Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos kultūros fondas Lietuvos nevyriausybinis fondas įsteigtas 1987 m profesoriaus Česlovo Kudabos iniciatyva pirmoj
Lietuvos kultūros fondas
Lietuvos kultūros fondas – Lietuvos nevyriausybinis fondas, įsteigtas 1987 m. profesoriaus Česlovo Kudabos iniciatyva, pirmoji po 1940 m. TSRS okupacijos Lietuvoje įsteigta visuomeninė organizacija istorinio kultūrinio palikimo tyrimams remti.
Istorija
Pirmasis projektas
Pirmasis Lietuvos kultūros fondo įstatymo projektas parengtas dar 1926 m. Pagal jį, Kultūros fondas turėjo steigti muziejus, bibliotekas, rengti parodas, remti meno kūrinių kūrimą, naudodamas lėšas, gautas iš įvairių šaltinių, nes net „apdėjimas mokesčiu nors ir mažu proc. įvairių pajamų sudarys nemažas Fondo sumas, kurių pagalba bus galima dideliais žingsniais varyti pirmyn kultūros darbą“. Pagrindines įplaukas turėjo sudaryti mokesčiai už prekybą alkoholiniais gėrimais bei prabangos dirbiniais.
1927 m. sušauktas Kultūros kongresas, išrinkta komisija Kultūros fondui steigti, tačiau sumanymą užgožė kiti reikalai. Tik 1938 m. oficiozas „Lietuvos aidas“ paskelbė naujus Kultūros fondo „metmenis“. „Spauda, literatūra, tapybinis menas, muzika, teatras, mokslas, etnografija – šit tos pagrindinės šakos, kurios turėtų išaugti ant išbujojusio Kultūros Fondo medžio. Kelti šių visų sričių kūrybingumą, planingai ir sistemingai organizuoti jų darbus, remti jas materialiai ir duoti savitą, lietuvišką kryptį – svarbiausieji Kultūros Fondo uždaviniai“, – rašė projekto autoriai. Sudaryti pakankamas sąlygas menui tarpti, žadinti visuomenės meninį pomėgį, organizuoti visame krašte, užsieniuose meno parodas – tai būtų Kultūros Fondo darbo gairės“. „Pats fondas nekurs kultūros, bet ją rems, sudarys sąlygas jai giliau ir plačiau reikštis“, – aiškino skaitytojams po gero pusmečio „Naujoji romuva“, žadėdama, kad fondas bus įkurtas „įstatymo keliu“, numatant „glaudų vyriausybės ir visuomenės bendradarbiavimą“. 1938 m. pradėjo veikti panašus Literatūros fondas, kurio lėšas sudarė fondo rėmėjų aukos, Rašytojų draugijos narių mokesčiai (5 proc. nuo premijų ir 2 proc. nuo honorarų), pajamos iš loterijų, labdaros vakarų ir kt. Tačiau Kultūros fondas taip ir nebuvo įsteigtas, nes 1938 ir 1939 m. paskyrusi premijas už geriausius dailės kūrinius valstybė dar labiau įsitvirtino kaip oficialus dailės vertintojas bei mecenatas. Nors 1940 m. buvo priimtas Kultūros fondo įstatymas, bet per Antrąjį pasaulinį karą fondas nebuvo įsteigtas. Pasitraukę į Vakarus lietuvių kultūros, meno ir mokslo darbuotojai šios srities veiklą plėtojo VFR, vėliau JAV, Kanadoje, Australijoje. Aktyviausiai veikė 1951 m. įkurtas JAV lietuvių bendruomenės Kultūros fondas
Įsteigimas
Lietuvą okupavus TSRS apie jokį kultūros savarankiškumą nebuvo galima net kalbėti. Visa kultūra, įskaitant dailę, skulptūrą, literatūrą buvo reguliuojama pagal direktyvas iš Maskvos ir turėjo tarnauti tik komunistinės ideologijos propagandai. Sąlygos pasikeitė po 1986 m., kai TSKP CK generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas pradėjo savo Perestroiką ir kai buvo įsteigtas TSRS kultūros fondas, rekomendavęs steigti respublikinius padalinius.
Lietuvos kultūros fondo steigimo idėja atgimė diskusijose, kurias rengė „Žinijos“ draugija, subūrusi žymią dalį progresyvių mokslininkų, kultūros veikėjų, publicistų. Č. Kudaba paskaitos metu kalbėjo: “Veikimas kultūrai iš geranorės pareigos – kilnus reikalas. Tebūna tai nerimastinga sąžinės skola kiekvieno ir svarbiausia, visam laikui”. Prie kultūros fondo ištakų buvo Marcelijus Martinaitis, Napalys Kitkauskas, Steponas Lukoševičius, , Kęstutis Pranas Labanauskas, Albinas Vaičiūnas ir kiti. 1987 m. fondas buvo įsteigtas ir jo steigėjų autoriteto dėka įregistruotas. „Labiausiai nesinori Kultūros fondo veikloje kompanijinio patoso. Tebūnie ilgas, ramus, bet nuolat gyvas darbas“, sakė tuomet Č. Kudaba, tapęs pirmuoju fondo valdybos pirmininku.
Veikla
Tarp pirmųjų fondo darbų buvo istorinės atminties atgaivinimas, senosios ir tarpukario Lietuvos kultūros ir jos veikėjų sugrąžinimas iš priverstinės užmaršties. 1988 m. pradėta galvoti, kad turėtų būti atstatyti Medininkų pilis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, sugrąžintos kai kurios bažnyčios. Jau 1991 m. pagal architekto S. Mikulionio parengtą fragmentinio restauravimo bei konservavimo projektą pradėti darbai Medininkų pilyje. Po ilgų tyrimų ir dar ilgesnių diskusijų pradėtas ir Valdovų rūmų atstatymas. Nuo 2000 m. šį darbą tęsia Valdovų rūmų paramos fondas. Pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam Kaune, atstatyta Pelesos bažnyčia Baltarusijoje, atlikti Reškutėnų, Videniškių, Kražių vietovių, Vilniaus senamiesčio archeologiniai istoriografiniai tyrimai, pradėtos tvarkyti Rasų kapinės, Bernardinų kapinės, kiti istoriniai ir kultūros paminklai.
Surengta keli šimtai labdaros koncertų, parodų, seminarų lietuvių kultūrai propaguoti ir remti. Visą Lietuvą apėmė M. Mažvydo Katekizmo 450-čio ir A. Mickevičiaus 200-ųjų metinių jubiliejiniai renginiai. Pradėtos pakartotinai leisti sovietiniais metais uždraustos istorinės knygos. Palangoje kasmet rengiamas jaunųjų menininkų seminaras „Gintarinė svetainė“, kurio reikšmingumą aukštai įvertino pianistas , violončelininkas Mstislavas Rostropovičius, smuikininkas . 2001 m. Vilniuje surengtas pirmasis tarptautinis Jašos Heifeco smuikininkų konkursas, kurio žiuri vadovavo .
Prie kultūros fondo pradėjo burtis tremtiniai, kapų brolija, įsisteigė regioniniai kultūros fondai. Aktyviai, propaguodami savo krašto kultūrą, veikė Panevėžio, Pakruojo, Joniškio, Žemaitijos skyriai. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto skyrius 1991 m. įsteigė iškilaus lietuvių filosofo, kilusio iš Šiaulių, S. Šalkauskio premiją už tautos kultūros, meno ir filosofijos ugdymą. Pirmuoju premijos laureatu tapo filosofas Romualdas Ozolas, antruoju – Ilinojaus universiteto (JAV) profesorius, ateitininkijos atkūrėjas Lietuvoje Arvydas Žygas.1993 m. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos įsteigta Karalienės Mortos premija skiriama talentingiausiems vaikams už pasiekimus muzikos, dailės, literatūros ir kitose meno srityse. Premija įteikiama liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Taip pat įsteigtos garsios aktorės Potencijos Pinkauskaitės vardo premija, Povilo Višinskio stipendija. 2006 m. spalio mėn. įsteigta Beatričės Grincevičiūtės vardo premija.
Fondo veikla buvo šiek tiek susilpnėjusi 1997 m. iš fondo pirmininkų pasitraukus ilgamečiam fondo vadovui prof. dr. Jurgiui Dvarionui, tačiau vėl atgijo, kai 2003 m. vasario 7 d. konferencijoje įvairių Lietuvos kraštų kultūrininkai, mokslininkai patvirtino naują Lietuvos kultūros fondo valdybą. Fondo pirmininku išrinktas Hubertas Smilgys, pavaduotojais – Irena Kubilienė ir Jurgis Dvarionas.
Lietuvos kultūros fondas nuolat rengia tautiečių iš užsienio atsiųstų kultūros vertybių parodas, rengiamos Europos literatūros dienos, organizuojamos konferencijos. Prie Lietuvos kultūros fondo veikia leidykla „Saulės delta“, Vilniaus Natų knygynas, agentūra „Factum“, registruojanti .
Fondo suvažiavimai vyko 1989 m., 1992 m., 1995 m., 1998 m., 2003 m. Fondo veiklai vadovauja 9 narių prezidiumas, veiklos kryptis tarp suvažiavimų nustato 25 narių valdyba, finansinę veiklą kontroliuoja 3 narių revizijos komisija, tiesiogiai fondo veiklą vykdo LKF direkcija, kuriai vadovauja .
Svarbiausi leidiniai
- Bernardas Brazdžionis. Poezijos pilnatis. – Vilnius. Lietuvos kultūros fondas, Sietynas, 1989.
- Juozas Polis. Atgimstanti Lietuva, albumas, 1989 m.
- Adolfas Šapoka. Lietuvos istorija, fotografuotinis 1936 m. leidimas, 1989 m.
- Žvirgždė (A. Ambraziejūtė-Steponaitienė) „Mokiausi daraktorinėje“. Parengė Jonas Laurinavičius. Lietuvos kultūros fondas, Lietuvos knygnešio draugija. Vilnius, 1990 m.
- Knygnešių dalia (Agotos Tumosaitės-Prūsaitienės eilėraščiai). Lietuvos kultūros fondas, Lietuvos knygnešio draugija. Kaišiadorys, 1991 m.
- Jonas Laurinavičius. Nusilenkimas knygnešiams ir daraktoriams. Lietuvos kultūros fondas, Lietuvos knygnešio draugija. Kaišiadorys, 1991 m.
- Juozas Polis. Einu per Lietuvą, albumas, 1992 m.
- Vytautas Navaitis. Lietuvos rekordai. Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo. Vilnius, 1993. – 176 p.: 96 iliustr.
- Comparative Evoliution of Cultural adaptation of the Lithuaniain Russian minority (Lietuvos rusų mažumos kultūrinės adaptacijos lyginamasis vertinimas), Cultural pluralism of peace, Vilnius. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Menininkų rūmai, Lietuvos kultūros fondas, 1999.
- Vytautas Navaitis. Lietuvos rekordų knyga. Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo. Vilnius, 2003. – 334 p.: iliustr.
- Romas Batūra. Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m. Lietuvos kultūros fondas, Lietuvos kultūros ministerija, Šiaulių miesto savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė. Šiauliai, Saulės delta, 2005. – 138, [2] p.
- Kazys Misius, Benjaminas Kaluškevičius. Didysis knygnešys Jurgis Bielinis. Vilnius. Lietuvos kultūros fondas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2006.
- Kazys Knizikevičius. Šiaulių krašto medicinos istorija (XVI a.-XX a. vid.) Šiauliai, Saulės delta. 2006.
Konferencijos
- 2004 m. balandžio 22 d. „N.E. S. J. Rerichai, Hagos konvencija ir Kultūros paveldo išlikimas“.
- 2006 m. vasario 22 d. Seimas. „Šiandieninė Lietuva: viltys ir realybė“.
- 2007 m. balandžio 13 d. Seimas. „Ar taps kultūra prioritetu valstybės gyvenime?“
Šaltiniai
- Kultūros fondo įstatymo projektas (1926), LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1475, l.
- Kultūros Fondo metmenys. Lietuvos aidas, 1938 04 09
- Kultūros fondas. Naujoji Romuva, 1939, Nr. 19, p. 428
- Giedrė Jankevičiūtė. Valstybės parama kūrėjams tarpukario Lietuvoje. Dailė. 2001/1
- Lietuvos kultūros fondas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 256 psl.
- Mokslas ir Gyvenimas 1999/11-12 Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Irena Kubilienė. Lietuvos kultūros fondas. V., 2003
- Šiaulių miesto istorija. 1940–1995. Saulės delta, 2007
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos kultūros fondas, Kas yra Lietuvos kultūros fondas? Ką reiškia Lietuvos kultūros fondas?
Lietuvos kulturos fondas Lietuvos nevyriausybinis fondas įsteigtas 1987 m profesoriaus Ceslovo Kudabos iniciatyva pirmoji po 1940 m TSRS okupacijos Lietuvoje įsteigta visuomenine organizacija istorinio kulturinio palikimo tyrimams remti HerbasMedininku pilisValdovu rumai Napoleono Ordos piesinyjeKraziu kolegijaBernardinu kapiniu vartaiIstorijaPirmasis projektas Pirmasis Lietuvos kulturos fondo įstatymo projektas parengtas dar 1926 m Pagal jį Kulturos fondas turejo steigti muziejus bibliotekas rengti parodas remti meno kuriniu kurima naudodamas lesas gautas is įvairiu saltiniu nes net apdejimas mokesciu nors ir mazu proc įvairiu pajamu sudarys nemazas Fondo sumas kuriu pagalba bus galima dideliais zingsniais varyti pirmyn kulturos darba Pagrindines įplaukas turejo sudaryti mokesciai uz prekyba alkoholiniais gerimais bei prabangos dirbiniais 1927 m susauktas Kulturos kongresas isrinkta komisija Kulturos fondui steigti taciau sumanyma uzgoze kiti reikalai Tik 1938 m oficiozas Lietuvos aidas paskelbe naujus Kulturos fondo metmenis Spauda literatura tapybinis menas muzika teatras mokslas etnografija sit tos pagrindines sakos kurios turetu isaugti ant isbujojusio Kulturos Fondo medzio Kelti siu visu sriciu kurybinguma planingai ir sistemingai organizuoti ju darbus remti jas materialiai ir duoti savita lietuviska kryptį svarbiausieji Kulturos Fondo uzdaviniai rase projekto autoriai Sudaryti pakankamas salygas menui tarpti zadinti visuomenes meninį pomegį organizuoti visame kraste uzsieniuose meno parodas tai butu Kulturos Fondo darbo gaires Pats fondas nekurs kulturos bet ja rems sudarys salygas jai giliau ir placiau reikstis aiskino skaitytojams po gero pusmecio Naujoji romuva zadedama kad fondas bus įkurtas įstatymo keliu numatant glaudu vyriausybes ir visuomenes bendradarbiavima 1938 m pradejo veikti panasus Literaturos fondas kurio lesas sudare fondo remeju aukos Rasytoju draugijos nariu mokesciai 5 proc nuo premiju ir 2 proc nuo honoraru pajamos is loteriju labdaros vakaru ir kt Taciau Kulturos fondas taip ir nebuvo įsteigtas nes 1938 ir 1939 m paskyrusi premijas uz geriausius dailes kurinius valstybe dar labiau įsitvirtino kaip oficialus dailes vertintojas bei mecenatas Nors 1940 m buvo priimtas Kulturos fondo įstatymas bet per Antrajį pasaulinį kara fondas nebuvo įsteigtas Pasitrauke į Vakarus lietuviu kulturos meno ir mokslo darbuotojai sios srities veikla pletojo VFR veliau JAV Kanadoje Australijoje Aktyviausiai veike 1951 m įkurtas JAV lietuviu bendruomenes Kulturos fondas Įsteigimas Lietuva okupavus TSRS apie jokį kulturos savarankiskuma nebuvo galima net kalbeti Visa kultura įskaitant daile skulptura literatura buvo reguliuojama pagal direktyvas is Maskvos ir turejo tarnauti tik komunistines ideologijos propagandai Salygos pasikeite po 1986 m kai TSKP CK generalinis sekretorius Michailas Gorbaciovas pradejo savo Perestroika ir kai buvo įsteigtas TSRS kulturos fondas rekomendaves steigti respublikinius padalinius Lietuvos kulturos fondo steigimo ideja atgime diskusijose kurias renge Zinijos draugija suburusi zymia dalį progresyviu mokslininku kulturos veikeju publicistu C Kudaba paskaitos metu kalbejo Veikimas kulturai is geranores pareigos kilnus reikalas Tebuna tai nerimastinga sazines skola kiekvieno ir svarbiausia visam laikui Prie kulturos fondo istaku buvo Marcelijus Martinaitis Napalys Kitkauskas Steponas Lukosevicius Kestutis Pranas Labanauskas Albinas Vaiciunas ir kiti 1987 m fondas buvo įsteigtas ir jo steigeju autoriteto deka įregistruotas Labiausiai nesinori Kulturos fondo veikloje kompanijinio patoso Tebunie ilgas ramus bet nuolat gyvas darbas sake tuomet C Kudaba tapes pirmuoju fondo valdybos pirmininku Veikla Tarp pirmuju fondo darbu buvo istorines atminties atgaivinimas senosios ir tarpukario Lietuvos kulturos ir jos veikeju sugrazinimas is priverstines uzmarsties 1988 m pradeta galvoti kad turetu buti atstatyti Medininku pilis Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Valdovu rumai sugrazintos kai kurios baznycios Jau 1991 m pagal architekto S Mikulionio parengta fragmentinio restauravimo bei konservavimo projekta pradeti darbai Medininku pilyje Po ilgu tyrimu ir dar ilgesniu diskusiju pradetas ir Valdovu rumu atstatymas Nuo 2000 m sį darba tesia Valdovu rumu paramos fondas Pastatytas paminklas Vytautui Didziajam Kaune atstatyta Pelesos baznycia Baltarusijoje atlikti Reskutenu Videniskiu Kraziu vietoviu Vilniaus senamiescio archeologiniai istoriografiniai tyrimai pradetos tvarkyti Rasu kapines Bernardinu kapines kiti istoriniai ir kulturos paminklai Surengta keli simtai labdaros koncertu parodu seminaru lietuviu kulturai propaguoti ir remti Visa Lietuva apeme M Mazvydo Katekizmo 450 cio ir A Mickeviciaus 200 uju metiniu jubiliejiniai renginiai Pradetos pakartotinai leisti sovietiniais metais uzdraustos istorines knygos Palangoje kasmet rengiamas jaunuju menininku seminaras Gintarine svetaine kurio reiksminguma aukstai įvertino pianistas violoncelininkas Mstislavas Rostropovicius smuikininkas 2001 m Vilniuje surengtas pirmasis tarptautinis Jasos Heifeco smuikininku konkursas kurio ziuri vadovavo Prie kulturos fondo pradejo burtis tremtiniai kapu brolija įsisteige regioniniai kulturos fondai Aktyviai propaguodami savo krasto kultura veike Panevezio Pakruojo Joniskio Zemaitijos skyriai Lietuvos kulturos fondo Siauliu krasto skyrius 1991 m įsteige iskilaus lietuviu filosofo kilusio is Siauliu S Salkauskio premija uz tautos kulturos meno ir filosofijos ugdyma Pirmuoju premijos laureatu tapo filosofas Romualdas Ozolas antruoju Ilinojaus universiteto JAV profesorius ateitininkijos atkurejas Lietuvoje Arvydas Zygas 1993 m Lietuvos kulturos fondo Siauliu krasto tarybos įsteigta Karalienes Mortos premija skiriama talentingiausiems vaikams uz pasiekimus muzikos dailes literaturos ir kitose meno srityse Premija įteikiama liepos 6 aja Karaliaus Mindaugo karunavimo diena Taip pat įsteigtos garsios aktores Potencijos Pinkauskaites vardo premija Povilo Visinskio stipendija 2006 m spalio men įsteigta Beatrices Grinceviciutes vardo premija Fondo veikla buvo siek tiek susilpnejusi 1997 m is fondo pirmininku pasitraukus ilgameciam fondo vadovui prof dr Jurgiui Dvarionui taciau vel atgijo kai 2003 m vasario 7 d konferencijoje įvairiu Lietuvos krastu kulturininkai mokslininkai patvirtino nauja Lietuvos kulturos fondo valdyba Fondo pirmininku isrinktas Hubertas Smilgys pavaduotojais Irena Kubiliene ir Jurgis Dvarionas Lietuvos kulturos fondas nuolat rengia tautieciu is uzsienio atsiustu kulturos vertybiu parodas rengiamos Europos literaturos dienos organizuojamos konferencijos Prie Lietuvos kulturos fondo veikia leidykla Saules delta Vilniaus Natu knygynas agentura Factum registruojanti Fondo suvaziavimai vyko 1989 m 1992 m 1995 m 1998 m 2003 m Fondo veiklai vadovauja 9 nariu prezidiumas veiklos kryptis tarp suvaziavimu nustato 25 nariu valdyba finansine veikla kontroliuoja 3 nariu revizijos komisija tiesiogiai fondo veikla vykdo LKF direkcija kuriai vadovauja Svarbiausi leidiniaiBernardas Brazdzionis Poezijos pilnatis Vilnius Lietuvos kulturos fondas Sietynas 1989 Juozas Polis Atgimstanti Lietuva albumas 1989 m Adolfas Sapoka Lietuvos istorija fotografuotinis 1936 m leidimas 1989 m Zvirgzde A Ambraziejute Steponaitiene Mokiausi daraktorineje Parenge Jonas Laurinavicius Lietuvos kulturos fondas Lietuvos knygnesio draugija Vilnius 1990 m Knygnesiu dalia Agotos Tumosaites Prusaitienes eilerasciai Lietuvos kulturos fondas Lietuvos knygnesio draugija Kaisiadorys 1991 m Jonas Laurinavicius Nusilenkimas knygnesiams ir daraktoriams Lietuvos kulturos fondas Lietuvos knygnesio draugija Kaisiadorys 1991 m Juozas Polis Einu per Lietuva albumas 1992 m Vytautas Navaitis Lietuvos rekordai Agentura Factum prie Lietuvos kulturos fondo Vilnius 1993 176 p 96 iliustr Comparative Evoliution of Cultural adaptation of the Lithuaniain Russian minority Lietuvos rusu mazumos kulturines adaptacijos lyginamasis vertinimas Cultural pluralism of peace Vilnius Lietuvos nacionaline UNESCO komisija Menininku rumai Lietuvos kulturos fondas 1999 Vytautas Navaitis Lietuvos rekordu knyga Agentura Factum prie Lietuvos kulturos fondo Vilnius 2003 334 p iliustr Romas Batura Lietuvos pergale Siauliu Saules musyje 1236 m Lietuvos kulturos fondas Lietuvos kulturos ministerija Siauliu miesto savivaldybe Joniskio rajono savivaldybe Siauliai Saules delta 2005 138 2 p Kazys Misius Benjaminas Kaluskevicius Didysis knygnesys Jurgis Bielinis Vilnius Lietuvos kulturos fondas Lietuvos literaturos ir meno archyvas Lietuvos Respublikos kulturos ministerija 2006 Kazys Knizikevicius Siauliu krasto medicinos istorija XVI a XX a vid Siauliai Saules delta 2006 Konferencijos2004 m balandzio 22 d N E S J Rerichai Hagos konvencija ir Kulturos paveldo islikimas 2006 m vasario 22 d Seimas Siandienine Lietuva viltys ir realybe 2007 m balandzio 13 d Seimas Ar taps kultura prioritetu valstybes gyvenime SaltiniaiKulturos fondo įstatymo projektas 1926 LCVA f 391 ap 4 b 1475 l Kulturos Fondo metmenys Lietuvos aidas 1938 04 09 Kulturos fondas Naujoji Romuva 1939 Nr 19 p 428 Giedre Jankeviciute Valstybes parama kurejams tarpukario Lietuvoje Daile 2001 1 Lietuvos kulturos fondas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 256 psl Mokslas ir Gyvenimas 1999 11 12 Archyvuota kopija 2006 09 27 is Wayback Machine projekto Irena Kubiliene Lietuvos kulturos fondas V 2003 Siauliu miesto istorija 1940 1995 Saules delta 2007