko Stepono Garbaciausko 1900 1983 sporto archyva S Garbaciauskas vienas Lietuvos olimpines delegacijos vadovu 1924 m Paryziaus olimpiadoje uzmezges rysius su siuolaikiniu olimpiniu zaidyniu atkureju Pjeru de Kubertenu 1928 m vasaros olimpiniu zaidyniu Amsterdame Lietuvos komandos gydytojo A Jurgelionio gimines muziejui perdave jo asmeninius daiktus fotonuotraukas tarp ju Sorbonos universiteto studiju knygele 1932 m vasaros olimpiniu zaidyniu Los Andzele dailes ir meno dienu vertinimo komisijos nario diplomas Amsterdamo olimpiados dalyvis lengvaatletis Viktoras Razaitis 1907 1991 muziejui padovanojo savo dalyvio kortele programa prizus ir medalius iskovotus Belgijos ir Lietuvos cempionatuose Dviratininko Vlado Jankausko 1902 1943 gimines muziejui perdave Amsterdamo olimpiados zetona įvairiose varzybose jo iskovotus medalius 1956 m vasaros olimpiniu zaidyniu Melburne dalyvis Stanislovas Stonkus padovanojo olimpiados diploma Olimpiados sidabro medalio laimetojo Antano Mikeno 1924 1994 gimines padovanojo Napoleono Petrulio sukurta olimpiecio biusta 1960 m Romos 1964 m Tokijo ir 1968 m Meksiko vasaros olimpiniu zaidyniu dalyviai irkluotojai Antanas Bagdonavicius ir Zigmas Jukna perdave įvairiose varzybose iskovotus diplomus medalius Miuncheno 1972 m olimpinis cempionas irkluotojas Vladas Cesiunas padovanojo irkla kuriuo irklavo olimpiadoje olimpiados atminimo medalį Monrealio 1976 m olimpiniu zaidyniu prizininkes irkluotojos Eleonoros Kaminskaites 1951 1985 gimines perdave jos olimpine uniforma medalius ir diplomus iskovotus ir daugelyje kitu varzybu Barselonos 1992 m olimpiniu zaidyniu cempionas disko metikas Romas Ubartas perdave olimpiados dalyvio diploma nuotraukas Muziejus turi Virgilijaus Aleknos auksinį diska metyta 2000 m Sinejaus olimpiadoje Ekspozicija puosia ir LR Prezidento Valdo Adamkaus ir Almos Adamkienes dovanoti 2000 m vasaros olimpiniu zaidyniu aprangos komplektai 31 vnt Cia yra trys buvusio lengvaatlecio V Adamkaus iskovoti medaliai 1948 m kurioje varzesi 27 saliu atletai V Adamkus muziejui padovanojo ir bilieta į 1939 m Europos krepsinio cempionata Kulturine veiklaStende Lietuvos olimpine futbolo rinktine 1924 m Muziejus ne tik renka saugo tiria eksponuoja kuno kulturos ir sporto istorijos bei siu dienu sporto relikvijas taciau vysto ir placia kulturine bei svieciamaja veikla rengiamos temines parodos skirtos įvairioms sporto sakoms įzymiu sportininku jubiliejams reiksmingiems sporto įvykiams pamineti vyksta sporto veteranu susirinkimai organizuojamos mokslines konferencijos vykdomos pazintines programos jaunimui kariams pravedamos kuno kulturos pamokos moksleiviams aktyviai propaguojama nauja sportinio zaidimo panasaus į krepsinį saka trikrepsis pravedami seminarai trikrepsio turnyrai be to kaupiami susije eksponatai organizuojamos olimpines akcijos dalyvaujama tarp kitu ir renginyje Kauno naktys 2011 m kovo 29 d Lietuvos tautinio olimpinio komiteto bustineje vyko apdovanojimu ceremonija kurios metu teikti Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimai 2010 m laureatams Pagrindinis LTOK prizas paskirtas Lietuvos sporto muziejaus kolektyvui uz kurybinga edukacine veikla Kauno kraste Vadovai 1991 2006 m vedejas Pranas Majauskas 2006 2020 m direktorius nuo 2020 m direktoreTaip pat skaitykiteLietuvos fizinio lavinimosi sajunga 1938 m Lietuvos tautine olimpiadaSaltiniaiLietuvos sporto muziejus Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 330 psl Padovanoti olimpiniai eksponatai neveikianti nuoroda Iskilmingas Lietuvos sporto muziejaus 20 mecio paminejimas neveikianti nuoroda sporto muziejaus 20 metis neveikianti nuoroda https web archive org web 20111024073741 http www lmssc smm lt archyvas pranesimai php nauj 551 Archyvuota kopija 2011 10 24 is Wayback Machine projekto Pristatytas naujas krepsinio variantas trikrepsis Renginys Kauno naktys neveikianti nuoroda LTOK Kilnaus sportinio elgesio pizas Archyvuota kopija 2012 05 23 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Lietuvos sporto muziejus vaizdine ir garsine medziagaLietuvos sporto muziejus Lietuvos muzieju portale Lietuvos sporto muziejus Lietuvos sporto muziejus vaizdo medziagoje neveikianti nuoroda Sporto muziejaus kurimosi istorija Apie sporto muziejaus eksponatus Archyvuota kopija 2016 03 12 is Wayback Machine projekto Kauno apskrities virsininko administracijos trofejai į Lietuvos sporto muzieju 2010 m neveikianti nuoroda Sporto istorijos muziejus Kauno sporto haleje neveikianti nuoroda Temine paroda Olimpinis Kaunas Lietuvos tautine olimpiada 1938 neveikianti nuoroda