Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka valstybinės reikšmės mokslinė biblioteka mokslo kultūros ir edukacijos
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka – valstybinės reikšmės mokslinė biblioteka, mokslo, kultūros ir edukacijos institucija. Bibliotekos steigėjo funkcijas vykdo Lietuvos mokslų akademija. Teisę naudotis Biblioteka turi visi Lietuvos ir užsienio šalių piliečiai.
| Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus. Jei galite, sutvarkykite. |
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondą 2015 m. sausio 1 d. sudarė 3.733.514 egz. dokumentų. 2015 m. sausio 1 d. Bibliotekoje buvo 12.274 registruotų vartotojų.
Bibliotekos pagrindinis tikslas – tenkinti mokslo visuomenės informacinius poreikius, išsaugoti ir ateities kartoms perduoti sukauptus ir toliau kaupiamus dokumentinio paveldo rinkinius bei vykdyti mokslinę ir edukacinę misiją. Dėl istoriškai susiformavusių raštijos paveldo fondų Biblioteka yra mokslo ir kultūros istorijos dokumentinio paveldo tyrimų institucija.
Istorija
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos raidoje galima išskirti keletą laikotarpių, kuriems būdingi ne tik bendro turinio procesai bei darbai, bet ir saviti, kitais tarpsniais nesikartoję įvykiai. 1912–1931 metai laikytini Bibliotekos kūrimo, 1931–1940 – Valstybinės Vrublevskių bibliotekos, o 1941–2009 – Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos laikotarpiu. 2009 metų rugsėjo 29 dieną Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumui sugrąžinus įstaigos pavadiniman turėtą Vrublevskių vardą, o lapkričio 24 dieną patvirtinus naujus nuostatus, prasidėjo naujas – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos – laikotarpis.
Bibliotekos kūrimas, 1912–1931 metai
Biblioteką įkūrė žymus Vilniaus advokatas, visuomenininkas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis (*1858 XI 8–†1925 VII 3). Jo tėvas – gydytojas homeopatas Eustachijus Vrublevskis (*1826–†1891 VI 9), motina – Emilija Beniovskytė-Vrublevska (*1830–†1886 XII 23). 1891 m. po tėvo mirties sugrįžęs į Vilnių, T. S. Vrublevskis įsikūrė tėvų bute Universiteto g. 9 ir čia praleido didesnę gyvenimo dalį. Dirbdamas advokato darbą, kone visas lėšas jis skyrė knygoms, rankraščiams, dailės kūriniams, medaliams, monetoms, kitoms muziejinėms vertybėms įsigyti, nes buvo pasiryžęs asmeninių rinkinių pagrindu palankiai progai pasitaikius įkurti viešąją biblioteką. Iš tėvų T. S. Vrublevskis paveldėjo kažkiek knygų bei rankraščių, tilpusių į dvi spintas. Šį rinkinį jis dar iki Pirmojo pasaulinio karo ženkliai išplėtė, įsigijęs grafo Juzefo Pliaterio, Juzefo Cechanovičiaus, Juzefo ir Jano Veisenhofų, Juzefo Bielinskio ir kai kurių kitų asmenų bibliotekas ar paskiras reikšmingas kolekcijas. 1912 metais T. S. Vrublevskio asmeninę biblioteką sudarė apie 65 000 knygų, 1 000 žemėlapių, apie 5 000 rankraščių ir autografų. Vertingoji jos dalis susidėjo iš Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos dokumentų. Biblioteka buvo saugoma T. S. Vrublevskio bute Universiteto g. 9.
1912 metai žymi esminę permainą Bibliotekos istorijoje iš privačios virstant visuomenine. Tų metų spalio 30 d. buvo užregistruotas kiek anksčiau įkurtos visuomeninės Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių viešosios bibliotekos draugijos statutas. Ši draugija buvo įsteigta rūpintis Vrublevskių rinkiniais. 1913 metų vasario 13 dieną T. S. Vrublevskis savo biblioteką perdavė šios draugijos nuosavybėn.
1912 metais T. S. Vrublevskis paskyrė 42 000 rublių įsigyti sklypui Mindaugo gatvėje. Jame turėjo išdygti naujas Bibliotekos pastatas. Pastarojo statybai 1914 metais jis paskyrė dar 40 000 rublių. Kilęs Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė jo planus įkurdinti Biblioteką naujoje vietoje. Laimė, karo metu jos rinkiniai nenukentėjo; negana to, juos pasisekė dar pagausinti, o fondus – sistemiškai sutvarkyti, sukataloguoti ir suinventorinti.
Po karo T. S. Vrublevskis ne tik atnaujino Draugijos veiklą, bet ir ją reorganizavo, įsteigdamas Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių draugiją mokslui remti. Jos statutas buvo patvirtintas 1922 metų rugpjūčio 15 dieną. Vienu iš pirmųjų punktų buvo įtvirtinta esminė Bibliotekos veiklos sąlyga: „Draugijos buveinė yra Vilniaus miestas, ir Draugijos rinkiniai negali būti išvežti iš Vilniaus“.
1925 metais Bibliotekos fondus sudarė daugiau kaip 80 000 knygų, 212 ekslibrisų, 1 474 žemėlapiai, 2 956 rankraščiai, 10 534 raižiniai, paveikslai ir kitokie dailės kūriniai.
1925 metų liepos 3 dieną Tadas Stanislovas Vrublevskis mirė. Bibliotekos reikalus toliau tvarkė aukščiau minėta Draugija. 1925 metų kovo 14 dieną Lenkijos religinių tikėjimų ir viešojo švietimo ministerija Vilniaus bibliotekų reikmėms nupirko Tiškevičių rūmus (Žygimantų g. 1). Renovacijos darbai Tiškevičių rūmuose, pritaikant juos bibliotekai, vyko 1926–1931 metais. Tuo pačiu metu (1928–1931) negausūs Vrublevskių bibliotekos darbuotojai ruošė perkėlimui tuo metu sparčiai išaugusius rinkinius. 1931 metų gruodžio 9 d. statybos darbai buvo užbaigti, o pastatas – perduotas šios Bibliotekos direkcijai.
Valstybinė Vrublevskių biblioteka, 1931–1940 metai
Įsikūrus rūmuose Bibliotekos darbas įgavo tuos pavidalus, kurie iš esmės nepasikeitė iki pat šių dienų. Čia buvo aptarnaujami skaitytojai, tvarkomi įvairūs rinkiniai, kaupiami knygų, periodinių leidinių, rankraščių, dailės kūrinių, muziejinių vertybių fondai. Bibliotekoje veikė du bendrieji skyriai: Knygų ir Žurnalų bei periodinių leidinių, turėję bendrą fondą ir skaityklą. Be jų, čia dar buvo keli specialieji skyriai: Cimelijų, Rankraščių, Grafikos, Kartografijos ir Dailės, turėję atskirus fondus. Joje dar veikė Muziejus, apėmęs Vilniaus ikonografijos bei Masonikos padalinius, Fundatoriaus atminimo kambarį ir kai kuriuos kitus objektus.
Nuo 1932 metų sausio 1 dienos Biblioteka gaudavo privalomąjį regioninės spaudos egzempliorių iš keturių vaivadijų: Vilniaus, Balstogės, Palenkės ir Naugarduko. Ši aplinkybė leido sustiprinti regioninį šios atminties institucijos pobūdį, o T. S. Vrublevskio sukauptą senosios Lietuvos raštijos paveldą – papildyti tuometiniais leidiniais.
1937 metų birželio 21 dieną Lenkijos švietimo ministerija patvirtino naują Valstybinės Vrublevskių bibliotekos statutą.
1939 metais Vilnių užėmus Sovietų Sąjungai, nukentėjo nemažai kultūros įstaigų – į Rusiją buvo išgabenta daug meno ir kultūros vertybių. Nuostolių neišvengė ir Valstybinė Vrublevskių biblioteka. 1939 metų spalio mėnesį iš jos į Rusiją buvo išgabenti masonikos, albarutenikos, dalis XVI–XVIII a. lituanikos rinkinių ir parankinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos biblioteka.
Sovietų Sąjungai perdavus Vilnių Lietuvai, Lenkijos švietimo ministerijos įstaigos perėjo Lietuvos švietimo ministerijos žinion. 1940 metų rugsėjo 1 dieną Valstybinė Vrublevskių biblioteka buvo pavesta Lituanistikos institutui (įsteigtas 1938 XI 1), po kelių dienų perėmusiam jos fondus ir turtą. Šios permainos lėmė įstaigos statuso pasikeitimą, atsiliepusį ir jos pavadinimui: ji tapo Lituanistikos instituto centrine biblioteka.
Kad ir ilgam praradusi pavadinimą, Vrublevskių biblioteka niekad nepaliko savo buveinės: jos rinkiniai iki pat šių dienų pasiliko buvusiuose Tiškevičių rūmuose.
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 1941–2009 metai
1941 metų sausio 16 dieną Lituanistikos institutas buvo pertvarkytas į Lietuvos TSR mokslų akademiją. Jo biblioteka virto Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrine biblioteka.
Antrojo pasaulinio karo audrose Bibliotekos veikla buvo kuriam laikui nutrūkusi. 1943 metų kovo 27 dieną okupacinė vokiečių valdžia ją uždarė. Sovietų Sąjungai perdavus Vilnių Lietuvai, Biblioteka darbą atnaujino: 1944 metų rudenį pradėjo veikti skaitykla, o 1945 metais buvo atkurti katalogai ir inventoriai. Nuo 1946 metų ji gavo privalomąjį Lietuvos spaudinių egzempliorių; nuo tų pačių metų gegužės mėnesio ją pasiekdavo privalomieji apmokami Sovietų Sąjungoje rusų kalba išeidavusios tam tikrų sričių literatūros egzemplioriai.
Centrinė biblioteka privalėjo visokeriopai padėti Lietuvos TSR mokslų akademijos įstaigoms vykdyti mokslo tyrimus, aprūpinti jas moksline literatūra ir bibliografiniais leidiniais, propaguoti Sovietų Sąjungos ir užsienio mokslinę literatūrą, atlikti mokslo tyrimus bei metodinius darbus knygotyros, bibliografijos ir bibliotekininkystės srityse ir kt. Tokia veikla vėliau, 1960 metų rugsėjo 21 dieną, buvo apibrėžta LTSR MA Prezidiumo patvirtintuose naujuose Bibliotekos nuostatuose. Juose buvo įtvirtinta tam tikra jos struktūra. Biblioteką tuo metu sudarė Komplektavimo ir mainų, Tvarkymo ir katalogų, Fondų saugojimo ir aptarnavimo, Mokslinis bibliografinis, Rankraščių, Senų, retų spaudinių ir kartografinių leidinių, Specfondo ir Ūkio bei administracijos skyriai. Nemaža jų dalis buvo įkurta dar prieš 1960-uosius. Po 1965-ųjų jos sudėtin pateko ir nemažai mokslo institutų bibliotekų, virtusių Centrinės bibliotekos padaliniais. Tokia sudėtis su nedideliais pasikeitimais išliko iki pat laikotarpio pabaigos – 2009-ųjų.
Šiuo laikotarpiu Biblioteka smarkiai augo. Tai atspindi visi svarbiausi rodikliai, kuriais įprasta apibūdinti bet kurią mokslinės informacijos ir komunikacijos įstaigą. 1941 metais Bibliotekos fondą sudarė 380 tūkst. dokumentų, 1945 – 500 tūkst., 1960 – 1580 tūkst., o 2009 – 3784 tūkst. dokumentų. 1945 metais Bibliotekos skaitytojų skaičių sudarė 67, 1960 – 2300, o 2009 – 9595 asmenys. Joje veikė kelios skaityklos: Bendroji, Periodikos, Senų, retų ir kartografinių leidinių ir rankraščių.
Vertingoji Bibliotekos dalis, kurią nuo T. S. Vrublevskio laikų sudarė Lietuvos raštijos paveldas, šiuo laikotarpiu irgi patyrė permainų. Ji taip pat pagausėjo, išsiplėtė jos sudėtis ir tematika. Dar iki Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžios Lietuvos TSR mokslų akademijos Centrinei bibliotekai buvo perduoti kai kurių tarpukario Lietuvos (29-ojo teritorinio šaulių korpuso) ir Vilniaus krašto (Evangelikų reformatų sinodo, Baltarusių mokslo draugijos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos ir kt.) institucijų rinkiniai. Gausiausių ir vertingiausių kolekcijų tuo metu nespėta perimti, ir iki karo pabaigos nemaža perduotų vertybių dalis buvo sunaikinta. Ypač nukentėjo Evangelikų reformatų sinodo ir Vilniaus mokslo bičiulių draugijos bibliotekos – po karo į LTSR mokslų akademijos Centrinę biblioteką pateko menki jų likučiai.
Karo nuostolius iš dalies padengė vėliau gauti dokumentai. 1946 metais Valstybinė V. Lenino biblioteka sugrąžino dalį rankraščių, kuriuos iš Vilniaus viešosios bibliotekos dar 1915 metais buvo išvežusi carinė valdžia. Tuo pat metu į Biblioteką pateko nemažai archyvinių dokumentų, rankraščių ir knygų, surinktų per 1945–1946 metais prof. Povilo Pakarklio (*1902 XI 23–†1955 VII 28) surengtas ekspedicijas į Karaliaučiaus kraštą. 1949 metais Bibliotekai buvo perduota Liucijono Uziemblos (*1864 II 11–†1942 XII 12) rankraščių kolekcija, o 1951 metais – rankraščių rinkinys iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus. 1956 metais jai buvo perduotas Vilniaus kapitulos archyvas, rastas Arkikatedros bazilikos remonto metu. Daug vertingų dokumentų buvo gauta ir vėliau.
1990 metų kovo 11 dieną Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prasidėjo reikšmingos valstybės ir visuomenės permainos. Jos palietė tiek Lietuvos mokslų akademiją, tiek ir jos Biblioteką. Pasikeitęs darbo pobūdis, veiklos kryptys, tikslai ir uždaviniai buvo išdėstyti naujuose Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos nuostatuose, 1994 metų vasario 15 dieną patvirtintuose Lietuvos MA prezidiumo. Bene matomiausiu išoriniu permainų ženklu tapo Specfondo panaikinimas 1991 metais ir po jo sekusi dokumentų fondo pertvarka, trukusi kelerius metus. Ją lydėjo kai kurių naujų padalinių atsiradimas. 1991 metais buvo įkurti Senosios periodikos ir Automatizacijos skyriai (veikė iki 2010-ųjų).
Šio laikotarpio pabaigą žymi kai kurie svarbūs įvykiai, lėmę esminių Bibliotekos permainų pradžią. Direktoriaus dr. Juozo Marcinkevičiaus pastangomis 2009 metų rugsėjo 29 dieną Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumas sugrąžino įstaigos pavadiniman turėtą Vrublevskių vardą. Tų metų lapkričio 24 dieną buvo patvirtinti nauji Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuostatai. Vėliau buvo inicijuotos ir pradėtos struktūrinės, ūkinės ir kitokios permainos tikintis ir siekiant, kad savo antro šimtmečio pradžioje Biblioteka taps viena iš moderniausių, patogiausių ir reikšmingiausių atminties institucijų Lietuvoje.
Struktūra
Bibliotekoje veikia Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrius, Fondų ir vartotojų aptarnavimo, Informacinių sistemų, Katalogų, Komplektavimo, Komunikacijos, Leidybos, Mokslinės informacijos, Rankraščių, Retų spaudinių, Skaitmeninimo, Skyrius mokslo institutuose.
Fondai
Seni ir reti rankraščiai, tarp kurių – XI a. Turovo evangelijos originalas, 63 inkunabulai, daugiau kaip 600 paleotipų, unikalūs seniausio rašto paminklai – dantiraščiai, t. p. senųjų leidinių apie Lietuvą rinkinys, daugiau kaip 12 000 senų žemėlapių, atlasų ir albumų, vienas didžiausių Baltijos šalyse XI–XX a. pergamentų rinkinys (1421 egz.), Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Jogailos, Vytauto ir kitų privilegijos, XV–XVI a. metraščiai, mokslo ir kultūros veikėjų rankraščių rinkiniai, XVI–XX a. dokumentai, parašyti lotynų, rusėnų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis, daugiau kaip 1000 XIV–XX a. muzikos rankraščių, bažnytinių institucijų (1387 m. – XX a. vidurio Vilniaus katedros kapitulos ir arkivyskupo, XVI–XX a. Lietuvos evangelikų reformatų sinodo, XVII–XX a. Lietuvos karaimų bendruomenės) archyvai, daugiau kaip 20 000 istorijos ir kraštotyrinio pobūdžio atvirukų ir fotografijų rinkinys.
Didžiausias Lietuvoje Vakarų Europos šalių mokslinės periodikos komplektas, įvairių šalių periodika, išleista iki 1800 m., komplektas periodikos, išleistos Lietuvoje XIX–XX a. iki 1945 m., komplektas lituanistinės periodikos, išleistos iki 1944 m.
Retų spaudinių skyriuje komplektuojama, tvarkoma ir saugoma: visos knygos, išleistos iki 1800 m., bibliografinės ir poligrafinės retenybės, knygos lietuvių kalba, išleistos iki 1918 m. (užsienyje – iki 1945 m.), reikšmingos lituaninės knygos, išėjusios 1800–1944 m., XIX–XX a. (iki 1945 m.) lietuviška ir lituanistinė periodika, sena, reta nelituanistinė periodika (iki 1800 m.), lietuvių išeivijos periodiniai leidiniai, meno reprodukcijų albumai, raižiniai, atvirukai, fotografijos, smulki spauda, kartografiniai leidiniai. Skyriaus fonduose saugoma apie 400 tūkst. spaudinių: 63 inkunabulai, per 600 paleotipų, per 160 tūkst. laikraščių ir žurnalų, unikali seniausių rašto paminklų – dantiraščių – kolekcija.
Leidyba
Leidžia kultūros, knygotyros, bibliografijos, bibliotekininkystės, dokumentalistikos ir kt. mokslų veikalus. Išleido gamtos mokslų retrospektyviosios bibliografijos rodykles, nuo 1956 m. leido Lietuvos mokslų akademijos ir jos mokslo darbuotojų knygų ir straipsnių bibliografijos rodyklę. Serija baigta 1991 m. Organizuoja mokslinius, metodinius, informacinius renginius, kartu su Kauno apskrities viešąja, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto bibliotekomis rengia Lietuvos retrospektyviąją periodinių leidinių straipsnių bibliografiją.
Svarbesni leidiniai:
- Lietuvių kalbotyra, literatūros rodyklė, nuo 1963 m.; išleista 12 rodyklių, apimančių 1917–2000 m.
- Lietuvos istorijos bibliografija, nuo 1969 m.; išleistos 4 knygos, apimančios 1940–1980 m.
- Vladas Abramavičius. Rankraščių rinkiniai, 1963 m.
- Lietuvos geologijos bibliografija, 1800–1967 m., 1970 m.
- Lietuvos botanikos bibliografija, nuo 1971; išleistos 4 knygos, apimančios 1800–1980 m.
- Dendroklimatochronologija, literatūros rodyklė, apima 1900–1980 m., 1978 m. ir 1998 m.
- Rimantas Jasas ir Liudas Truska. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymas 1790 m., 1972 m.
- Edmundas Laucevičius. Popierius Lietuvoje. XV–XVIII a., 2 t., 1967 m.
- E. Laucevičius. XV-XVII1 a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose, 1976 m.
- Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Konstantinas Sirvydas, 1979 m.
- R. Jasas. Pergamentų katalogas, 1980 m.
- Adelė Valeckienė. Lietuvių kalbos gramatikos sistema: giminės kategorija, 1984 m.
- Vincas Kisarauskas. Lietuvos knygos ženklai, 1518–1918, 1984 m.
- . Autografų kolekcijos katalogas, 1989 m.
- . Rankraščių fondai, 1994 m.
Direktoriai
- Petras Vaičiūnas – 1941–1945 m.
- Juozas Jurginis – 1945–1948 m.
- – 1948–1950 m.
- Stasys Brašiškis – 1950–1963 m.
- Juozas Marcinkevičius – 1963–2010 m.
- Sigitas Narbutas – nuo 2010 m.
Šaltiniai
- Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 280 psl.
Nuorodos
- Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
- https://www.youtube.com/channel/UCzymB6f1QZQPVB8OlYvV3TQ
54°41′17″ š. pl. 25°17′14″ r. ilg. / 54.68806°š. pl. 25.28722°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Kas yra Lietuvos mokslų akademijos biblioteka? Ką reiškia Lietuvos mokslų akademijos biblioteka?
Lietuvos mokslu akademijos Vrublevskiu biblioteka valstybines reiksmes moksline biblioteka mokslo kulturos ir edukacijos institucija Bibliotekos steigejo funkcijas vykdo Lietuvos mokslu akademija Teise naudotis Biblioteka turi visi Lietuvos ir uzsienio saliu pilieciai Lietuvos mokslu akademijos Vrublevskiu biblioteka Sį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus Jei galite sutvarkykite Lietuvos mokslu akademijos Vrublevskiu bibliotekos fonda 2015 m sausio 1 d sudare 3 733 514 egz dokumentu 2015 m sausio 1 d Bibliotekoje buvo 12 274 registruotu vartotoju Bibliotekos pagrindinis tikslas tenkinti mokslo visuomenes informacinius poreikius issaugoti ir ateities kartoms perduoti sukauptus ir toliau kaupiamus dokumentinio paveldo rinkinius bei vykdyti moksline ir edukacine misija Del istoriskai susiformavusiu rastijos paveldo fondu Biblioteka yra mokslo ir kulturos istorijos dokumentinio paveldo tyrimu institucija IstorijaLietuvos mokslu akademijos Vrublevskiu bibliotekos raidoje galima isskirti keleta laikotarpiu kuriems budingi ne tik bendro turinio procesai bei darbai bet ir saviti kitais tarpsniais nesikartoje įvykiai 1912 1931 metai laikytini Bibliotekos kurimo 1931 1940 Valstybines Vrublevskiu bibliotekos o 1941 2009 Lietuvos mokslu akademijos bibliotekos laikotarpiu 2009 metu rugsejo 29 diena Lietuvos mokslu akademijos Prezidiumui sugrazinus įstaigos pavadiniman tureta Vrublevskiu varda o lapkricio 24 diena patvirtinus naujus nuostatus prasidejo naujas Lietuvos mokslu akademijos Vrublevskiu bibliotekos laikotarpis Bibliotekos kurimas 1912 1931 metai Biblioteka įkure zymus Vilniaus advokatas visuomenininkas bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis 1858 XI 8 1925 VII 3 Jo tevas gydytojas homeopatas Eustachijus Vrublevskis 1826 1891 VI 9 motina Emilija Beniovskyte Vrublevska 1830 1886 XII 23 1891 m po tevo mirties sugrįzes į Vilniu T S Vrublevskis įsikure tevu bute Universiteto g 9 ir cia praleido didesne gyvenimo dalį Dirbdamas advokato darba kone visas lesas jis skyre knygoms rankrasciams dailes kuriniams medaliams monetoms kitoms muziejinems vertybems įsigyti nes buvo pasiryzes asmeniniu rinkiniu pagrindu palankiai progai pasitaikius įkurti viesaja biblioteka Is tevu T S Vrublevskis paveldejo kazkiek knygu bei rankrasciu tilpusiu į dvi spintas Sį rinkinį jis dar iki Pirmojo pasaulinio karo zenkliai isplete įsigijes grafo Juzefo Pliaterio Juzefo Cechanoviciaus Juzefo ir Jano Veisenhofu Juzefo Bielinskio ir kai kuriu kitu asmenu bibliotekas ar paskiras reiksmingas kolekcijas 1912 metais T S Vrublevskio asmenine biblioteka sudare apie 65 000 knygu 1 000 zemelapiu apie 5 000 rankrasciu ir autografu Vertingoji jos dalis susidejo is Vilniaus ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos istorijos dokumentu Biblioteka buvo saugoma T S Vrublevskio bute Universiteto g 9 1912 metai zymi esmine permaina Bibliotekos istorijoje is privacios virstant visuomenine Tu metu spalio 30 d buvo uzregistruotas kiek anksciau įkurtos visuomenines Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskiu viesosios bibliotekos draugijos statutas Si draugija buvo įsteigta rupintis Vrublevskiu rinkiniais 1913 metu vasario 13 diena T S Vrublevskis savo biblioteka perdave sios draugijos nuosavyben 1912 metais T S Vrublevskis paskyre 42 000 rubliu įsigyti sklypui Mindaugo gatveje Jame turejo isdygti naujas Bibliotekos pastatas Pastarojo statybai 1914 metais jis paskyre dar 40 000 rubliu Kiles Pirmasis pasaulinis karas sutrukde jo planus įkurdinti Biblioteka naujoje vietoje Laime karo metu jos rinkiniai nenukentejo negana to juos pasiseke dar pagausinti o fondus sistemiskai sutvarkyti sukataloguoti ir suinventorinti Po karo T S Vrublevskis ne tik atnaujino Draugijos veikla bet ir ja reorganizavo įsteigdamas Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskiu draugija mokslui remti Jos statutas buvo patvirtintas 1922 metu rugpjucio 15 diena Vienu is pirmuju punktu buvo įtvirtinta esmine Bibliotekos veiklos salyga Draugijos buveine yra Vilniaus miestas ir Draugijos rinkiniai negali buti isvezti is Vilniaus 1925 metais Bibliotekos fondus sudare daugiau kaip 80 000 knygu 212 ekslibrisu 1 474 zemelapiai 2 956 rankrasciai 10 534 raiziniai paveikslai ir kitokie dailes kuriniai 1925 metu liepos 3 diena Tadas Stanislovas Vrublevskis mire Bibliotekos reikalus toliau tvarke auksciau mineta Draugija 1925 metu kovo 14 diena Lenkijos religiniu tikejimu ir viesojo svietimo ministerija Vilniaus biblioteku reikmems nupirko Tiskeviciu rumus Zygimantu g 1 Renovacijos darbai Tiskeviciu rumuose pritaikant juos bibliotekai vyko 1926 1931 metais Tuo paciu metu 1928 1931 negausus Vrublevskiu bibliotekos darbuotojai ruose perkelimui tuo metu sparciai isaugusius rinkinius 1931 metu gruodzio 9 d statybos darbai buvo uzbaigti o pastatas perduotas sios Bibliotekos direkcijai Valstybine Vrublevskiu biblioteka 1931 1940 metai Įsikurus rumuose Bibliotekos darbas įgavo tuos pavidalus kurie is esmes nepasikeite iki pat siu dienu Cia buvo aptarnaujami skaitytojai tvarkomi įvairus rinkiniai kaupiami knygu periodiniu leidiniu rankrasciu dailes kuriniu muziejiniu vertybiu fondai Bibliotekoje veike du bendrieji skyriai Knygu ir Zurnalu bei periodiniu leidiniu tureje bendra fonda ir skaitykla Be ju cia dar buvo keli specialieji skyriai Cimeliju Rankrasciu Grafikos Kartografijos ir Dailes tureje atskirus fondus Joje dar veike Muziejus apemes Vilniaus ikonografijos bei Masonikos padalinius Fundatoriaus atminimo kambarį ir kai kuriuos kitus objektus Nuo 1932 metu sausio 1 dienos Biblioteka gaudavo privalomajį regionines spaudos egzemplioriu is keturiu vaivadiju Vilniaus Balstoges Palenkes ir Naugarduko Si aplinkybe leido sustiprinti regioninį sios atminties institucijos pobudį o T S Vrublevskio sukaupta senosios Lietuvos rastijos pavelda papildyti tuometiniais leidiniais 1937 metu birzelio 21 diena Lenkijos svietimo ministerija patvirtino nauja Valstybines Vrublevskiu bibliotekos statuta 1939 metais Vilniu uzemus Sovietu Sajungai nukentejo nemazai kulturos įstaigu į Rusija buvo isgabenta daug meno ir kulturos vertybiu Nuostoliu neisvenge ir Valstybine Vrublevskiu biblioteka 1939 metu spalio menesį is jos į Rusija buvo isgabenti masonikos albarutenikos dalis XVI XVIII a lituanikos rinkiniu ir parankine Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos biblioteka Sovietu Sajungai perdavus Vilniu Lietuvai Lenkijos svietimo ministerijos įstaigos perejo Lietuvos svietimo ministerijos zinion 1940 metu rugsejo 1 diena Valstybine Vrublevskiu biblioteka buvo pavesta Lituanistikos institutui įsteigtas 1938 XI 1 po keliu dienu peremusiam jos fondus ir turta Sios permainos leme įstaigos statuso pasikeitima atsiliepusį ir jos pavadinimui ji tapo Lituanistikos instituto centrine biblioteka Kad ir ilgam praradusi pavadinima Vrublevskiu biblioteka niekad nepaliko savo buveines jos rinkiniai iki pat siu dienu pasiliko buvusiuose Tiskeviciu rumuose Lietuvos mokslu akademijos biblioteka 1941 2009 metai 1941 metu sausio 16 diena Lituanistikos institutas buvo pertvarkytas į Lietuvos TSR mokslu akademija Jo biblioteka virto Lietuvos TSR mokslu akademijos Centrine biblioteka Antrojo pasaulinio karo audrose Bibliotekos veikla buvo kuriam laikui nutrukusi 1943 metu kovo 27 diena okupacine vokieciu valdzia ja uzdare Sovietu Sajungai perdavus Vilniu Lietuvai Biblioteka darba atnaujino 1944 metu rudenį pradejo veikti skaitykla o 1945 metais buvo atkurti katalogai ir inventoriai Nuo 1946 metu ji gavo privalomajį Lietuvos spaudiniu egzemplioriu nuo tu paciu metu geguzes menesio ja pasiekdavo privalomieji apmokami Sovietu Sajungoje rusu kalba iseidavusios tam tikru sriciu literaturos egzemplioriai Centrine biblioteka privalejo visokeriopai padeti Lietuvos TSR mokslu akademijos įstaigoms vykdyti mokslo tyrimus aprupinti jas moksline literatura ir bibliografiniais leidiniais propaguoti Sovietu Sajungos ir uzsienio moksline literatura atlikti mokslo tyrimus bei metodinius darbus knygotyros bibliografijos ir bibliotekininkystes srityse ir kt Tokia veikla veliau 1960 metu rugsejo 21 diena buvo apibrezta LTSR MA Prezidiumo patvirtintuose naujuose Bibliotekos nuostatuose Juose buvo įtvirtinta tam tikra jos struktura Biblioteka tuo metu sudare Komplektavimo ir mainu Tvarkymo ir katalogu Fondu saugojimo ir aptarnavimo Mokslinis bibliografinis Rankrasciu Senu retu spaudiniu ir kartografiniu leidiniu Specfondo ir ukio bei administracijos skyriai Nemaza ju dalis buvo įkurta dar pries 1960 uosius Po 1965 uju jos sudetin pateko ir nemazai mokslo institutu biblioteku virtusiu Centrines bibliotekos padaliniais Tokia sudetis su nedideliais pasikeitimais isliko iki pat laikotarpio pabaigos 2009 uju Siuo laikotarpiu Biblioteka smarkiai augo Tai atspindi visi svarbiausi rodikliai kuriais įprasta apibudinti bet kuria mokslines informacijos ir komunikacijos įstaiga 1941 metais Bibliotekos fonda sudare 380 tukst dokumentu 1945 500 tukst 1960 1580 tukst o 2009 3784 tukst dokumentu 1945 metais Bibliotekos skaitytoju skaiciu sudare 67 1960 2300 o 2009 9595 asmenys Joje veike kelios skaityklos Bendroji Periodikos Senu retu ir kartografiniu leidiniu ir rankrasciu Vertingoji Bibliotekos dalis kuria nuo T S Vrublevskio laiku sudare Lietuvos rastijos paveldas siuo laikotarpiu irgi patyre permainu Ji taip pat pagausejo issiplete jos sudetis ir tematika Dar iki Vokietijos ir Sovietu Sajungos karo pradzios Lietuvos TSR mokslu akademijos Centrinei bibliotekai buvo perduoti kai kuriu tarpukario Lietuvos 29 ojo teritorinio sauliu korpuso ir Vilniaus krasto Evangeliku reformatu sinodo Baltarusiu mokslo draugijos Vilniaus mokslo biciuliu draugijos ir kt instituciju rinkiniai Gausiausiu ir vertingiausiu kolekciju tuo metu nespeta perimti ir iki karo pabaigos nemaza perduotu vertybiu dalis buvo sunaikinta Ypac nukentejo Evangeliku reformatu sinodo ir Vilniaus mokslo biciuliu draugijos bibliotekos po karo į LTSR mokslu akademijos Centrine biblioteka pateko menki ju likuciai Karo nuostolius is dalies padenge veliau gauti dokumentai 1946 metais Valstybine V Lenino biblioteka sugrazino dalį rankrasciu kuriuos is Vilniaus viesosios bibliotekos dar 1915 metais buvo isvezusi carine valdzia Tuo pat metu į Biblioteka pateko nemazai archyviniu dokumentu rankrasciu ir knygu surinktu per 1945 1946 metais prof Povilo Pakarklio 1902 XI 23 1955 VII 28 surengtas ekspedicijas į Karaliauciaus krasta 1949 metais Bibliotekai buvo perduota Liucijono Uziemblos 1864 II 11 1942 XII 12 rankrasciu kolekcija o 1951 metais rankrasciu rinkinys is Siauliu Ausros muziejaus 1956 metais jai buvo perduotas Vilniaus kapitulos archyvas rastas Arkikatedros bazilikos remonto metu Daug vertingu dokumentu buvo gauta ir veliau 1990 metu kovo 11 diena Lietuvai atkurus nepriklausomybe prasidejo reiksmingos valstybes ir visuomenes permainos Jos paliete tiek Lietuvos mokslu akademija tiek ir jos Biblioteka Pasikeites darbo pobudis veiklos kryptys tikslai ir uzdaviniai buvo isdestyti naujuose Lietuvos mokslu akademijos bibliotekos nuostatuose 1994 metu vasario 15 diena patvirtintuose Lietuvos MA prezidiumo Bene matomiausiu isoriniu permainu zenklu tapo Specfondo panaikinimas 1991 metais ir po jo sekusi dokumentu fondo pertvarka trukusi kelerius metus Ja lydejo kai kuriu nauju padaliniu atsiradimas 1991 metais buvo įkurti Senosios periodikos ir Automatizacijos skyriai veike iki 2010 uju Sio laikotarpio pabaiga zymi kai kurie svarbus įvykiai leme esminiu Bibliotekos permainu pradzia Direktoriaus dr Juozo Marcinkeviciaus pastangomis 2009 metu rugsejo 29 diena Lietuvos mokslu akademijos Prezidiumas sugrazino įstaigos pavadiniman tureta Vrublevskiu varda Tu metu lapkricio 24 diena buvo patvirtinti nauji Lietuvos mokslu akademijos Vrublevskiu bibliotekos nuostatai Veliau buvo inicijuotos ir pradetos strukturines ukines ir kitokios permainos tikintis ir siekiant kad savo antro simtmecio pradzioje Biblioteka taps viena is moderniausiu patogiausiu ir reiksmingiausiu atminties instituciju Lietuvoje StrukturaBibliotekoje veikia Dokumentu konservavimo ir restauravimo skyrius Fondu ir vartotoju aptarnavimo Informaciniu sistemu Katalogu Komplektavimo Komunikacijos Leidybos Mokslines informacijos Rankrasciu Retu spaudiniu Skaitmeninimo Skyrius mokslo institutuose FondaiSeni ir reti rankrasciai tarp kuriu XI a Turovo evangelijos originalas 63 inkunabulai daugiau kaip 600 paleotipu unikalus seniausio rasto paminklai dantirasciai t p senuju leidiniu apie Lietuva rinkinys daugiau kaip 12 000 senu zemelapiu atlasu ir albumu vienas didziausiu Baltijos salyse XI XX a pergamentu rinkinys 1421 egz Lietuvos didziuju kunigaiksciu Jogailos Vytauto ir kitu privilegijos XV XVI a metrasciai mokslo ir kulturos veikeju rankrasciu rinkiniai XVI XX a dokumentai parasyti lotynu rusenu lenku rusu vokieciu kalbomis daugiau kaip 1000 XIV XX a muzikos rankrasciu baznytiniu instituciju 1387 m XX a vidurio Vilniaus katedros kapitulos ir arkivyskupo XVI XX a Lietuvos evangeliku reformatu sinodo XVII XX a Lietuvos karaimu bendruomenes archyvai daugiau kaip 20 000 istorijos ir krastotyrinio pobudzio atviruku ir fotografiju rinkinys Didziausias Lietuvoje Vakaru Europos saliu mokslines periodikos komplektas įvairiu saliu periodika isleista iki 1800 m komplektas periodikos isleistos Lietuvoje XIX XX a iki 1945 m komplektas lituanistines periodikos isleistos iki 1944 m Retu spaudiniu skyriuje komplektuojama tvarkoma ir saugoma visos knygos isleistos iki 1800 m bibliografines ir poligrafines retenybes knygos lietuviu kalba isleistos iki 1918 m uzsienyje iki 1945 m reiksmingos lituanines knygos isejusios 1800 1944 m XIX XX a iki 1945 m lietuviska ir lituanistine periodika sena reta nelituanistine periodika iki 1800 m lietuviu iseivijos periodiniai leidiniai meno reprodukciju albumai raiziniai atvirukai fotografijos smulki spauda kartografiniai leidiniai Skyriaus fonduose saugoma apie 400 tukst spaudiniu 63 inkunabulai per 600 paleotipu per 160 tukst laikrasciu ir zurnalu unikali seniausiu rasto paminklu dantirasciu kolekcija LeidybaLeidzia kulturos knygotyros bibliografijos bibliotekininkystes dokumentalistikos ir kt mokslu veikalus Isleido gamtos mokslu retrospektyviosios bibliografijos rodykles nuo 1956 m leido Lietuvos mokslu akademijos ir jos mokslo darbuotoju knygu ir straipsniu bibliografijos rodykle Serija baigta 1991 m Organizuoja mokslinius metodinius informacinius renginius kartu su Kauno apskrities viesaja Lietuvos nacionaline Martyno Mazvydo Vilniaus universiteto bibliotekomis rengia Lietuvos retrospektyviaja periodiniu leidiniu straipsniu bibliografija Svarbesni leidiniai Lietuviu kalbotyra literaturos rodykle nuo 1963 m isleista 12 rodykliu apimanciu 1917 2000 m Lietuvos istorijos bibliografija nuo 1969 m isleistos 4 knygos apimancios 1940 1980 m Vladas Abramavicius Rankrasciu rinkiniai 1963 m Lietuvos geologijos bibliografija 1800 1967 m 1970 m Lietuvos botanikos bibliografija nuo 1971 isleistos 4 knygos apimancios 1800 1980 m Dendroklimatochronologija literaturos rodykle apima 1900 1980 m 1978 m ir 1998 m Rimantas Jasas ir Liudas Truska Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes gyventoju surasymas 1790 m 1972 m Edmundas Laucevicius Popierius Lietuvoje XV XVIII a 2 t 1967 m E Laucevicius XV XVII1 a knygu įrisimai Lietuvos bibliotekose 1976 m Pirmasis lietuviu kalbos zodynas Konstantinas Sirvydas 1979 m R Jasas Pergamentu katalogas 1980 m Adele Valeckiene Lietuviu kalbos gramatikos sistema gimines kategorija 1984 m Vincas Kisarauskas Lietuvos knygos zenklai 1518 1918 1984 m Autografu kolekcijos katalogas 1989 m Rankrasciu fondai 1994 m DirektoriaiPetras Vaiciunas 1941 1945 m Juozas Jurginis 1945 1948 m 1948 1950 m Stasys Brasiskis 1950 1963 m Juozas Marcinkevicius 1963 2010 m Sigitas Narbutas nuo 2010 m SaltiniaiLietuvos mokslu akademijos Vrublevskiu biblioteka Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 280 psl NuorodosLietuvos mokslu akademijos Vrublevskiu biblioteka https www youtube com channel UCzymB6f1QZQPVB8OlYvV3TQ 54 41 17 s pl 25 17 14 r ilg 54 68806 s pl 25 28722 r ilg 54 68806 25 28722