Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija

Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija (lenk. Komisja Rządząca Tymczasowa Litewska, pranc. Gouvernement provisoire de Lituanie) – laikinoji Lietuvos administracinė institucija, įsteigta prancūzmečiu 1812 m. liepos mėnesį. Ji buvo įkurta Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto įsakymu po to, kai jo Didžioji armija per 1812 m. įsiveržimą į Rusiją užėmė buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

1812 – 1813
Vėliava Herbas
Tamsiai žalia spalva pažymėta komisijos faktiškai kontroliuojama teritorija, o šviesiai žalia – pretenzijų ribos.
Sostinė Vilnius
Kalbos lietuvių, lenkų, baltarusių, prancūzų
Valdymo forma konstitucinė monarchija
Didysis kunigaikštis
 1812–1813 Frydrichas Augustas I
Prezidentas
 1812 Juozapas Sierakauskas (pirmas)
 1812–1813 Stanislovas Soltanas (paskutinis)
Era Napoleonmetis
 - Komisijos paskelbimas 1812 m. liepos 1 d.
 - Rusija susigrąžina komisijos valdomą teritoriją 1812 m. gruodžio mėn.
 - Vyriausybės tremtyje panaikinimas 1813 m. balandžio 30 d.

1812 m. liepos 14 d. Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija oficialiai prisijungė prie Lenkijos karalystės generalinės konfederacijos.

Komitetai

Iš viso įkurti 7 komitetai:

Istorija

Komisija įsteigta 1812 m. liepos 1 d. Napoleono įsakymu. Jos pagrindinės užduotys buvo Lietuvos kariuomenės kūrimas ir Napoleono kariuomenės aprūpinimas. Buvusios Vilniaus, Gardino, Minsko ir Balstogės regionų teritorijos buvo priskirtos Lietuvos laikinosios vyriausybės komisijos jurisdikcijai.

Lietuvos laikinoji vyriausybė iš pradžių neturėjo jokių ryšių su Lenkija.

Sukurta karinio-administracinio valstybės valdymo sistema. Napoleono administracijos organai daugiausia rūpinosi ginkluotų formuočių organizavimu, karių aprūpinimu ir lėšų rinkimu.

Komisiją prižiūrėti buvo pavesta prancūzų komisarui Louis Pierre Édouard Bignon, tačiau faktinę valdžią turėjo olandų generolas Dirk van Hogendorp, buvęs Javos gubernatorius, kuris buvo paskirtas Vilniaus gubernatoriumi.

Napoleonas, priešingai nei tikėjosi Lenkijos karalystės generalinė konfederacija, neatkūrė Lenkijos valstybingumo buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Užkariautose teritorijose jis tik įsteigė laikinąją administraciją, taip išvengdamas galutinių sprendimų, kol toliau užkariaus Rusiją.

1812 m. liepos 11 d. į Vilnių išsiųstas Juzefas Vybickis su Generalinės konfederacijos tarybos delegacija nesėkmingai bandė pasiekti, kad imperatorius paskelbtų apie Lenkijos karalystės atkūrimą, įskaitant teritorijas, kurios buvo aneksuotos per ATR padalijimus. Napoleonas taip pat atsisakė prijungti lietuvių karinius dalinius prie lenkų karinių dalinių.

Tik 1812 m. liepos 14 d. komisija oficialiai prisijungė prie Lenkijos karalystės generalinės konfederacijos ir sukūrė Lenkijos karalystę. 1812 m. pabaigoje Rusijos kariuomenei įsiveržus į Lietuvos teritoriją, Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija veikė už Lietuvos ribų, kol galiausiai buvo išformuota.

Prezidentai

  • Juozapas Sierakauskas (1812 m. liepos 1 d. – 1812 m. liepos 18 d.)
  • Stanislovas Soltanas (1812 m. liepos 18 d. – 1812 m. rugpjūčio 24 d.)
  • Dirkas van Hogendorpas (1812 m. rugpjūčio 24 d. – 1812 m. rugsėjo mėn.)
  • Stanislovas Soltanas (1812 m. rugsėjo mėn. – 1813 m. balandžio 30 d.)

Generalinis sekretorius: Ignacas Kosakauskas.

Komisijos nariai

Išnašos

  1. „Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija“. vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-08-26.
  2. Genzelis, Bronislovas (2015-09-08). „"Nepriklausomybės sąsiuviniai". Lietuviškumo idėja ir 1863 metų sukilimas“. Lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2021-05-07.
  3. Genzelis, Bronius (2007). The restitution of Lithuania's statehood (anglų). ISBN 978-9955-415-66-4.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija, Kas yra Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija? Ką reiškia Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija?