Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga Lietuvos profesinė organizacija veikusi 1918 1940 m 1918 1928 m Lietuvos ma
Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga
Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga – Lietuvos profesinė organizacija, veikusi 1918–1940 m., 1918–1928 m. Lietuvos matininkų sąjunga.
Istorija
Lietuviai matininkai pirmą kartą į legalią Lietuvių matininkų sąjungą susibūrė 1917 m. Petrograde, Veisbruto spaustuvėje lietuviškai išspausdinti 37 straipsnių sąjungos įstatai. Sąjunga turėjo apie 20 narių. Pirmasis jos pirmininkas buvo . 1918 m. rudenį šios sąjungos veikla nutrūko, pasibaigus karui lietuviai pradėjo grįžti į tėvynę. 1918 m. lapkričio 12 d. Jonas Raupys sušaukė steigiamąjį Matininkų sąjungos susirinkimą, kuriame dar dalyvavo , , , ir . Iki 1918 m. gruodžio 28 d. vyko parengiamieji organizacinės komisijos sąjungai įkurti darbai, į kuriuos aktyviai įsijungė inžinierius Stasys Dirmantas, V. Račkauskas ir kiti žemės tvarkytojai. Pirmuosius sąjungos įstatus Kauno apskrities viršininkas patvirtino 1920 m. sausio 27 d. (rejestro Nr.18). Įkurtos sąjungos svarbiausias tikslas ir rūpestis buvo įkurti Žemės tvarkymo departamentą, surengti matininkų kursus, atgauti iš Rusijos archyvus ir instrumentus. 1928 m. birželio 30 d. visuotiniame Lietuvos matininkų profesinės sąjungos suvažiavime buvo pakeisti sąjungos įstatai ir sąjunga pavadinta Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga.
1918 m. sąjungoje buvo 14 narių, 1920 m. – 70, 1923 m. – 170, 1927 m. – 216, 1928 m. – 114, 1929 m. – 115.1938 m. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga turėjo 360 narių, fotografijos, meno, intelektinio lavinimosi ir geodezininkų sekcijas. Rūpinosi narių kultūriniais reikalais, kartu su Lietuvos fotomėgėjų sąjunga rengė fotografijų konkursus, parodas, 1926–1928 m. leido žurnalą „Matininkas“ (iki 1928 m. balandžio mėn. pasirodė 7 numeriai, iš viso 3000 egzempliorių), 1928–1929 m. – „“, 1929–1940 m. – „Žemėtvarka ir melioracija“, 1938 m. įsteigė knygyną. TSRS okupacijos metais veiklą nutraukė. 1989 m. atkurta ir pavadinta Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga.
Pirmininkai
- – 1918 m., 1920–1921 m.
- Stasys Dirmantas – 1919 m.
- V. Račkauskas – 1919–1920 m.
- – 1921–1922 m.
- Feliksas Daugėla – 1922–1923 m.
- Liudas Alseika – 1923–1924 m., 1927 m.
- Zenonas Bačelis – 1924–1925 m.
- – 1925–1926 m., 1928–1929 m.
- P. Rogalskis – 1926–1927 m.
- – 1927 m.
- J. Šakočius – 1928 m.
- M. Chmieliauskas – 1929–1940 m.
- – 1940 m.
Šaltiniai
- Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga Archyvuota kopija 2008-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos istorija Archyvuota kopija 2008-09-01 iš Wayback Machine projekto.
- Antanas Miknius. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 268 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga, Kas yra Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga? Ką reiškia Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjunga?
Lietuvos matininku ir kulturtechniku sajunga Lietuvos profesine organizacija veikusi 1918 1940 m 1918 1928 m Lietuvos matininku sajunga IstorijaLietuviai matininkai pirma karta į legalia Lietuviu matininku sajunga susibure 1917 m Petrograde Veisbruto spaustuveje lietuviskai isspausdinti 37 straipsniu sajungos įstatai Sajunga turejo apie 20 nariu Pirmasis jos pirmininkas buvo 1918 m rudenį sios sajungos veikla nutruko pasibaigus karui lietuviai pradejo grįzti į tevyne 1918 m lapkricio 12 d Jonas Raupys susauke steigiamajį Matininku sajungos susirinkima kuriame dar dalyvavo ir Iki 1918 m gruodzio 28 d vyko parengiamieji organizacines komisijos sajungai įkurti darbai į kuriuos aktyviai įsijunge inzinierius Stasys Dirmantas V Rackauskas ir kiti zemes tvarkytojai Pirmuosius sajungos įstatus Kauno apskrities virsininkas patvirtino 1920 m sausio 27 d rejestro Nr 18 Įkurtos sajungos svarbiausias tikslas ir rupestis buvo įkurti Zemes tvarkymo departamenta surengti matininku kursus atgauti is Rusijos archyvus ir instrumentus 1928 m birzelio 30 d visuotiniame Lietuvos matininku profesines sajungos suvaziavime buvo pakeisti sajungos įstatai ir sajunga pavadinta Lietuvos matininku ir kulturtechniku sajunga 1918 m sajungoje buvo 14 nariu 1920 m 70 1923 m 170 1927 m 216 1928 m 114 1929 m 115 1938 m Lietuvos matininku ir kulturtechniku sajunga turejo 360 nariu fotografijos meno intelektinio lavinimosi ir geodezininku sekcijas Rupinosi nariu kulturiniais reikalais kartu su Lietuvos fotomegeju sajunga renge fotografiju konkursus parodas 1926 1928 m leido zurnala Matininkas iki 1928 m balandzio men pasirode 7 numeriai is viso 3000 egzemplioriu 1928 1929 m 1929 1940 m Zemetvarka ir melioracija 1938 m įsteige knygyna TSRS okupacijos metais veikla nutrauke 1989 m atkurta ir pavadinta Lietuvos zemetvarkos ir hidrotechnikos inzinieriu sajunga Pirmininkai 1918 m 1920 1921 m Stasys Dirmantas 1919 m V Rackauskas 1919 1920 m 1921 1922 m Feliksas Daugela 1922 1923 m Liudas Alseika 1923 1924 m 1927 m Zenonas Bacelis 1924 1925 m 1925 1926 m 1928 1929 m P Rogalskis 1926 1927 m 1927 m J Sakocius 1928 m M Chmieliauskas 1929 1940 m 1940 m SaltiniaiLietuvos zemetvarkos ir hidrotechnikos inzinieriu sajunga Archyvuota kopija 2008 09 24 is Wayback Machine projekto Lietuvos zemetvarkos ir hidrotechnikos inzinieriu sajungos istorija Archyvuota kopija 2008 09 01 is Wayback Machine projekto Antanas Miknius Lietuvos matininku ir kulturtechniku sajunga Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 268 psl