Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lietuvos krikščionių demokratų partija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvos krikščionių demokratų partija – politinė partija, Lietuvoje veikusi 1905–1907 m. ir 1917–1940 m., o 1989 m. atkurta dešinioji partija, savo ideologiją remianti krikščioniškomis vertybėmis.
Ištakos
Partijos ideologais laikomi ir , pagrindinis partijos programinis dokumentas – popiežiaus Leono XIII enciklika „Rerum novarum”. Joje išdėstyti svarbiausi krikščionių demokratų uždaviniai ir siekiai – sumažinti socialistų įtaką darbininkijai, atitraukti darbo liaudį nuo revoliucinių kovos metodų ir steigti savas socialines ir jaunimo organizacijas. Netrukus buvo pradėtos kurti krikščioniškos profsąjungos, ekonominės draugijos, palaikyta socialistų kooperacijos idėja, o XX a. pradžioje išplito ir skautų judėjimas, pritraukęs jaunimą. Nors krikščionių demokratų ideologija paremta konservatizmo principais, tačiau Europos šalių krikdemai aktyviai dalyvavo vykdant ir patys vykdė radikalias ekonomines ir socialines reformas.
Enciklikoje „Rerum novarum“ buvo apibrėžti ir skirtumai požiūryje į nuosavybę bei kapitalą: Privačios nuosavybės teisę yra suteikę ne žmonių sukurti įstatymai, bet pati prigimtis, todėl valstybė negali jos panaikinti. Skirtingas požiūris ir į turtingųjų ir beturčių santykius. Enciklikoje rašoma: Kaip įvairios kūno dalys tarp savęs derinasi tvarkingu santykiu, kas teisingai vadinama simetrija, panašiai ir prigimtis yra surikiavusi valstybės gyvenimą, kur abu šie sluoksniai darniai papildo vienas kitą ir užtikrina abipusę pusiausvyrą; jie labiausiai reikalingi vienas kitam, negali būti kapitalo be darbo ir darbo be kapitalo. Krikščionybės moralė, atlaidumas, taikos tarp tautų siekimas – tai tradiciniai krikščionių demokratų principai.
Krikščioniškosios demokratijos ištakos Lietuvoje siekia XIX a. vidurį ir M. Valančiaus veiklą. Partijos istoriją tyręs Mykolas Krupavičius teigia, kad iki 1905 m. krikščioniškoji demokratija pergyveno potencialų, o vėliau – aktualų periodą. Tuo metu jau veikė . Šią partiją sudarė daugiausia dvarininkai ir aukštieji dvasininkai. Lietuvos-Baltarusijos katalikiška konstitucinė partija taip pat pasisakė už Lietuvos autonomiją. 1905–1906 m. krikdemai kaip politinė srovė Lietuvoje buvo labai įtakinga. 1905 m. pirmąją krikdemų kuopelę įkūrė J. Tumas-Vaižgantas.
Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga
Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga (LKDS) įkurta 1905 m. lapkričio mėn. Programą parengė Petrapilio dvasinės akademijos profesoriai kunigai Pranciškus Būčys, Adomas Dambrauskas-Jakštas, Jonas Mačiulis-Maironis. Partija, remdamasi jaunais kunigais, siekė išlaikyti katalikų bažnyčios privilegijas Lietuvoje. Išleido keletą atsišaukimų, daugiausia nukreiptų prieš socialdemokratus, smerkė pastaruosius už jų radikalumą. Palankiau vertino Lietuvos demokratų partiją, su kuria mielai bendradarbiavo. Bažnyčios vadovybei neparėmus, LKDS 1906 m. nustojo egzistavusi, tačiau dalis kunigų savo praktinėje politinėje veikloje laikėsi jos 1907 m. paskelbtos programos, kurioje buvo pabrėžiamas giminingumas su von Ropp’o partija. Politinėje dalyje propaguota autonomijos idėja. Daug radikalesnė buvo socialinė dalis: agrarinėje dalyje numatyta galimybė išdalinti valstybines žemes už mokestį; reikalauta socialinės, teisinės pagalbos iš valstybės.
LKDS dalyvavo rinkimuose į Rusijos Dūmas. 1906 m. įkurta katalikiška . 1908 m. atkurta . Iki Pirmojo pasaulinio karo partija pagrindinės veiklos neorganizavo, daugiausia užsiėmė laikraščių ir leidinių leidimu. 1905–1907 m. leistas laikraštis „Nedėldienio skaitymas“, 1906–1925 m. – „Šaltinis“ (red. J. Vailokaitis).
Lietuvių krikščionių demokratų partija
Lietuvių krikščionių demokratų partija (LKDP) įkurta 1917 m. kovo mėn. Rusijoje ir 1917 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje. 1916 m. Petrograde buvo įkurtas krikdemų Centro komitetas. 1917 m. J. Vailokaitis įsteigė „Liaudies sąjungą“, kuri veikė tiktai Rusijoje. 1917 m. rugsėjį sušaukta Lietuvių konferencija paskatino krikščionis demokratus vienytis ir 1917 m. lapkritį abi krikdemų grupės susijungė. Programa priimta 1918 m. lapkričio 11 d. Jos autoriai kun. Mykolas Krupavičius, vysk. J. Matulevičius, Aleksandras Stulginskis. 1917 m. pagrindinės krikdemų pastangos buvo skirtos atitraukti lietuvius nuo revoliucijos. 1917–1918 m. rėmė Lietuvos įjungimo į Vokietiją idėją, kvietė V. Urachą tapti Lietuvos karaliumi.
Iki 1926 m. dalyvavo visose Lietuvos vyriausybėse, turėjo savo atstovus Lietuvos Taryboje, Steigiamajame Seime (59 nariai iš 112), I Seime (38 iš 78), II Seime (40 iš 78), III Seime (30 iš 85). Partijos atstovai sudarė VI Ministrų kabinetą ir tris kartus formavo koalicines vyriausybes. Vienas iš LKDP lyderių A. Stulginskis 1922–1926 metais buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas. 1926 m. LKDP nariai, bijodami staigaus Lietuvos posūkio kairėn, buvo vieni iš antidemokratinio valstybės perversmo iniciatorių – organizavo 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmą, tačiau valdžioje išbuvo tik iki 1927 m. balandžio. Vėliau tautininkai jų paramos atsisakė, o 1936 m. LKDP buvo uždrausta. Po sovietinės okupacijos veikė tik užsienyje.
Leido laikraščius „Vadas“ (1916–1918), „Laisvoji Lietuva“ (1917–1919), „Laisvė“ (1919–1923), „Rytas“ (1923–1936), „XX amžius“ (1936–1940), žurnalą „Krikščionis demokratas“ (1927–1929).
Lietuvoje tiek krikščionių demokratų judėjimas, tiek Lietuvos krikščionių demokratų partija veiklą atnaujino 1990 m. sausio 28 d. Krikdemai dalyvavo keliose valdančiosiose koalicijose ir vyriausybėse. 1992 m. rinkimuose į Seimą pasirodė gana sėkmingai, tapdama rimta politine jėga. Daugiausia rinkėjų balsų krikščionys demokratai gavo kaimiškose vietovėse. Vėliau krikščionių demokratų partija keletą kartų skilo ir jungėsi su kitomis partijomis ir šiuo metu pirminiu pavadinimu nebeegzistuoja. Lietuvos krikščionių demokratų partija ir Krikščionių demokratų sąjunga (KDS) savo bendrame suvažiavime 2001 m. gegužės 12 d. priėmė nutarimą dėl partijų susijungimo. Partija pasivadino „Lietuvos krikščionys demokratai“ (LKD).
Pirmininkai
- Rusijoje:
- 1917 m. Jonas Vailokaitis,
- 1917–1918 m. Mykolas Krupavičius,
- Lietuvoje:
- 1917–1919 m. – Aleksandras Stulginskis,
- 1919–1923 m. – Mykolas Krupavičius,
- 1923–1925 m. – Petras Karvelis,
- 1925–1926 m. – Antanas Šmulkštys,
- 1926–1927 m. – Mykolas Krupavičius,
- 1927–1936 m. – Leonas Bistras,
- užsienyje:
- 1946–1950 m. Mykolas Krupavičius,
- 1950 m. P. Vainauskas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos krikščionių demokratų partija, Kas yra Lietuvos krikščionių demokratų partija? Ką reiškia Lietuvos krikščionių demokratų partija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lietuvos krikscioniu demokratu partija politine partija Lietuvoje veikusi 1905 1907 m ir 1917 1940 m o 1989 m atkurta desinioji partija savo ideologija remianti krikscioniskomis vertybemis 2004 m Medalis skirtas Lietuvos Krikscioniu demokratu partijos 100 metu jubiliejui pamineti Aversas reversas zalvaris o 51 mm LMK Autorius skulptorius medalininkas Juozas KalinauskasIstakosPartijos ideologais laikomi ir pagrindinis partijos programinis dokumentas popieziaus Leono XIII enciklika Rerum novarum Joje isdestyti svarbiausi krikscioniu demokratu uzdaviniai ir siekiai sumazinti socialistu įtaka darbininkijai atitraukti darbo liaudį nuo revoliuciniu kovos metodu ir steigti savas socialines ir jaunimo organizacijas Netrukus buvo pradetos kurti krikscioniskos profsajungos ekonomines draugijos palaikyta socialistu kooperacijos ideja o XX a pradzioje isplito ir skautu judejimas pritraukes jaunima Nors krikscioniu demokratu ideologija paremta konservatizmo principais taciau Europos saliu krikdemai aktyviai dalyvavo vykdant ir patys vykde radikalias ekonomines ir socialines reformas Enciklikoje Rerum novarum buvo apibrezti ir skirtumai poziuryje į nuosavybe bei kapitala Privacios nuosavybes teise yra suteike ne zmoniu sukurti įstatymai bet pati prigimtis todel valstybe negali jos panaikinti Skirtingas poziuris ir į turtinguju ir beturciu santykius Enciklikoje rasoma Kaip įvairios kuno dalys tarp saves derinasi tvarkingu santykiu kas teisingai vadinama simetrija panasiai ir prigimtis yra surikiavusi valstybes gyvenima kur abu sie sluoksniai darniai papildo vienas kita ir uztikrina abipuse pusiausvyra jie labiausiai reikalingi vienas kitam negali buti kapitalo be darbo ir darbo be kapitalo Krikscionybes morale atlaidumas taikos tarp tautu siekimas tai tradiciniai krikscioniu demokratu principai Krikscioniskosios demokratijos istakos Lietuvoje siekia XIX a vidurį ir M Valanciaus veikla Partijos istorija tyres Mykolas Krupavicius teigia kad iki 1905 m krikscioniskoji demokratija pergyveno potencialu o veliau aktualu perioda Tuo metu jau veike Sia partija sudare daugiausia dvarininkai ir aukstieji dvasininkai Lietuvos Baltarusijos katalikiska konstitucine partija taip pat pasisake uz Lietuvos autonomija 1905 1906 m krikdemai kaip politine srove Lietuvoje buvo labai įtakinga 1905 m pirmaja krikdemu kuopele įkure J Tumas Vaizgantas Lietuviu krikscioniu demokratu sajungaLietuviu krikscioniu demokratu sajunga LKDS įkurta 1905 m lapkricio men Programa parenge Petrapilio dvasines akademijos profesoriai kunigai Pranciskus Bucys Adomas Dambrauskas Jakstas Jonas Maciulis Maironis Partija remdamasi jaunais kunigais sieke islaikyti kataliku baznycios privilegijas Lietuvoje Isleido keleta atsisaukimu daugiausia nukreiptu pries socialdemokratus smerke pastaruosius uz ju radikaluma Palankiau vertino Lietuvos demokratu partija su kuria mielai bendradarbiavo Baznycios vadovybei neparemus LKDS 1906 m nustojo egzistavusi taciau dalis kunigu savo praktineje politineje veikloje laikesi jos 1907 m paskelbtos programos kurioje buvo pabreziamas giminingumas su von Ropp o partija Politineje dalyje propaguota autonomijos ideja Daug radikalesne buvo socialine dalis agrarineje dalyje numatyta galimybe isdalinti valstybines zemes uz mokestį reikalauta socialines teisines pagalbos is valstybes LKDS dalyvavo rinkimuose į Rusijos Dumas 1906 m įkurta katalikiska 1908 m atkurta Iki Pirmojo pasaulinio karo partija pagrindines veiklos neorganizavo daugiausia uzsieme laikrasciu ir leidiniu leidimu 1905 1907 m leistas laikrastis Nedeldienio skaitymas 1906 1925 m Saltinis red J Vailokaitis Lietuviu krikscioniu demokratu partijaLietuviu krikscioniu demokratu partija LKDP įkurta 1917 m kovo men Rusijoje ir 1917 m rugsejo men Lietuvoje 1916 m Petrograde buvo įkurtas krikdemu Centro komitetas 1917 m J Vailokaitis įsteige Liaudies sajunga kuri veike tiktai Rusijoje 1917 m rugsejį susaukta Lietuviu konferencija paskatino krikscionis demokratus vienytis ir 1917 m lapkritį abi krikdemu grupes susijunge Programa priimta 1918 m lapkricio 11 d Jos autoriai kun Mykolas Krupavicius vysk J Matulevicius Aleksandras Stulginskis 1917 m pagrindines krikdemu pastangos buvo skirtos atitraukti lietuvius nuo revoliucijos 1917 1918 m reme Lietuvos įjungimo į Vokietija ideja kviete V Uracha tapti Lietuvos karaliumi Iki 1926 m dalyvavo visose Lietuvos vyriausybese turejo savo atstovus Lietuvos Taryboje Steigiamajame Seime 59 nariai is 112 I Seime 38 is 78 II Seime 40 is 78 III Seime 30 is 85 Partijos atstovai sudare VI Ministru kabineta ir tris kartus formavo koalicines vyriausybes Vienas is LKDP lyderiu A Stulginskis 1922 1926 metais buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas 1926 m LKDP nariai bijodami staigaus Lietuvos posukio kairen buvo vieni is antidemokratinio valstybes perversmo iniciatoriu organizavo 1926 m gruodzio 17 d valstybes perversma taciau valdzioje isbuvo tik iki 1927 m balandzio Veliau tautininkai ju paramos atsisake o 1936 m LKDP buvo uzdrausta Po sovietines okupacijos veike tik uzsienyje Leido laikrascius Vadas 1916 1918 Laisvoji Lietuva 1917 1919 Laisve 1919 1923 Rytas 1923 1936 XX amzius 1936 1940 zurnala Krikscionis demokratas 1927 1929 Lietuvoje tiek krikscioniu demokratu judejimas tiek Lietuvos krikscioniu demokratu partija veikla atnaujino 1990 m sausio 28 d Krikdemai dalyvavo keliose valdanciosiose koalicijose ir vyriausybese 1992 m rinkimuose į Seima pasirode gana sekmingai tapdama rimta politine jega Daugiausia rinkeju balsu krikscionys demokratai gavo kaimiskose vietovese Veliau krikscioniu demokratu partija keleta kartu skilo ir jungesi su kitomis partijomis ir siuo metu pirminiu pavadinimu nebeegzistuoja Lietuvos krikscioniu demokratu partija ir Krikscioniu demokratu sajunga KDS savo bendrame suvaziavime 2001 m geguzes 12 d prieme nutarima del partiju susijungimo Partija pasivadino Lietuvos krikscionys demokratai LKD PirmininkaiRusijoje 1917 m Jonas Vailokaitis 1917 1918 m Mykolas Krupavicius Lietuvoje 1917 1919 m Aleksandras Stulginskis 1919 1923 m Mykolas Krupavicius 1923 1925 m Petras Karvelis 1925 1926 m Antanas Smulkstys 1926 1927 m Mykolas Krupavicius 1927 1936 m Leonas Bistras uzsienyje 1946 1950 m Mykolas Krupavicius 1950 m P Vainauskas