Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrilėĮkurta 1920 m balandžio 1 d Valstybė LietuvaPavaldus Karo aviacijaPaskirtis Nai
Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrilė
| Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrilė | |
|---|---|
| Įkurta | 1920 m. balandžio 1 d. |
| Valstybė | Lietuva |
| Pavaldus | Karo aviacija |
| Paskirtis | Naikintuvų eskadrilė |
| Vadovybė | |
| Pasižymėję vadai | vyr. ltn. Pranas Hiksa vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius vyr. ltn. Eugenijus Kraucevičius vyr. ltn. Juozas Narakas vyr. ltn. Antanas Mačiuika kpt. Vytautas Čemarka mjr. Jonas Mikėnas |
| Lėktuvai | |
| Naikintuvai | Albatros C.III Halberstadt C.V LVG C.VI Fokker D.VII Martinsyde F.4 Buzzard ANBO-I Letov Š-20L Fiat C.R.20 Dewoitine D.501L Morane-Saulnier M.S.406L |
Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrilė buvo 1920-1940 m. veikusi Lietuvos kariuomenės dalis, aviacijos, nuo 1922 m. – specializuota naikintuvų eskadrilė. 1920 m. rugsėjo mėn. – 1921 m. kovo 1 d. vadinta Oro eskadrile.
Įkūrimas ir veikla
Pirmoji eskadrilė buvo suformuota 1920 m. balandžio 1 d. Eskadrilė buvo sudaryta iš likviduoto aviacijos mokomojo būrio. Skrydžiai prasidėjo gegužės mėn. Eskadrilės lakūnas J. Mikėnas pažymi, kad susikūrus Pirmajai eskadrilei, Lietuvos aviacija tampo lietuviška. Iki tol jai dažniausiai vadovavo lietuviai ( arba ), bet skraidė beveik iškirtinai samdyti užsieniečiai: vokiečiai, anglai, amerikiečiai ir kt.
1920 m. lapkričio eskadrilės lakūnas J. Dobkevičius pirmą kartą Lietuvos aviacijos istorijoje atliko aukštojo pilotažo figūrą – mirties kilpą. Tokiu savo poelgiu jis aplenkė šiam manevrui keletą savaičių besiruošusį samdytą vokiečių pilotą Otto Rahną. Už su vadovybe nesuderintą elgesį ir siekiant disciplinuoti kitus lakūnus Aviacijos vadas J. Dobkevičiui mėnesiui (iki gruodžio 1 d.) atidėjo karo lakūno vardo suteikimą.
1921 m. kovo 1 d. iš perteklinių lėktuvų buvo sukurta Antroji oro eskadrilė, į ją perkelti Pirmosios eskadrilės lakūnai ltn. V. Šembergas, ltn. A. Gustaitis ir ltn. A. Stašaitis bei žvalgybiniai-bombonešiai LVG C.VI. Pirmos eskadrilės lėktuvų pagrindu liko greitesni, bet trapesni naikintuvai Halberstadt CL.IV, C.V ir Fokker D VII.
1922 m. eskadrilės vadas J. Dobkevičius savo lėšomis pastatė ir išbandė pirmąjį lietuvišką lėktuvą Dobi-I.
1925 m. liepos mėn. įsakymu aviacijai Nr. 50 Pirmoji eskadrilė buvo reorganizuota į naikintuvų eskadrilę, jai palikti visi turėti naikintuvai ir vienviečiai lėktuvai bei priskirti visi 8 naujai įsigyti naikintuvai Letov Š-20L („Šmolik").
1929 m. rugpjūčio 25 d. eskadrilės grandis - kpt. A. Mačiuika, kpt. J. Tumavičius ir ltn. J. Mikėnas su FIAT CR.20 apskrido Lietuvą vidutiniu 250 km/h greičiu.
1932 m. spalio 1 d. eskadrilė buvo padalinta pusiau (Įsakymas aviacijai Nr. 384). Pirmajai eskadrilei palikti visi FIAT CR.20, o visi Š-20 ir du FIAT C.R.20 buvo perduoti naujai įkurtai Penktajai eskadrilei. Naujos eskadrilės vadu paskirtas mjr. Jonas Pyragius, į ją perkelti kpt. E. Kraucevičius, kpt. J. Tumavičius, kpt. Adomaitis, kpt. Ferencas, ltn. V. Čemarka, ltn. Nekrošis, virš. Lendraitis ir vyr. pusk. Jasevičius.
1939 m. atgavus Vilniaus kraštą Pirmoji eskadrilė dalyvavo kariuomenės parade Vilniuje. J. Mikėno teigimu, parade turėjo dalyvauti I-ji eskadrilė ir dar viena eskadrilė iš Šiaulių. Dėl didelio debesuotumo junginio vadas plk. nepasiekęs Vilniaus nusprendė pasukti atgal. I eskadrilės lėktuvams grįžus į Kauną gen. A. Gustaitis įsakė grįžti į Vilnių ir apsukti bent pora ratų.
Vadovybė
Eskadrilei vadovavo:
1920 m. balandžio 1 d. – 1920 m. lapkričio 1 d. - vyr. ltn. Pranas Hiksa;
1920 m. lapkričio 1 d. – 1923 m. lapkričio 7 d. – vyr. ltn. Jurgis Dobkevičius;
1923 m. lapkričio 23 d. – 1927 m. vasario 16 d. – vyr. ltn. ;
1927 m. vasario 16 d. – 1928 m. sausio 13 d. – vyr. ltn. Juozas Narakas;
1928 m. sausio 13 d. – 1935 m. lapkričio 23 d. - k. l. vyr. ltn. Antanas Mačiuika;
1935 m. lapkričio 11 d. – 1936 m. vasario 15 d. – kpt. Vytautas Čemarka;
1936 m. vasario 15 d. – 1940 m. spalis – mjr. Jonas Mikėnas;
Personalas
Pagal etatų sąrašus eskadrilę turėjo sudaryti 3-4 grandys po 3-4 naikintuvus, atitinkamai pilotų bei techninis ir aptarnaujantis personalas.
Pradinė eskadrilės sudėtis, 1920 m. balandžio 1 d.. buvo: eskadrilės vadas karo lakūnas vyr. ltn. P. Hiksa, karo lakūnas vyr. ltn. O. Rahn (vokietis puskarininkis), du žvalgai (lenkai), vienas jūrų lakūnas (rusas), mokiniai: ltn. V. Rauba, ltn. J. Kumpis, ltn. A. Stašaitis, ltn. A. Gustaitis, ltn. V. Jablonskis, ltn. J. Dobkevičius, ltn. , ltn. , ltn. T. Šakmanas, ltn. , vyr. ltn. S. Jakštys, pusk. , pusk. Lisauskas, pusk. Šliužinskas. Antros rūšies specialistų buvo du, trečios - trys, ketvirtos - trys ir vienas raštininkas. Eskadrilės sąraše įrašyta dar keletas leitenantų, kurie netrukus buvo komandiruoti ir į karo aviaciją nebegrįžo.
1920 m. rugsėjo mėn. Pirmoji eskadrilė pervadinta Oro eskadrile. Eskadrilės personalą sudarė 9 pilotai (eskadrilės vadas, vyr.ltn. P. Hiksa, vado padėjėjas ltn. J. Kumpis, pilotai J. Dobkevičius, Stašaitis, A. Gustaitis, V, Šembergas, pusk. Šliužinskas, Šabanavičius, Vasnevski), 1 viršila, 4 puskarininkiai ir 52 kareiviai. Jai buvo priskirti 5 skraidymams tinkami lėktuvai (Halberstadt C.V, LVG C.VI, Fokker D.VII) ir keletas remontuojamų.
1936 m. sausio 1 d. eskadrilę sudarė: vadas mjr. A. Čemarka, vado pavaduotojas kpt. J. Mikėnas, kpt. , kpt. A. Vedeika, kpt. Varanavičius, ltn. A. Pupelis, ltn. B. (Kuzma) Kuzmickas, ltn. Draugelis, virš. Vakchauzas, virš. Jasevičius, vyr. pusk. J. Pyragius, vyr. pusk. Dambrava.
Kovinis rengimas
Eskadrilės štabas buvo įsikūręs Kaune, Linksmakalnyje prie pat dirižablio angaro buvusiame mediniame name. Kitoje plento pusėje, mūriniame name, buvo įsikūręs ir visas aviacijos štabas.
Eskadrilės lavinimosi skraidymai vykdavo geru oru, šviesiu paros metu, nuo 5 val. iki 8 val. ir nuo 16 val. iki 20 val., tačiau šio tvarkaraščio buvo laikomasi tik apytikriai.
Po 1920 m. gegužės 12 d. įvykusios Halberstadt CL.IV avarijos, kurioje žuvo ltn.V. Rauba, eskadrilės vadas įsakyme nustatė pirmus skraidymo apribojimus:
a) be šalmų neskraidyti, b) aštuoniukių, staigesnių posūkių žemiau 500 metrų nedaryti.
Dėl dažnų avarijų 1921 m. kovo - liepos mėnesių laikotarpiu Oro eskadrilės lakūnams ir žvalgams buvo surengtas papildomas Mokomosios oro eskadrilės teorinis aviacijos kursas. Radiotelegrafijos mokymai prasidėjo 1922 m. Tų pačių metų rugsėjo 15-17 d. eskadrilė, vadovaujama ltn. A. Gustaičio, pirmą kartą dalyvavo prie Tauragės ir Batakių vykusiuose kariuomenės manevruose. Jų metu buvo treniruojamasi naikintuvų veiksmais nutupdyti savo aerodrome priešo lėktuvą. Mokymai šaudyti į oro taikinius pradėti 1928 m., tai vyko Rumpiškių aerodrome prie Klaipėdos. Parašiutai pradėti naudoti 1928 m., jie buvo įsigyti Italijoje kartu su naikintuvais Fiat CR.20. 1929 m. buvo pradėta lavintis šaudyti į lėktuvo šešėlį ant vandens Rėkyvos ežere ties Šiauliais. Per šiuos pratimus žuvo vyr. pusk. Kairaitis.
Dalyvavimas politikoje
1926 m. perversme dalyvavo ir karo aviacijos karininkai, vienas jo iniciatorių buvo vėliau eskadrilei vadovavęs A. Mačiuika.
Pirmosios eskadrilės pilotai dalyvavo ir nepavykusiame 1934 m. perversme. Po jo kapitonai Vylius ir Klimavičius buvo paleisti atsargon. Pirmas iš jų pažemintas į eilinius. Kapitonas Taunys, perkeliamas į Trečiąją eskadrilę, pats pasiprašė ir išėjo atsargon.
Dalyvavimas karo veiksmuose
Pirmoji eskadrilė aktyviai dalyvavo kovose su Lenkija. Jų metu Pirmoji eskadrilė atliko 93 arba 103 skridimus, iš jų tik 9 skrydžius atliko karo lakūno titulą turėję lakūnai, o tokio neturėjęs ltn. Dobkevičius – net 23 arba 24, Šabanavičius - 23 kartus, V. Šembergas - 18, Vasnevskis - 16, Stašaitis ir Pranckevičius - po 12, J. Kumpis - 9. J. Mikėno teigimu, Lietuvos lakūnai Gardiną, Lydą, Augustavą ir Vilnių 1920 m. antroje pusėje žvalgydavo beveik kasdien, nesulaukdami jokio atsako. Be stebėjimo, jie atakuodavo priešo jėgas ir transportus. Šių atakų efektyvumą iliustruoja gen. L. Želigovskio įsakymas: „Visokį transportą dėl lėktuvų pavojaus vykdyti tik naktimis“.
1920 m. rugpjūčio 29 d. eskadrilė, surinkusi visus veikiančius lėktuvus, pirmą kartą visa sudėtimi (6 lėktuvai - trys LVG C.VI ir po vieną Halberstadt C.V, Albatros C.III ir Albatros C.I) skrido propagandos tikslu į tuo metu bolševikų kontroliuotą Vilnių.
1920 m. spalio 5 d. eskadrilės 5 lėktuvų junginys skrido į Varėną, kad sunaikintų pakliuvusį lenkų nelaisvėn šarvuotąjį traukinį "Gediminas". Traukinio nesuradę subombardavo Varėnos geležinkelio stotį. Bombardavimo metu ltn. Kumpis buvo sužeistas į galvą, neteko sąmonės. Žvalgas ltn. Pranckevičius sugebėjo nutupdyti lėktuvą. Ltn. Kumpis nuo sužeidimo mirė, ltn. Pranckevičius, smūgio pritrenktas, pakliuvo lenkams į nelaisvę.
Po lapkričio 5 d. vienintelio lenkų lėktuvo antskrydžio prieš Kauną, kurio metu ties Cepelino angaru išmestos bombos sužeidė kulkosvaidininką Prochorskį, skubėjusį pastatyti kulkosvaidį, Pirmoji eskadrilė gavo nurodymą nuolat laikyti bent vieną skrydžiui parengtą lėktuvą – pradėjo vykdyti priešlėktuvinės gynybos funkcijas. Po keleto dienų lenkai, vėl atakuodami Kauną pastebėję iš aerodromo kylantį lietuvių lėktuvą, išmetė bombų dėžę nespėję išsukti saugiklių ir pasuko atgal. Po to daugiau lenkų lėktuvai ties Kaunu nebepasirodė.
1920 m. spalio 23 d. ltn. V. Jablonskis ir žvalgas ltn.J. Šabanavičiumi žvalgydami lenkų frontą ties kaimu "Mielki", kitų šaltinių teigimu - ieškodami Lentvario-Pabradės ruože veikusio lenkų šarvuoto traukinio, sugedus Albatros C.III varikliui nusileido pievoje ir sudaužė lėktuvą. Lakūnai sugebėjo jį padegti ir naktį kirsti fronto liniją.
Bazės
Pirmoji eskadrilė bazavosi Kauno Linksmakalnio (Aleksoto) aerodrome. Vasarą skraidymai vykdavo Palangos aerodrome, kartais – Klaipėdos (Rumpiškių) ar Šiaulių (Zoknių) aerodromuose.
Technika
Pirmoji eskadrilė savo egzistavimo laikotarpiu buvo ginkluota šiais orlaiviais:
- Albatros C.III – 1920-1922 m.
- LVG C.VI;
- Martinsyde F.4 Buzzard – 1921-1929 m.;
- Anbo-I – 1925-1930 m. naudoti tiksliojo tūpimo mokumams;
- Fiat C.R.20 – 1928 - m.
- Dewoitine D.501L – 1936 m. antroje pusėje eskadrilė buvo perginkluota naikintuvais D.501. Juose papildomai buvo sumontuoti amerikietiški radijo aparatai;
- Morane-Saulnier 406L – Pirmoji eskadrilė turėjo būti apginkluota 1937 m. užsakytais ir 1939 m. rugpjūčio mėn. pagamintais lėktuvais, tačiau dėl prasidėjusio karo su Vokietija Prancūzija nutraukė sutartį. Orlaivius 1939 m. rugpjūtį išbandė tuo metu Prancūzijoje buvęs Pirmosios eskadrilės vadas J. Mikėnas.
Avarijos ir katastrofos
- 1920 m. spalio 5 d. mūšyje prie Varėnos žuvo leitenantas J. Kumpis;
- 1921 m. birželio 15 d. bandydamas lėktuvą Halberstadt CL.IV, žuvo karo lakūnas A. Kaputauskas ir inžinierius .;
- 1924 m. rugsėjo 1 d. tūpdamas sudužo Halberstadt C.V, žuvo viršila B. Kraucevičius ir žvalgas ltn. Maila;
- 1926 m. birželio 8 d. Dobi-III katastrofoje žuvo ltn. J. Dobkevičius;
- 1927 m. liepos 16 d. naikintuvo Letov Š-20 avarijoje žuvo vyr. ltn. ;
- 1930 m. sausio 15 d. šaudymo pratybų metu kliudęs vandens paviršių sudužo naikintuvas Letov Š-20L, pilotas viršila Antanas Kairaitis žuvo;
- 1931 m. gegužės 16 d. naikintuvo Letov Š-20 avarijoje žuvo ltn. Erikas Mačkus;
- 1935 m. vasario 11 d. naikintuvo FIAT C.R.20 avarijoje žuvo ltn. Pranas Kvietinskas;
- 1936 m. spalio 15 d. 1000-1500 m. aukštyje virš Eigulių dvaro lūžus FIAT C.R.20 kairiam apatiniam sparnui lėktuvas nukrito, pilotas ltn. Bronius Šabonas žuvo;
- 1937 m. spalio 16 d. treniruočių virš Kauno Nemuno uosto metu pusk. Masiulis naikintuvą D.501 800 metrų aukštyje įvedė į plokščią suktuką ir iš jo neišlygino. Lėktuvas nukrito ir sudužo, pilotas žuvo;
Likvidavimas
Sovietų okupacijos metu eskadrilė buvo pratybose Palangoje. Eskadrilė įvykdė Karo aviacijos viršiniko įsakymą nutraukti skraidymus iki atskiro nurodymo. Lėktuvų apsaugą perėmė sovietų kariškiai, pirmasis, kurių veiklos požymis, anot J. Mikėno buvo tai, kad iš visų naikintuvų dingo kai kurie prietaisai.
Kai kurie eskadrilės pilotai, pvz. J. Kovas, perėjo į Raudonąją Armiją ir buvo paskirti į 1940 m. rugsėjo 7 d. pradėtą formuoti 29-ojo DVRA TŠK aviaciją (Tautinę eskadrilę) bei buvo perkelti į . Eskadrilės naikintuvai Dewoitine D.501L Raudonosios Armijos nesudomino, jie liko stovėti Palangoje, kurią užėmus vokiečiams buvo supjaustyti ir išvežti į Vokietiją kaip metalo laužas.
Literatūra
- (LT) 1-oji eskadrilė, Plieno sparnai;
- (LT) Av. ltn. Bronius Šabonas, Plieno sparnai;
- (LT) Mikėnas, Jonas, Lietuvos karo aviacijos pirmoji eskadrilė (Įkūrimo dvidešimtmečiui), 1988 kovo mėn., „Plieno sparnai" Nr. 1, 1992 m.;
- (LT) Mureikia Marius, Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno sparnai, 2009 m.;
- (LT) Mūsų aviacija Nepriklausomybės kare, Kardas, 1939 m, Nr. 11;
- (LT) Ramoška, Gytis, Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno Sparnai, 1994 m .Nr. 2;
- (LT) Su Albatrosu už fronto, KARYS 1936 Nr. 47.;
Išnašos
- Mikėnas, Jonas, Lietuvos karo aviacijos pirmoji eskadrilė (Įkūrimo dvidešimtmečiui), 1988 kovo mėn., „Plieno sparnai" Nr. 1, 1992 m., https://www.plienosparnai.lt/page.php?53
- Mūsų aviacija Nepriklausomybės kare, Kardas, 1939 m, Nr. 11
- Ramoška, Gytis, Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno Sparnai, 1994 m .Nr. 2
- Su Albatrosu už fronto, KARYS 1936 Nr. 47.;
- Mureikia Marius, Lietuvos Aviacija Nepriklausomybės karuose, Plieno sparnai, 2009 m. https://www.plienosparnai.lt/page.php?694
- Av. ltn. Bronius Šabonas, Plieno sparnai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrilė, Kas yra Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrilė? Ką reiškia Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrilė?
Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrileĮkurta 1920 m balandzio 1 d Valstybe LietuvaPavaldus Karo aviacijaPaskirtis Naikintuvu eskadrileVadovybePasizymeje vadai vyr ltn Pranas Hiksa vyr ltn Jurgis Dobkevicius vyr ltn Eugenijus Kraucevicius vyr ltn Juozas Narakas vyr ltn Antanas Maciuika kpt Vytautas Cemarka mjr Jonas MikenasLektuvaiNaikintuvai Albatros C III Halberstadt C V LVG C VI Fokker D VII Martinsyde F 4 Buzzard ANBO I Letov S 20L Fiat C R 20 Dewoitine D 501L Morane Saulnier M S 406L Lietuvos karo aviacijos Pirmoji eskadrile buvo 1920 1940 m veikusi Lietuvos kariuomenes dalis aviacijos nuo 1922 m specializuota naikintuvu eskadrile 1920 m rugsejo men 1921 m kovo 1 d vadinta Oro eskadrile Įkurimas ir veiklaHalberstadt CL IV Pirmoji eskadrile buvo suformuota 1920 m balandzio 1 d Eskadrile buvo sudaryta is likviduoto aviacijos mokomojo burio Skrydziai prasidejo geguzes men Eskadriles lakunas J Mikenas pazymi kad susikurus Pirmajai eskadrilei Lietuvos aviacija tampo lietuviska Iki tol jai dazniausiai vadovavo lietuviai arba bet skraide beveik iskirtinai samdyti uzsienieciai vokieciai anglai amerikieciai ir kt 1920 m lapkricio eskadriles lakunas J Dobkevicius pirma karta Lietuvos aviacijos istorijoje atliko aukstojo pilotazo figura mirties kilpa Tokiu savo poelgiu jis aplenke siam manevrui keleta savaiciu besiruosusį samdyta vokieciu pilota Otto Rahna Uz su vadovybe nesuderinta elgesį ir siekiant disciplinuoti kitus lakunus Aviacijos vadas J Dobkeviciui menesiui iki gruodzio 1 d atidejo karo lakuno vardo suteikima 1921 m kovo 1 d is pertekliniu lektuvu buvo sukurta Antroji oro eskadrile į ja perkelti Pirmosios eskadriles lakunai ltn V Sembergas ltn A Gustaitis ir ltn A Stasaitis bei zvalgybiniai bombonesiai LVG C VI Pirmos eskadriles lektuvu pagrindu liko greitesni bet trapesni naikintuvai Halberstadt CL IV C V ir Fokker D VII 1922 m eskadriles vadas J Dobkevicius savo lesomis pastate ir isbande pirmajį lietuviska lektuva Dobi I 1925 m liepos men įsakymu aviacijai Nr 50 Pirmoji eskadrile buvo reorganizuota į naikintuvu eskadrile jai palikti visi tureti naikintuvai ir vienvieciai lektuvai bei priskirti visi 8 naujai įsigyti naikintuvai Letov S 20L Smolik 1929 m rugpjucio 25 d eskadriles grandis kpt A Maciuika kpt J Tumavicius ir ltn J Mikenas su FIAT CR 20 apskrido Lietuva vidutiniu 250 km h greiciu 1932 m spalio 1 d eskadrile buvo padalinta pusiau Įsakymas aviacijai Nr 384 Pirmajai eskadrilei palikti visi FIAT CR 20 o visi S 20 ir du FIAT C R 20 buvo perduoti naujai įkurtai Penktajai eskadrilei Naujos eskadriles vadu paskirtas mjr Jonas Pyragius į ja perkelti kpt E Kraucevicius kpt J Tumavicius kpt Adomaitis kpt Ferencas ltn V Cemarka ltn Nekrosis virs Lendraitis ir vyr pusk Jasevicius 1939 m atgavus Vilniaus krasta Pirmoji eskadrile dalyvavo kariuomenes parade Vilniuje J Mikeno teigimu parade turejo dalyvauti I ji eskadrile ir dar viena eskadrile is Siauliu Del didelio debesuotumo junginio vadas plk nepasiekes Vilniaus nusprende pasukti atgal I eskadriles lektuvams grįzus į Kauna gen A Gustaitis įsake grįzti į Vilniu ir apsukti bent pora ratu VadovybePirmasis Pirmosios eskadriles vadas Pranas Hiksa Eskadrilei vadovavo 1920 m balandzio 1 d 1920 m lapkricio 1 d vyr ltn Pranas Hiksa 1920 m lapkricio 1 d 1923 m lapkricio 7 d vyr ltn Jurgis Dobkevicius 1923 m lapkricio 23 d 1927 m vasario 16 d vyr ltn 1927 m vasario 16 d 1928 m sausio 13 d vyr ltn Juozas Narakas 1928 m sausio 13 d 1935 m lapkricio 23 d k l vyr ltn Antanas Maciuika 1935 m lapkricio 11 d 1936 m vasario 15 d kpt Vytautas Cemarka 1936 m vasario 15 d 1940 m spalis mjr Jonas Mikenas PersonalasPagal etatu sarasus eskadrile turejo sudaryti 3 4 grandys po 3 4 naikintuvus atitinkamai pilotu bei techninis ir aptarnaujantis personalas Pradine eskadriles sudetis 1920 m balandzio 1 d buvo eskadriles vadas karo lakunas vyr ltn P Hiksa karo lakunas vyr ltn O Rahn vokietis puskarininkis du zvalgai lenkai vienas juru lakunas rusas mokiniai ltn V Rauba ltn J Kumpis ltn A Stasaitis ltn A Gustaitis ltn V Jablonskis ltn J Dobkevicius ltn ltn ltn T Sakmanas ltn vyr ltn S Jakstys pusk pusk Lisauskas pusk Sliuzinskas Antros rusies specialistu buvo du trecios trys ketvirtos trys ir vienas rastininkas Eskadriles sarase įrasyta dar keletas leitenantu kurie netrukus buvo komandiruoti ir į karo aviacija nebegrįzo 1920 m rugsejo men Pirmoji eskadrile pervadinta Oro eskadrile Eskadriles personala sudare 9 pilotai eskadriles vadas vyr ltn P Hiksa vado padejejas ltn J Kumpis pilotai J Dobkevicius Stasaitis A Gustaitis V Sembergas pusk Sliuzinskas Sabanavicius Vasnevski 1 virsila 4 puskarininkiai ir 52 kareiviai Jai buvo priskirti 5 skraidymams tinkami lektuvai Halberstadt C V LVG C VI Fokker D VII ir keletas remontuojamu 1936 m sausio 1 d eskadrile sudare vadas mjr A Cemarka vado pavaduotojas kpt J Mikenas kpt kpt A Vedeika kpt Varanavicius ltn A Pupelis ltn B Kuzma Kuzmickas ltn Draugelis virs Vakchauzas virs Jasevicius vyr pusk J Pyragius vyr pusk Dambrava Kovinis rengimasFIAT C R 20 Eskadriles stabas buvo įsikures Kaune Linksmakalnyje prie pat dirizablio angaro buvusiame mediniame name Kitoje plento puseje muriniame name buvo įsikures ir visas aviacijos stabas Eskadriles lavinimosi skraidymai vykdavo geru oru sviesiu paros metu nuo 5 val iki 8 val ir nuo 16 val iki 20 val taciau sio tvarkarascio buvo laikomasi tik apytikriai Po 1920 m geguzes 12 d įvykusios Halberstadt CL IV avarijos kurioje zuvo ltn V Rauba eskadriles vadas įsakyme nustate pirmus skraidymo apribojimus a be salmu neskraidyti b astuoniukiu staigesniu posukiu zemiau 500 metru nedaryti Del daznu avariju 1921 m kovo liepos menesiu laikotarpiu Oro eskadriles lakunams ir zvalgams buvo surengtas papildomas Mokomosios oro eskadriles teorinis aviacijos kursas Radiotelegrafijos mokymai prasidejo 1922 m Tu paciu metu rugsejo 15 17 d eskadrile vadovaujama ltn A Gustaicio pirma karta dalyvavo prie Taurages ir Batakiu vykusiuose kariuomenes manevruose Ju metu buvo treniruojamasi naikintuvu veiksmais nutupdyti savo aerodrome prieso lektuva Mokymai saudyti į oro taikinius pradeti 1928 m tai vyko Rumpiskiu aerodrome prie Klaipedos Parasiutai pradeti naudoti 1928 m jie buvo įsigyti Italijoje kartu su naikintuvais Fiat CR 20 1929 m buvo pradeta lavintis saudyti į lektuvo seselį ant vandens Rekyvos ezere ties Siauliais Per siuos pratimus zuvo vyr pusk Kairaitis Dalyvavimas politikoje1926 m perversme dalyvavo ir karo aviacijos karininkai vienas jo iniciatoriu buvo veliau eskadrilei vadovaves A Maciuika Pirmosios eskadriles pilotai dalyvavo ir nepavykusiame 1934 m perversme Po jo kapitonai Vylius ir Klimavicius buvo paleisti atsargon Pirmas is ju pazemintas į eilinius Kapitonas Taunys perkeliamas į Treciaja eskadrile pats pasiprase ir isejo atsargon Dalyvavimas karo veiksmuoseDaugiausiai koviniu skrydziu atlikes Pirmosios eskadriles pilotas Jurgis Dobkevicius Pirmoji eskadrile aktyviai dalyvavo kovose su Lenkija Ju metu Pirmoji eskadrile atliko 93 arba 103 skridimus is ju tik 9 skrydzius atliko karo lakuno titula tureje lakunai o tokio neturejes ltn Dobkevicius net 23 arba 24 Sabanavicius 23 kartus V Sembergas 18 Vasnevskis 16 Stasaitis ir Pranckevicius po 12 J Kumpis 9 J Mikeno teigimu Lietuvos lakunai Gardina Lyda Augustava ir Vilniu 1920 m antroje puseje zvalgydavo beveik kasdien nesulaukdami jokio atsako Be stebejimo jie atakuodavo prieso jegas ir transportus Siu ataku efektyvuma iliustruoja gen L Zeligovskio įsakymas Visokį transporta del lektuvu pavojaus vykdyti tik naktimis 1920 m rugpjucio 29 d eskadrile surinkusi visus veikiancius lektuvus pirma karta visa sudetimi 6 lektuvai trys LVG C VI ir po viena Halberstadt C V Albatros C III ir Albatros C I skrido propagandos tikslu į tuo metu bolseviku kontroliuota Vilniu 1920 m spalio 5 d eskadriles 5 lektuvu junginys skrido į Varena kad sunaikintu pakliuvusį lenku nelaisven sarvuotajį traukinį Gediminas Traukinio nesurade subombardavo Varenos gelezinkelio stotį Bombardavimo metu ltn Kumpis buvo suzeistas į galva neteko samones Zvalgas ltn Pranckevicius sugebejo nutupdyti lektuva Ltn Kumpis nuo suzeidimo mire ltn Pranckevicius smugio pritrenktas pakliuvo lenkams į nelaisve Po lapkricio 5 d vienintelio lenku lektuvo antskrydzio pries Kauna kurio metu ties Cepelino angaru ismestos bombos suzeide kulkosvaidininka Prochorskį skubejusį pastatyti kulkosvaidį Pirmoji eskadrile gavo nurodyma nuolat laikyti bent viena skrydziui parengta lektuva pradejo vykdyti prieslektuvines gynybos funkcijas Po keleto dienu lenkai vel atakuodami Kauna pastebeje is aerodromo kylantį lietuviu lektuva ismete bombu deze nespeje issukti saugikliu ir pasuko atgal Po to daugiau lenku lektuvai ties Kaunu nebepasirode 1920 m spalio 23 d ltn V Jablonskis ir zvalgas ltn J Sabanaviciumi zvalgydami lenku fronta ties kaimu Mielki kitu saltiniu teigimu ieskodami Lentvario Pabrades ruoze veikusio lenku sarvuoto traukinio sugedus Albatros C III varikliui nusileido pievoje ir sudauze lektuva Lakunai sugebejo jį padegti ir naktį kirsti fronto linija BazesPirmoji eskadrile bazavosi Kauno Linksmakalnio Aleksoto aerodrome Vasara skraidymai vykdavo Palangos aerodrome kartais Klaipedos Rumpiskiu ar Siauliu Zokniu aerodromuose TechnikaAlbatros C III Pirmoji eskadrile savo egzistavimo laikotarpiu buvo ginkluota siais orlaiviais Albatros C III 1920 1922 m Halberstadt C V LVG C VI Fokker D VII Martinsyde F 4 Buzzard 1921 1929 m Anbo I 1925 1930 m naudoti tiksliojo tupimo mokumams Letov S 20L Fiat C R 20 1928 m Dewoitine D 501L 1936 m antroje puseje eskadrile buvo perginkluota naikintuvais D 501 Juose papildomai buvo sumontuoti amerikietiski radijo aparatai Morane Saulnier 406L Pirmoji eskadrile turejo buti apginkluota 1937 m uzsakytais ir 1939 m rugpjucio men pagamintais lektuvais taciau del prasidejusio karo su Vokietija Prancuzija nutrauke sutartį Orlaivius 1939 m rugpjutį isbande tuo metu Prancuzijoje buves Pirmosios eskadriles vadas J Mikenas Avarijos ir katastrofosJuozo Kumpio kapas Siauliuose1920 m spalio 5 d musyje prie Varenos zuvo leitenantas J Kumpis 1921 m birzelio 15 d bandydamas lektuva Halberstadt CL IV zuvo karo lakunas A Kaputauskas ir inzinierius 1924 m rugsejo 1 d tupdamas suduzo Halberstadt C V zuvo virsila B Kraucevicius ir zvalgas ltn Maila 1926 m birzelio 8 d Dobi III katastrofoje zuvo ltn J Dobkevicius 1927 m liepos 16 d naikintuvo Letov S 20 avarijoje zuvo vyr ltn 1930 m sausio 15 d saudymo pratybu metu kliudes vandens pavirsiu suduzo naikintuvas Letov S 20L pilotas virsila Antanas Kairaitis zuvo 1931 m geguzes 16 d naikintuvo Letov S 20 avarijoje zuvo ltn Erikas Mackus 1935 m vasario 11 d naikintuvo FIAT C R 20 avarijoje zuvo ltn Pranas Kvietinskas 1936 m spalio 15 d 1000 1500 m aukstyje virs Eiguliu dvaro luzus FIAT C R 20 kairiam apatiniam sparnui lektuvas nukrito pilotas ltn Bronius Sabonas zuvo 1937 m spalio 16 d treniruociu virs Kauno Nemuno uosto metu pusk Masiulis naikintuva D 501 800 metru aukstyje įvede į plokscia suktuka ir is jo neislygino Lektuvas nukrito ir suduzo pilotas zuvo LikvidavimasDewoitine D 501 Sovietu okupacijos metu eskadrile buvo pratybose Palangoje Eskadrile įvykde Karo aviacijos virsiniko įsakyma nutraukti skraidymus iki atskiro nurodymo Lektuvu apsauga pereme sovietu kariskiai pirmasis kuriu veiklos pozymis anot J Mikeno buvo tai kad is visu naikintuvu dingo kai kurie prietaisai Kai kurie eskadriles pilotai pvz J Kovas perejo į Raudonaja Armija ir buvo paskirti į 1940 m rugsejo 7 d pradeta formuoti 29 ojo DVRA TSK aviacija Tautine eskadrile bei buvo perkelti į Eskadriles naikintuvai Dewoitine D 501L Raudonosios Armijos nesudomino jie liko stoveti Palangoje kuria uzemus vokieciams buvo supjaustyti ir isvezti į Vokietija kaip metalo lauzas Literatura LT 1 oji eskadrile Plieno sparnai LT Av ltn Bronius Sabonas Plieno sparnai LT Mikenas Jonas Lietuvos karo aviacijos pirmoji eskadrile Įkurimo dvidesimtmeciui 1988 kovo men Plieno sparnai Nr 1 1992 m LT Mureikia Marius Lietuvos Aviacija Nepriklausomybes karuose Plieno sparnai 2009 m LT Musu aviacija Nepriklausomybes kare Kardas 1939 m Nr 11 LT Ramoska Gytis Lietuvos Aviacija Nepriklausomybes karuose Plieno Sparnai 1994 m Nr 2 LT Su Albatrosu uz fronto KARYS 1936 Nr 47 IsnasosMikenas Jonas Lietuvos karo aviacijos pirmoji eskadrile Įkurimo dvidesimtmeciui 1988 kovo men Plieno sparnai Nr 1 1992 m https www plienosparnai lt page php 53 Musu aviacija Nepriklausomybes kare Kardas 1939 m Nr 11 Ramoska Gytis Lietuvos Aviacija Nepriklausomybes karuose Plieno Sparnai 1994 m Nr 2 Su Albatrosu uz fronto KARYS 1936 Nr 47 Mureikia Marius Lietuvos Aviacija Nepriklausomybes karuose Plieno sparnai 2009 m https www plienosparnai lt page php 694 Av ltn Bronius Sabonas Plieno sparnai