Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos savivaldybių asociacija LSA ribotos civilinės atsakomybės viešojo juridinio asmens teises turinti ne pelno orga
Lietuvos savivaldybių asociacija
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) – ribotos civilinės atsakomybės viešojo juridinio asmens teises turinti ne pelno organizacija, jungianti visas Lietuvos Respublikos savivaldybes ir sprendžianti savo narių – savivaldybių – bendrąsias problemas, teikianti savo nariams paslaugas, taip pat atstovaujanti savo narių bendriesiems interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose, užsienio valstybių savivaldybių ir kitose tarptautinėse organizacijose, formuojanti Asociacijos narių veiklos strategiją, stiprinanti vietos savivaldą bei koordinuojanti Asociacijos narių kryptingą veiklą atskirose srityse, tenkinanti ir ginanti kitus Asociacijos narių viešuosius interesus.
Steigiamasis Lietuvos Savivaldybių asociacijos suvažiavimas įvyko 1995 m. birželio 22 d. Asociacijos nariais tapo 55 iš 56 savivaldybių. Šiuo metu asociacija jungia visas 60 Lietuvos savivaldybių.
Istorija
1920–1940 m.
Lietuvoje pirmosios miestų ir valsčių savivaldybių sąjungos buvo pradėtos kurti 1920–1923 metais, įvyko 6 Lietuvos savivaldybių suvažiavimai, kurių paskutinis, įvykęs 1926 m., parengė vienos iš demokratiškiausių tuometinėje Europoje vietos savivaldos sistemos projektą.
1924 m. vasario 2–4 d. Kauno burmistro Jono Vileišio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos miestų sąjunga. Jis jai ir vadovavo iki 1932 m. Jo pavaduotoju buvo Šiaulių burmistras , vėliau Jackus Sondeckis. Sąjungai priklausė miestai, turintys daugiau, kaip 3000 gyventojų. Ji rūpinosi bendraisiais ūkio ir kultūros reikalais, atstovavo gyventojams prieš valstybės valdžią, palaikė ryšius su užsienio miestais ir jų organizacijomis.
1927 m. gegužės 25–27 d. Rygoje įvyko pirmasis Baltijos valstybių miestų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo įsteigtas nuolatinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos miestų sąjungų biuras. Antrasis sąjungų suvažiavimas įvyko 1931 m. Taline, trečiasis – 1935 m. Kaune, ketvirtasis – 1938 m. Rygoje. Buvo užmegzti ryšiai su Suomijos ir kitų šalių savivaldybių sąjungomis. Lietuvos miestų sąjunga priklausė Tarptautinei miestų sąjungai, iki 1939 m. jos atstovai – J. Vileišis, vėliau – dalyvavo IULA kongresuose.
Po 1990 m.
1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pirmiausia susikūrė savanoriškos Didžiųjų miestų, Miestų, Rajonų ir Žemesniosios pakopos savivaldybių sąjungos, šiek tiek derindavusios savo veiklą ir tarpusavyje. Tačiau neretai jų interesai susikirsdavo. Neturėdamos visuotinės ir privalomos narystės, vieningos nario mokesčių sistemos bei atvirai ignoruojamos valstybinių struktūrų valdininkų, šios sąjungos nesugebėjo suvienyti visų savivaldybininkų pastangų plėtojant savivaldą Lietuvoje. Netgi priešingai, dėl netoliaregiškos šių sąjungų vadovų politikos 1995 metais, panaikinus apylinkių tarybas ir sukūrus apskritis, perėmusias dalį savivaldybių funkcijų, reali savivalda buvo nutolinta nuo žmonių.
Priėmus naują Vietos savivaldos pagrindų įstatymo redakciją, 1995 metais atsirado vietos ir Lietuvos savivaldybių asociacijai. 1995 m. kovo 28 d. įstatymu „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ ji buvo įteisinta kaip asocijuota savivaldybių atstovė santykiuose su Vyriausybe, kitomis valstybės institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis. Numatyta, kad LSA atstovauja savivaldybėms su Vyriausybe derinant savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir jų išlyginimą lemiančius rodiklius. Pirmajai LSA vadovybei pirmaisiais metais, be organizacinių rūpesčių, iškart teko imtis ir svarbiausių tuo metu problemų sprendimo dėl savivaldos teisių varžymo, neteisėtų apskričių valdytojų veiksmų, ekonominio ir finansinio spaudimo savivaldybėms. Trūko lėšų švietimo darbuotojų atlyginimams, biudžetinės įstaigos buvo įsiskolinusios energetikams ir kitiems tiekėjams. Deja, dažnai į asociacijos siūlymus buvo nereaguojama, asociacijos veiklą centrinė valdžia, pirmųjų asociacijos vadovų žodžiais tariant, net ignoravo. „Blogiausia, kai po suderinimo su asociacija Vyriausybė išleidžia nutarimą su papildomais visai naujais punktais, kurių pateiktame projekte apskritai nebuvo“, rašoma 1996 m. asociacijos veiklos ataskaitoje.
1995 m. šeštoji Adolfo Šleževičiaus vyriausybė įvykdė ir apskričių reformą, kuri, prieštaraudama Europos vietos savivaldos chartijai ir joje išdėstytam subsidiarumo principui, dar labiau centralizavo valdymą. Apskritys turėjo perimti didžiąją dalį ministerijų funkcijų, bet jų negavo, o demokratinių organų – savivaldybių - funkcijos buvo susiaurintos. Vietoje renkamų apskričių tarybų buvo sudarytos pseudotarybos iš savivaldybių deleguotų atstovų. Kilo problemų dėl apskričių ir savivaldybių kompetencijų suderinimo. Tuometinė Žemės įstatymo redakcija atėmė iš savivaldybių teisę valdyti miestų, miestelių ir kaimų žemę. LSA siūlymų įstatymą taisyti nei Vyriausybė, nei Seimas nepaisė.
Valdant aštuntajai Gedimino Vagnoriaus vyriausybei savivaldybių finansinė padėtis dar pablogėjo. Finansų ministerija nederinusi su LSA pateikė Biudžeto įstatymo projektą, nebuvo tvarkos skirstant savivaldybėms 20 proc. Kelių fondo lėšų. Didėjo skolos energetikai, stigo pinigų pašalpoms gyventojams, lėšų švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos įstaigoms. 1997 m. asociacija, finansų ir valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministrai pasirašė bendrą derybų protokolą dėl rodiklių, lemiančių savivaldybių biudžetų pajamų dydį, nustatymo. Savivaldybėms buvo numatyta skirti 31,6 proc. nacionalinio biudžeto. Prasidėjo ir šilumos ūkio decentralizavimas. LSA pastangomis perdavus savivaldybėms energetikos ūkio įmones, kurių apyvarta kartais buvo didesnė negu savivaldybių biudžetai, nebuvo lengva jas tvarkyti, modernizuoti, nustatyti tarifus. 1997 m. sausio 23 d. įsigaliojusiame Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatyme įrašyta, kad įstatymų ir kitų teisės aktų projektai, susiję su savivaldybių veikla, rengimo ir svarstymo stadijose institucijų nustatyta tvarka derinami su Lietuvos savivaldybių asociacija. Bet tik 2000 m. Vyriausybė nutarimu galutinai įtvirtino šį LSA laimėjimą.
Asociacijos pastangomis 1998 m. gruodžio mėn. buvo pasirašytas trišalis Finansų ministerijos, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos bendrų derybų dėl savivaldybių pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių protokolas.
Vyriausybės ir Asociacijos 2000 m. birželio mėn. susitarimu „Dėl dvišalio bendradarbiavimo“ buvo sudaryta Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalė komisija ir patvirtinti šios komisijos nuostatai. Dvišalės komisijos tikslas – interesų bei pozicijų tarp Vyriausybės ir Asociacijos derinimas, probleminių klausimų, kylančių dėl santykių tarp Vyriausybės institucijų ir savivaldybių, kurių jos negali išspręsti be valstybės institucijų pagalbos, nagrinėjimas, išvadų ir pasiūlymų savivaldos plėtrai aktualiais klausimais teikimas. Tačiau derybų protokolai dažnai nebuvo vykdomi. Nepaisyta ir LSA siūlymo savivaldybių išlaidų dalį nuo beveik 32 proc. nuo nacionalinių išlaidų padidinti iki 37 proc. Savivaldybės tik išmokėdavo kompensacijas, atlyginimus, o lėšų savivaldos reikalams beveik nelikdavo. Penktąjį LSA suvažiavimą 1999 m. spalio 22 d. trečdalis savivaldybių pasitiko atsidūrusios už normalaus finansavimo ribos. 2000 m. gegužės 19 d. vykusiame šeštajame suvažiavime, naujosioms savivaldybėms papildžius LSA narių gretas, asociacija iš tikrųjų tapo visas šešiasdešimt Lietuvos savivaldybių vienijančia ir ginančia jėga. Ypač pablogėjus finansinei savivaldybių padėčiai, ne kartą kreiptasi į Vyriausybę dėl negautų planuotų pajamų, tačiau valstybės skola jos nebuvo pripažintos. Trisdešimt devynios savivaldybės pradėjo bylą su Vyriausybe. Centrinė valdžia iš pradžių į tai žiūrėjo skeptiškai. Bet kai LSA išdrįso kreiptis pagalbos į Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongresą Strasbūre, savivaldybių ir centrinės valdžios santykiai iš esmės pasikeitė. Po dvejų metų byla baigėsi istorine pergale: savivaldybių negautos pajamos – apie 30 mln. Lt – pripažintos valstybės skola.
2002 m. pripažino, kad septynerius metus veikusi savivaldos sistema yra antikonstitucinė, Vyriausybė ir Seimas buvo priversti atlikti savivaldos įstatymų reformas, tačiau daugelio principinių klaidų, nutolinusių savivaldą nuo gyventojų, ištaisyti neskubama. Nuo 2009 m. pradžios savivaldybių finansinė būklė vėl pradėjo blogėti.
Asociacijos veikla
Funkcijos
- Koordinuoja ir skatina bendradarbiavimą tarp Lietuvos savivaldybių, padeda spręsti bendrąsias savivaldybių problemas, teikia savivaldybėms metodinę medžiagą ir konsultacijas.
- Teisės aktų nustatyta tvarka derina įstatymų ir kitus teisės aktų projektus, susijusius su savivaldybių veikla.
- Teikia informaciją savivaldybėms apie Asociacijos nagrinėjamus klausimus.
- Atstovauja bendriesiems narių interesams valstybės valdžios ir valdymo bei kitose institucijose.
- Atstovauja bendriesiems narių interesams užsienio valstybių vietos savivaldos ir kitose tarptautinėse organizacijose, padeda savivaldybėms bendradarbiauti su užsienio partneriais.
- Organizuoja Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos narių mokymą ir bendradarbiauja su savivaldybėmis organizuojant savivaldybių valstybės tarnautojų įvadinį ir tęstinį mokymą.
- Leidžia savo leidinius.
- Steigia fondus, atstovybes, viešąsias įstaigas, įmones.
- Tarpusavio susitarimu teikia savo nariams kitas paslaugas.
- Bendradarbiauja su savivaldybių merais, administratoriais, kitais savivaldybių tarnautojais jiems įstatymais tiesiogiai priskirtos kompetencijos klausimais.
- Bendradarbiauja su organizacijomis, atstovaujančiomis kitų subjektų bendriesiems interesams (asociacijomis, konfederacijomis ir kt.).
- Nuo 2006 m. geriausioms savivaldybėms įteikiamos „Auksinės krivūlės“, labiausiai savivaldai nusipelniusiems žmonėms – „Auksinės krivūlės riterio“ ženklas.
- 2007 m. birželio 5 d. Lietuvos savivaldybių asociacija atidarė savo atstovybę Briuselyje.
- 2007 m. Seimas spalio 10 d. įteisino kaip atmintiną Vietos savivaldos dieną, kuri sutampa su Europos vietos savivaldos savaite „Open days“.
- 2008 m. LSA įsteigė Jono Vileišio premiją žurnalistams.
Tikslai
Asociacijos veiklos tikslai – siekti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyto savivaldybių savarankiškumo atstovaujant bendruosius Asociacijos narių interesus valstybės valdžios ir valdymo institucijose, bendradarbiaujant su užsienio valstybių savivaldybių ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinant Lietuvoje Europos vietos savivaldos Chartijos nuostatas ir vykdant atskiras Asociacijos programas.
Institucijos
Asociacijos institucijos yra:
- Atstovaujamosios – Asociacijos narių atstovų suvažiavimas, apskričių (regionų) merų pasitarimai;
- Vykdomosios – Asociacijos taryba, valdyba, Asociacijos prezidentas;
- Asociacijos vienasmenis valdymo organas – Asociacijos direktorius;
- Kontrolės – Revizijos komisija.
- LSA leidžia savaitraštį „Savivaldybių žinios“.
Atstovavimas
Asociacijos narių atstovų suvažiavimai vyksta kasmet. Atstovavimo savivaldybei asociacijoje norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos narių, taip pat nuo likusios nepilnos dešimties (daugiau kaip 5). Papildomai prie nustatytos kvotos savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 100 000 gyventojų, nuo kiekvieno kito 100 000 (taip pat nuo nepilno 100 000) renkama po 1 asmenį.
Savivaldybės – asociacijos narės savo atstovus į asociacijos suvažiavimą renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms tarybose visam tarybos įgaliojimų laikui. Asociacija savo renkamas institucijas formuoja iš kandidatų, siūlomų proporcingai visoms savivaldybių tarybų rinkimus laimėjusių partijų gautoms vietoms savivaldybių tarybose.
Asociacijos narių atstovų suvažiavimas tvirtina ir keičia nario mokesčio dydį, kuris nustatomas ne mažesnis kaip 0,02 % ir ne didesnis kaip 0,04 % savivaldybės biudžeto išlaidų, asociacijos ir jos vykdomosios bei kontrolės institucijų struktūrą, asociacijos pajamų ir išlaidų sąmatą, įstatus.
Vadovybė
Prezidentai
- 1995 m. – Alis Vidūnas
- 1996 m. – Saulius Nefas
- 1997 m. – Rolandas Paksas
- 1999 m. – Dobilas Kurtinaitis
- 2000 m. – Bronis Ropė
- 2003 m., 2007 m., 2011 m. – Ričardas Malinauskas
- 2019 m. – Mindaugas Sinkevičius
Viceprezidentai
- 2003 m. – Vytautas Kirkliauskas, Vidas Mikalauskas, Bronis Ropė, Antanas Gustaitis
- 2007 m. – Algimantas Vakarinas, Kęstas Komskis, Povilas Žagunis, Algirdas Vrubliauskas
Direktoriai
- 1998 m. – Sigitas Šiupšinskas
- 2005 m. – Vytautas Kvietkauskas
- 2008 m. – Roma Žakaitienė
Tarptautinės organizacijos
Šaltiniai
- Lietuvos savivaldybių asociacijai – 15 metų. Savivaldybių žinios, Nr. 19 (531), 2010-06-03[neveikianti nuoroda]
- Ten pat
- Rimantas Lazdynas. Savivalda: filosofija, teorija, praktika. Saulės delta, 2005 m.
- Lietuvos savivaldybių asociacijai – 15 metų. Savivaldybių žinios, Nr. 19 (531), 2010-06-03[neveikianti nuoroda]
- Lietuvos savivaldybių asociacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-07-12.
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos savivaldybių asociacija, Kas yra Lietuvos savivaldybių asociacija? Ką reiškia Lietuvos savivaldybių asociacija?
Lietuvos savivaldybiu asociacija LSA ribotos civilines atsakomybes viesojo juridinio asmens teises turinti ne pelno organizacija jungianti visas Lietuvos Respublikos savivaldybes ir sprendzianti savo nariu savivaldybiu bendrasias problemas teikianti savo nariams paslaugas taip pat atstovaujanti savo nariu bendriesiems interesams valstybes valdzios ir valdymo institucijose uzsienio valstybiu savivaldybiu ir kitose tarptautinese organizacijose formuojanti Asociacijos nariu veiklos strategija stiprinanti vietos savivalda bei koordinuojanti Asociacijos nariu kryptinga veikla atskirose srityse tenkinanti ir ginanti kitus Asociacijos nariu viesuosius interesus Steigiamasis Lietuvos Savivaldybiu asociacijos suvaziavimas įvyko 1995 m birzelio 22 d Asociacijos nariais tapo 55 is 56 savivaldybiu Siuo metu asociacija jungia visas 60 Lietuvos savivaldybiu Istorija1920 1940 m Lietuvoje pirmosios miestu ir valsciu savivaldybiu sajungos buvo pradetos kurti 1920 1923 metais įvyko 6 Lietuvos savivaldybiu suvaziavimai kuriu paskutinis įvykes 1926 m parenge vienos is demokratiskiausiu tuometineje Europoje vietos savivaldos sistemos projekta 1924 m vasario 2 4 d Kauno burmistro Jono Vileisio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos miestu sajunga Jis jai ir vadovavo iki 1932 m Jo pavaduotoju buvo Siauliu burmistras veliau Jackus Sondeckis Sajungai priklause miestai turintys daugiau kaip 3000 gyventoju Ji rupinosi bendraisiais ukio ir kulturos reikalais atstovavo gyventojams pries valstybes valdzia palaike rysius su uzsienio miestais ir ju organizacijomis 1927 m geguzes 25 27 d Rygoje įvyko pirmasis Baltijos valstybiu miestu atstovu suvaziavimas kuriame buvo įsteigtas nuolatinis Lietuvos Latvijos ir Estijos miestu sajungu biuras Antrasis sajungu suvaziavimas įvyko 1931 m Taline treciasis 1935 m Kaune ketvirtasis 1938 m Rygoje Buvo uzmegzti rysiai su Suomijos ir kitu saliu savivaldybiu sajungomis Lietuvos miestu sajunga priklause Tarptautinei miestu sajungai iki 1939 m jos atstovai J Vileisis veliau dalyvavo IULA kongresuose Po 1990 m 1991 m atkurus Lietuvos nepriklausomybe pirmiausia susikure savanoriskos Didziuju miestu Miestu Rajonu ir Zemesniosios pakopos savivaldybiu sajungos siek tiek derindavusios savo veikla ir tarpusavyje Taciau neretai ju interesai susikirsdavo Neturedamos visuotines ir privalomos narystes vieningos nario mokesciu sistemos bei atvirai ignoruojamos valstybiniu strukturu valdininku sios sajungos nesugebejo suvienyti visu savivaldybininku pastangu pletojant savivalda Lietuvoje Netgi priesingai del netoliaregiskos siu sajungu vadovu politikos 1995 metais panaikinus apylinkiu tarybas ir sukurus apskritis peremusias dalį savivaldybiu funkciju reali savivalda buvo nutolinta nuo zmoniu Priemus nauja Vietos savivaldos pagrindu įstatymo redakcija 1995 metais atsirado vietos ir Lietuvos savivaldybiu asociacijai 1995 m kovo 28 d įstatymu Del Lietuvos savivaldybiu asociacijos pagrindiniu nuostatu ji buvo įteisinta kaip asocijuota savivaldybiu atstove santykiuose su Vyriausybe kitomis valstybes institucijomis bei tarptautinemis organizacijomis Numatyta kad LSA atstovauja savivaldybems su Vyriausybe derinant savivaldybiu biudzetu pajamu dydį ir ju islyginima lemiancius rodiklius Pirmajai LSA vadovybei pirmaisiais metais be organizaciniu rupesciu iskart teko imtis ir svarbiausiu tuo metu problemu sprendimo del savivaldos teisiu varzymo neteisetu apskriciu valdytoju veiksmu ekonominio ir finansinio spaudimo savivaldybems Truko lesu svietimo darbuotoju atlyginimams biudzetines įstaigos buvo įsiskolinusios energetikams ir kitiems tiekejams Deja daznai į asociacijos siulymus buvo nereaguojama asociacijos veikla centrine valdzia pirmuju asociacijos vadovu zodziais tariant net ignoravo Blogiausia kai po suderinimo su asociacija Vyriausybe isleidzia nutarima su papildomais visai naujais punktais kuriu pateiktame projekte apskritai nebuvo rasoma 1996 m asociacijos veiklos ataskaitoje 1995 m sestoji Adolfo Slezeviciaus vyriausybe įvykde ir apskriciu reforma kuri priestaraudama Europos vietos savivaldos chartijai ir joje isdestytam subsidiarumo principui dar labiau centralizavo valdyma Apskritys turejo perimti didziaja dalį ministeriju funkciju bet ju negavo o demokratiniu organu savivaldybiu funkcijos buvo susiaurintos Vietoje renkamu apskriciu tarybu buvo sudarytos pseudotarybos is savivaldybiu deleguotu atstovu Kilo problemu del apskriciu ir savivaldybiu kompetenciju suderinimo Tuometine Zemes įstatymo redakcija ateme is savivaldybiu teise valdyti miestu miesteliu ir kaimu zeme LSA siulymu įstatyma taisyti nei Vyriausybe nei Seimas nepaise Valdant astuntajai Gedimino Vagnoriaus vyriausybei savivaldybiu finansine padetis dar pablogejo Finansu ministerija nederinusi su LSA pateike Biudzeto įstatymo projekta nebuvo tvarkos skirstant savivaldybems 20 proc Keliu fondo lesu Didejo skolos energetikai stigo pinigu pasalpoms gyventojams lesu svietimo kulturos sveikatos apsaugos įstaigoms 1997 m asociacija finansu ir valdymo reformu ir savivaldybiu reikalu ministrai pasirase bendra derybu protokola del rodikliu lemianciu savivaldybiu biudzetu pajamu dydį nustatymo Savivaldybems buvo numatyta skirti 31 6 proc nacionalinio biudzeto Prasidejo ir silumos ukio decentralizavimas LSA pastangomis perdavus savivaldybems energetikos ukio įmones kuriu apyvarta kartais buvo didesne negu savivaldybiu biudzetai nebuvo lengva jas tvarkyti modernizuoti nustatyti tarifus 1997 m sausio 23 d įsigaliojusiame Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatyme įrasyta kad įstatymu ir kitu teises aktu projektai susije su savivaldybiu veikla rengimo ir svarstymo stadijose instituciju nustatyta tvarka derinami su Lietuvos savivaldybiu asociacija Bet tik 2000 m Vyriausybe nutarimu galutinai įtvirtino sį LSA laimejima Asociacijos pastangomis 1998 m gruodzio men buvo pasirasytas trisalis Finansu ministerijos Valdymo reformu ir savivaldybiu reikalu ministerijos ir Lietuvos savivaldybiu asociacijos bendru derybu del savivaldybiu pajamu dydį ir islyginima lemianciu rodikliu protokolas Vyriausybes ir Asociacijos 2000 m birzelio men susitarimu Del dvisalio bendradarbiavimo buvo sudaryta Vyriausybes ir Lietuvos savivaldybiu asociacijos dvisale komisija ir patvirtinti sios komisijos nuostatai Dvisales komisijos tikslas interesu bei poziciju tarp Vyriausybes ir Asociacijos derinimas probleminiu klausimu kylanciu del santykiu tarp Vyriausybes instituciju ir savivaldybiu kuriu jos negali isspresti be valstybes instituciju pagalbos nagrinejimas isvadu ir pasiulymu savivaldos pletrai aktualiais klausimais teikimas Taciau derybu protokolai daznai nebuvo vykdomi Nepaisyta ir LSA siulymo savivaldybiu islaidu dalį nuo beveik 32 proc nuo nacionaliniu islaidu padidinti iki 37 proc Savivaldybes tik ismokedavo kompensacijas atlyginimus o lesu savivaldos reikalams beveik nelikdavo Penktajį LSA suvaziavima 1999 m spalio 22 d trecdalis savivaldybiu pasitiko atsidurusios uz normalaus finansavimo ribos 2000 m geguzes 19 d vykusiame sestajame suvaziavime naujosioms savivaldybems papildzius LSA nariu gretas asociacija is tikruju tapo visas sesiasdesimt Lietuvos savivaldybiu vienijancia ir ginancia jega Ypac pablogejus finansinei savivaldybiu padeciai ne karta kreiptasi į Vyriausybe del negautu planuotu pajamu taciau valstybes skola jos nebuvo pripazintos Trisdesimt devynios savivaldybes pradejo byla su Vyriausybe Centrine valdzia is pradziu į tai ziurejo skeptiskai Bet kai LSA isdrįso kreiptis pagalbos į Europos Tarybos Vietos ir regionu valdziu kongresa Strasbure savivaldybiu ir centrines valdzios santykiai is esmes pasikeite Po dveju metu byla baigesi istorine pergale savivaldybiu negautos pajamos apie 30 mln Lt pripazintos valstybes skola 2002 m pripazino kad septynerius metus veikusi savivaldos sistema yra antikonstitucine Vyriausybe ir Seimas buvo priversti atlikti savivaldos įstatymu reformas taciau daugelio principiniu klaidu nutolinusiu savivalda nuo gyventoju istaisyti neskubama Nuo 2009 m pradzios savivaldybiu finansine bukle vel pradejo blogeti Asociacijos veiklaFunkcijos Koordinuoja ir skatina bendradarbiavima tarp Lietuvos savivaldybiu padeda spresti bendrasias savivaldybiu problemas teikia savivaldybems metodine medziaga ir konsultacijas Teises aktu nustatyta tvarka derina įstatymu ir kitus teises aktu projektus susijusius su savivaldybiu veikla Teikia informacija savivaldybems apie Asociacijos nagrinejamus klausimus Atstovauja bendriesiems nariu interesams valstybes valdzios ir valdymo bei kitose institucijose Atstovauja bendriesiems nariu interesams uzsienio valstybiu vietos savivaldos ir kitose tarptautinese organizacijose padeda savivaldybems bendradarbiauti su uzsienio partneriais Organizuoja Lietuvos savivaldybiu asociacijos tarybos nariu mokyma ir bendradarbiauja su savivaldybemis organizuojant savivaldybiu valstybes tarnautoju įvadinį ir testinį mokyma Leidzia savo leidinius Steigia fondus atstovybes viesasias įstaigas įmones Tarpusavio susitarimu teikia savo nariams kitas paslaugas Bendradarbiauja su savivaldybiu merais administratoriais kitais savivaldybiu tarnautojais jiems įstatymais tiesiogiai priskirtos kompetencijos klausimais Bendradarbiauja su organizacijomis atstovaujanciomis kitu subjektu bendriesiems interesams asociacijomis konfederacijomis ir kt Nuo 2006 m geriausioms savivaldybems įteikiamos Auksines krivules labiausiai savivaldai nusipelniusiems zmonems Auksines krivules riterio zenklas 2007 m birzelio 5 d Lietuvos savivaldybiu asociacija atidare savo atstovybe Briuselyje 2007 m Seimas spalio 10 d įteisino kaip atmintina Vietos savivaldos diena kuri sutampa su Europos vietos savivaldos savaite Open days 2008 m LSA įsteige Jono Vileisio premija zurnalistams Tikslai Asociacijos veiklos tikslai siekti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyto savivaldybiu savarankiskumo atstovaujant bendruosius Asociacijos nariu interesus valstybes valdzios ir valdymo institucijose bendradarbiaujant su uzsienio valstybiu savivaldybiu ir kitomis tarptautinemis organizacijomis įgyvendinant Lietuvoje Europos vietos savivaldos Chartijos nuostatas ir vykdant atskiras Asociacijos programas Institucijos Asociacijos institucijos yra Atstovaujamosios Asociacijos nariu atstovu suvaziavimas apskriciu regionu meru pasitarimai Vykdomosios Asociacijos taryba valdyba Asociacijos prezidentas Asociacijos vienasmenis valdymo organas Asociacijos direktorius Kontroles Revizijos komisija LSA leidzia savaitrastį Savivaldybiu zinios Atstovavimas Asociacijos nariu atstovu suvaziavimai vyksta kasmet Atstovavimo savivaldybei asociacijoje norma yra 1 asmuo nuo 10 tarybos nariu taip pat nuo likusios nepilnos desimties daugiau kaip 5 Papildomai prie nustatytos kvotos savivaldybes kuriose gyvena daugiau kaip 100 000 gyventoju nuo kiekvieno kito 100 000 taip pat nuo nepilno 100 000 renkama po 1 asmenį Savivaldybes asociacijos nares savo atstovus į asociacijos suvaziavima renka pagal kvotas proporcingai rinkimus laimejusiu partiju gautoms vietoms tarybose visam tarybos įgaliojimu laikui Asociacija savo renkamas institucijas formuoja is kandidatu siulomu proporcingai visoms savivaldybiu tarybu rinkimus laimejusiu partiju gautoms vietoms savivaldybiu tarybose Asociacijos nariu atstovu suvaziavimas tvirtina ir keicia nario mokescio dydį kuris nustatomas ne mazesnis kaip 0 02 ir ne didesnis kaip 0 04 savivaldybes biudzeto islaidu asociacijos ir jos vykdomosios bei kontroles instituciju struktura asociacijos pajamu ir islaidu samata įstatus VadovybePrezidentai 1995 m Alis Vidunas 1996 m Saulius Nefas 1997 m Rolandas Paksas 1999 m Dobilas Kurtinaitis 2000 m Bronis Rope 2003 m 2007 m 2011 m Ricardas Malinauskas 2019 m Mindaugas SinkeviciusViceprezidentai 2003 m Vytautas Kirkliauskas Vidas Mikalauskas Bronis Rope Antanas Gustaitis 2007 m Algimantas Vakarinas Kestas Komskis Povilas Zagunis Algirdas VrubliauskasDirektoriai 1998 m Sigitas Siupsinskas 2005 m Vytautas Kvietkauskas 2008 m Roma ZakaitieneTarptautines organizacijosSaltiniaiLietuvos savivaldybiu asociacijai 15 metu Savivaldybiu zinios Nr 19 531 2010 06 03 neveikianti nuoroda Ten pat Rimantas Lazdynas Savivalda filosofija teorija praktika Saules delta 2005 m Lietuvos savivaldybiu asociacijai 15 metu Savivaldybiu zinios Nr 19 531 2010 06 03 neveikianti nuoroda Lietuvos savivaldybiu asociacija Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2024 07 12 NuorodosOficiali svetaine