Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) – privati, pelno nesiekianti, politinė ekonominė organizacija, įsteigta 1990 metais. Institutas propaguoja asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos, savireguliacijos bei ribotos valdžios idėjas, inicijuojant darbus verslo suvaržymų, biurokratijos ir korupcijos mažinimo srityje. LLRI kelia diskutuotinas problemas, siekia, kad laisvosios rinkos idėjos taptų Lietuvos visuomenės gyvenimo dalimi.

LLRI yra ne mokslinių tyrimų institutas, o idėjų kalvė (angl. Think tank). Jis teikia praktines idėjas, pasiūlymus, situacijos vertinimus bei komentarus, užsiima visuomenės švietimu. Institutas yra laimėjęs Templtono laisvės apdovanojimų programos , skiriamą už Institucijos meistriškumą. Taip pat surengė pirmuosius mokymus viešosios politikos institutams iš Europos, inicijavo Europos dešiniosios pakraipos institutų koalicijos kūrimąsi.

2008 m. pradžioje LLRI buvo pripažintas vienu geriausių Centrinės Europos ir Pasaulio viešosios politikos centru, remiantis Filadelfijoje (JAV) įsikūrusiu „Foreign Policy Research Institute", dvejus metus vykdžiusio 169 šalyse veikiančių, 5080 įvairiausias nuomones atstovaujančių idėjų kalvių tyrimą.

LLRI teigia, kad jų veikla remiasi austrų ekonomikos mokyklos idėjomis.

Veikla

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, kuria reformų koncepcijas, rengia įstatymų projektus ir ekspertizes, teikia siūlymus valdžios institucijoms. Institutas taip pat atlieka sociologines apklausas, leidžia ekonominę literatūrą, rengia konferencijas, seminarus, paskaitas. Instituto svetainėje pateikiama daug pasisakymų ir medžiagos įvairiomis ekonomikos temomis, Dauguma skelbiamų straipsnių nėra moksliniai darbai ir paprastai yra viešinami žiniasklaidoje.

Siūlomi šalies problemų sprendimo būdai

• Nuosekliai mažinti mokesčius, supaprastinti jų mokėjimo tvarką.
• Nedidinti minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, neriboti darbo trukmės.
• Nuostatą, jog energetikoje vyrauja natūralios monopolijos, keisti požiūriu, jog galima konkurencija tarp skritingų energetikos sektorių, o valstybinis reguliavimas nereikalingas.
• Privatizuoti transporto sektorių (geležinkelius, oro uostus ir pan).
• Švietimo sistemoje vengti valstybės kišimosi, jį pakeičiant viešuoju valdymu.
• Nereguliuoti gydymo paslaugų kainų, reguliuoti tik kompensavimo lygį (visais atvejais mažiau 100 %) ir kokybės standartus.
• Naikinti žemės rinkos suvaržymus, jos naudojimo paskirties apribojimus.
• Antikapitalistinėmis idėjomis grįsta ekonominė politika veda į visuotinį skurdą, todėl jos būtina vengti.
• Valstybinė parama (pašalpos) teigiamų pasekmių skurdo paplitimui neturi. Skurstantiems vietoj to turi padėti įvairios religinės ir kitos bendruomenės.

Ideologinė kryptis

Lietuvos laisvosios rinkos institutas platina idėjas, skatinančias sumažinti valstybinių institucijų įtaką ekonominiam šalies gyvenimui („valstybė turi nuosekliai pasitraukti iš visų veiklos sričių, kurios jai nebūdingos“, kiek tik įmanoma atsisakyti valstybinio rinkos reguliavimo „rinkos veikimo reguliavimo bei kontrolės panaikinimas leistų geriau panaudoti visus išteklius, taigi sukurti daugiau gėrybių“) bei mažinti valstybinio sektoriaus apimtį.

Kai kurios LLRI idėjos yra įrašomos į liberalių partijų (LiCS, LRLS ir kt.) programas, tačiau įgyvendinamos ir kitų politinių jėgų. Pvz., LLRI propaguojama mokesčių mažinimo programa Lietuvoje buvo įgyvendinta esant tiek socialdemokratinės, tiek konservatorių, tiek ir liberaliosios pakraipos Seime daugumai.^{[reikalingas šaltinis]}

Vadovybė

Prezidentai

• (nuo 2001 m. lapkričio iki 2006 m. balandžio)
• Remigijus Šimašius (iki 2008 m. gruodžio mėn.)
• Rūta Vainienė
• .

Kaip patariamasis organas nuo 2002 m. rugsėjo 20 d. veikia Taryba. Jos pirmininkė . Nariai: , „ERGO Lietuva“ valdybos narys; , „Hansabankas“ valdybos pirmininkas; , „Linas“ prezidentas; , „Omnitel“ viceprezidentas.

Kritika

Šis straipsnis ar jo skyrius yra skirti tik kritikai.  Siūloma jį panaikinti, turinį įkeliant į pagrindinį straipsnį kur tinka. Jei nesutinkate, prašome pasisakyti diskusijoje.

Kairiųjų politinių pažiūrų atstovų nuomone, Institutas yra laikomas stambių Lietuvos bendrovių ir kapitalistų "projektu" ir jų interesų gynėju.^{[reikalingas šaltinis]} Pvz., Vienas iš pirmųjų LLRI deimantinių rėmėjų - buvęs rinkos monopolininkas AB Lietuvos telekomas.

Nors Institutas nėra politinė organizacija, tačiau jo ekspertai yra tapę politikais. Pvz., buvęs Instituto prezidentas Remigijus Šimašius nuo 2008 metų gruodžio 9 iki 2012 metų vadovavo LR teisingumo ministerijai, Rūta Vainienė buvo Vilniaus miesto tarybos narė ir mero patarėja, o Giedrius Kadziauskas - ūkio viceministras (2011-2012).

2011 metais LLRI pirmą kartą Lietuvoje pateikė Lietuvos savivaldybių indeksą. LLRI įvertino ir sureitingavo tiek Lietuvos miestų, tiek rajonų savivaldybes, tačiau reitingas sulaukė kritikos dėl neaiškios ir neracionalios kriterijų atrankos, adekvatumo stokos bei kaltinimų ideologiškumu.

Nuorodos

• Oficialus LLRI tinklalapis
• LLRI tinklaraštis Archyvuota kopija 2008-12-11 iš Wayback Machine projekto.

Išnašos

1. NIRA's World Directory of Think Tanks Archyvuota kopija 2012-05-13 iš Wayback Machine projekto.
2. In Memory of Sir John Templeton^{[neveikianti nuoroda]}
3. Foreign Policy Research Institute Archyvuota kopija 2008-01-16 iš Wayback Machine projekto.
4. LLRI puslapis, „Apie mus“ [1]
5. LLRI Prezidentu išrinktas Ž. Šilėnas Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
6. LLRI rėmėjai Archyvuota kopija 2009-06-16 iš Wayback Machine projekto.
7. R. Šimašius sutinka vadovauti teisingumo ministerijai
8. Laisvosios rinkos institutas pateikė savivaldybių liberalumo indeksą