Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie tarpukario Lietuvos kariuomenės štabą Apie dabartinės Lietuvos kariuomenės štabą skaitykite straipsn
Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas
- Šis straipsnis apie tarpukario Lietuvos kariuomenės štabą. Apie dabartinės Lietuvos kariuomenės štabą skaitykite straipsnyje Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.
54°53′41″ š. pl. 23°55′15″ r. ilg. / 54.89472°š. pl. 23.92083°r. ilg.
Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas – aukščiausiasis Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) kariuomenės valdymo organas (generalinis štabas). Oficialūs pavadinimai: 1918–1919 m. Apsaugos Ministerijos Štabas, 1919–1924 m. Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas, 1924–1935 m. Lietuvos kariuomenės vyriausiasis štabas, 1935–1940 m. Lietuvos kariuomenės štabas.
Istorija
Apsaugos Ministerijos Štabas įsteigtas Apsaugos ministro Augustino Voldemaro ir štabo viršininko pulkininko Jurgio Kubiliaus 1918 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1. Štabas darbą pradėjo Vilniuje, tačiau sostinę užėmus bolševikams teko persikelti į Kauną. Štabas kartu su Krašto apsaugos ministerija užėmė pastatą Kauno centre, Gedimino gatvėje, ir čia išbuvo iki pat 1940 m. rudens.
Štabas iš pradžių turėjo generalinio štabo ir administracijos valdybas. Pagrindiniai skyriai priklausė pirmajai valdybai:
- I skyrius – mobilizacijos ir organizacijos: kariuomenės dalių organizavimas, naujokų šaukimas,
- II skyrius – informacijų: žinių apie kitų valstybių kariuomenes rinkimas,
- III skyrius – operacijų: karo veiksmų planų rengimas, kariuomenės mokymas
- IV skyrius – tarnybų: tiekimas, ryšiai, transportas.
III skyriuje dirbo vos trys karininkai, jie galėjo tik rinkti žinias apie karo veiksmus, o ne juos planuoti, nes iš pradžių trūko specialistų. Rusijos imperijos kariuomenėje po 1863 m. sukilimo, kuriame dalyvavo daug karo akademijų klausytojų iš Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių į štabus neįsileisdavo. Vienintelis štabo karininko patirtį turėjęs, iš Lietuvos bajorų kilęs pulkininkas Konstantinas Kleščinskis be profesionalios komandos ne ką tegalėjo nuveikti. Tuo labiau, kad ir kariuomenės organizavimas vyko sunkiai, nebuvo nusistovėję koordinaciniai ryšiai tarp kariuomenės dalinių, kuriuos neretai skyrė ir priešiškų jėgų pozicijos. Ypač koordinuoti Lietuvos kariuomenės veiksmus trukdė Lietuvoje užsilikę Vokietijos kariuomenės daliniai. Todėl daugelį karinių operacijų lietuvių batalionų vadai planuodavo ir vykdydavo savarankiškai, atsižvelgdami į aplinkybes. Praktiškai be Generalinio štabo pagalbos vyko kova su bermontininkais, 1920 m. spalio mėn. lenkams braunantis į Lietuvos gilumą ties Giedraičiais du batalionų vadai – kapitonai ir Teodoras Balnas niekieno neraginami susitarę kontratakavo lenkus, užėmė miestelį ir tuo gerokai prislopino agresorių užmojus lengvai užkariauti mūsų kraštą. Tačiau tęsti puolimą sutrukdė būtent Generalinis štabas. Blogai veikė ir žvalgyba, nepastebėjusi, kad Lenkijos kariuomenės vienas vadų Liucijus Želigovskis Augustavo miškuose sutelkė dideles pajėgas tuo metu, kai buvo pasirašoma Suvalkų sutartis.
Tik užsibaigus nepriklausomybės kovoms kariuomenės štabo darbas pagerėjo, nes buvo pradėti rengti štabo karininkai specialistai. Jauni, bet jau parako ragavę karininkai iškeliavo į Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos karo akademijas, iš kurių grįžo turėdami generalinio štabo karininkų diplomus, suteikiančius teisę nešioti specialų uniformos priedą – akselbantus. Daugiausia štabo karininkų mūsų kariuomenei parengė dvi Čekoslovakijos karo akademijos Prahoje – Generalinio štabo akademija „Valečna Škola“ ir Karinės intendantūros akademija. Čekoslovakijos, nedidelės valstybės, karinė doktrina geriau tiko mūsų kariuomenei nei prancūzų ar vokiečių. Antra, buvo žinoma, kad skirtingas mokyklas baigę kariškiai sunkiai supranta vienas kitą, o karo metu tai gali baigtis katastrofa. Pagaliau Čekoslovakija, taip pat jauna valstybė, buvo draugiška Lietuvai, todėl joje mokytis buvo kur kas smagiau nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, kurioje po Klaipėdos sukilimo net vykdavo antilietuviškos demonstracijos. 1932 m. įkurta ir nacionalinė – Vytauto Didžiojo Aukštoji karo mokykla, parengusi nemažai gerų karo planuotojų. 1940 m. birželio mėn. iš 125 karininkų, dirbusių kariuomenės štabe, didesnė dalis jau turėjo generalinio štabo karininkų kvalifikaciją.
1935 m. įvykdžius Stasio Raštikio parengtą kariuomenės reformą kariuomenės štabas tapo pavaldus ne krašto apsaugos ministrui, o vyriausiajam kariuomenės vadui. Nauji iššūkiai kariuomenės štabui iškilo prasidėjus 1939 m. rugsėjo 1 d. Antrajam pasauliniam karui. Tačiau karo patirtį apibendrinęs kariuomenės štabas galėjo tik konstatuoti, kad „manevriniam karui prieš bet kurį priešą mūsų pėstininkų divizijos netinka. Jos nepakankamai aprūpintos priešarviniais bei priešlėktuviniais ginklais ir, kas svarbiausia, labai nepaslankios. Tokie kavalerijos pulkai, kokius dabar turime, karui visai netinka. Mūsų kavalerijos pulkai labai brangūs išlaikyti. Mūsų aviacija būsimajame kare į ją investuotų pinigų negali pateisinti ir nepateisins. Naikintuvų ir bombonešių turime visiškai atsisakyti, pasilikdami tik didelio greičio žvalgybos lėktuvus“. Tačiau laiko reorganizuoti kariuomenę jau nebebuvo – pradėjo veikti Molotovo-Ribentropo paktas.
Štabo viršininkai
- 1918 m. lapkričio 23 d. – 1918 m. gruodžio 24 d. – pulkininkas Jurgis Kubilius
- 1918 m. gruodžio 24 d. – 1919 m. kovo 4 d. – karininkas Pranas Liatukas
- 1919 m. kovo 4 d. – 1919 m. balandžio 26 d. – l.e.p. karininkas Edvardas Adamkavičius
- 1919 m. balandžio 26 d. – 1919 m. gegužės 27 d. – generolas Silvestras Žukauskas
- 1919 m. gegužės 29 d. – 1919 m. spalio 7 d. – karininkas Mykolas Velykis
- 1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. liepos 13 d. – generolas leitenantas Stasys Nastopka
- 1920 m. liepos 13 d.- 1920 m. rugpjūčio 21 generolas leitenantas – Maksimas Katchė
- 1920 m. rugpjūčio 21 d. – 1920 m. rugpjūčio 23 d. – l.e.p. majoras Adolfas Birontas
- 1920 m. rugpjūčio 23 d. – 1921 m. balandžio 13 d. – pulkininkas Konstantinas Kleščinskis
- 1921 m. balandžio 13 d. – 1922 m. spalio 7 d. – generolas leitenantas Maksimas Katchė
- 1922 m. spalio 7 d. – 1923 m. lapkričio 6 d. – l.e.p. majoras Jonas Gricius
- 1923 m. lapkričio 6 d. – 1924 m. vasario 29 d. – generolas Leonas Radus-Zenkavičius
- 1924 m. vasario 29 d. – 1925 m. gegužės 7 d. – l.e.p. pulkininkas leitenantas Jonas Gricius
- 1925 m. gegužės 7 d. – 1925 m. rugsėjo 16 d. – Generalinio štabo pulkininkas Kazys Ladiga
- 1925 m. rugsėjo 16 d. – 1925 m. spalio 19 d. – l.e.p. pulkininkas leitenantas Jonas Gricius
- 1925 m. spalio 19 d. – 1926 m. birželio 22 d. – generolas leitenantas Kazys Ladiga
- 1926 m. birželio 22 d. – 1926 m. gruodžio 24 d. – Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Kazys Škirpa
- 1926 m. gruodžio 24 d. – 1927 m. rugpjūčio 11 d. – pulkininkas Teodoras Daukantas
- 1927 m. rugpjūčio 11 d. – 1929 m. vasario 10 d. – Generalinio štabo pulkininkas Povilas Plechavičius
- 1929 m. vasario 10 d. – 1934 m. birželio 7 d. – generolas leitenantas Petras Kubiliūnas
- 1934 m. birželio 7 d. – 1934 m. rugsėjo 21 d. – generolas leitenantas Jonas Jackus
- 1934 m. rugsėjo 21 d. – 1935 m. sausio 1 d. – Generalinio štabo pulkininkas leitenantas Stasys Raštikis
- 1935 m. sausio 1 d. – 1939 m. kovo 30 d. – Generalinio štabo pulkininkas Jonas Černius
- 1939 m. balandžio 1 d. – 1940 m. birželio 15 d. – divizijos generolas Stasys Pundzevičius
Rūmai
Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas 1919 m. įsikūrė 1890 m. pastatytuose Kauno tvirtovės komendanto rūmuose. Dviejų aukštų rūmai neoklasicistinių formų, su pailgo fasado centre įkomponuotu portalu, dekoruoti piliastrais, puošniais langų apvadais, stogo parapetais. Rūmai stačiakampio, simetriško plano. Pirmame aukšte buvo įrengtas štabo karininko butas ir kambariai atvykstantiems karininkams, o antrame – tvirtovės komendanto apartamentai. 1915 m. rugpjūčio 18 d. Kauną užėmus Vokietijos imperijos kariuomenei, buvusiuose komendanto rūmuose dirbo Vokietijos Rytų fronto vadas feldmaršalas Paul von Hindenburg. 1919 m. liepą Rūmų pirmajame aukšte buvo įkurti Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Mobilizacijos ir Rikiuotės skyriai bei Vyriausiojo štabo kanceliarija, Ūkio dalis ir Operacijų skyriaus Topografijos dalis. Antrame aukšte priešais laiptus buvo įsikūrusi Operacijų dalis, Vyriausiojo štabo laukiamasis, Vyriausiojo štabo viršininko, Administracijos valdybos viršininko ir kariuomenės vado kabinetai. Lietuvą 1940 m. vasarą okupavus, rudenį rūmai atiteko Sovietų Sąjungos 11-tosios armijos štabui. Vokietijos kariuomenei 1941 m. birželio 24 d. užėmus Kauną, rūmuose įsikūrė armijų grupės „Šiaurė” užnugario srities vado Franz von Roques štabas, kuris liepos 17 d. buvo perkeltas į Rygą. Vėliau rūmuose dirbo Ostlando vyriausiasis kariuomenės vadas Friedrich Bramer, o 1942–1944 m. – Lietuvos generalinės srities karo komendantas Emil Just. 1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, rūmuose įsikūrė 7-os oro desanto divizijos štabas. 1993 m. rugpjūčio 11 d. rūmuose įsikūrė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų štabas.
Šaltiniai
- , Valdas Rakutis. Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 533 psl.
- Gynybos štabo istorija
- Jonas Rudokas. Kariuomenės smegenys. Veidas. 2006.08.17 Archyvuota kopija 2008-05-19 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Karinių oro pajėgų štabo rūmai Archyvuota kopija 2013-06-21 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas, Kas yra Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas? Ką reiškia Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas?
Sis straipsnis apie tarpukario Lietuvos kariuomenes staba Apie dabartines Lietuvos kariuomenes staba skaitykite straipsnyje Lietuvos kariuomenes Gynybos stabas 54 53 41 s pl 23 55 15 r ilg 54 89472 s pl 23 92083 r ilg 54 89472 23 92083 Generalinis stabas Kaune Lietuvos kariuomenes Generalinis stabas auksciausiasis Lietuvos Respublikos 1918 1940 m kariuomenes valdymo organas generalinis stabas Oficialus pavadinimai 1918 1919 m Apsaugos Ministerijos Stabas 1919 1924 m Lietuvos kariuomenes Generalinis stabas 1924 1935 m Lietuvos kariuomenes vyriausiasis stabas 1935 1940 m Lietuvos kariuomenes stabas IstorijaApsaugos Ministerijos Stabas įsteigtas Apsaugos ministro Augustino Voldemaro ir stabo virsininko pulkininko Jurgio Kubiliaus 1918 m lapkricio 23 d įsakymu Nr 1 Stabas darba pradejo Vilniuje taciau sostine uzemus bolsevikams teko persikelti į Kauna Stabas kartu su Krasto apsaugos ministerija uzeme pastata Kauno centre Gedimino gatveje ir cia isbuvo iki pat 1940 m rudens Stabas is pradziu turejo generalinio stabo ir administracijos valdybas Pagrindiniai skyriai priklause pirmajai valdybai I skyrius mobilizacijos ir organizacijos kariuomenes daliu organizavimas naujoku saukimas II skyrius informaciju ziniu apie kitu valstybiu kariuomenes rinkimas III skyrius operaciju karo veiksmu planu rengimas kariuomenes mokymas IV skyrius tarnybu tiekimas rysiai transportas III skyriuje dirbo vos trys karininkai jie galejo tik rinkti zinias apie karo veiksmus o ne juos planuoti nes is pradziu truko specialistu Rusijos imperijos kariuomeneje po 1863 m sukilimo kuriame dalyvavo daug karo akademiju klausytoju is Lietuvos ir Lenkijos lietuviu į stabus neįsileisdavo Vienintelis stabo karininko patirtį turejes is Lietuvos bajoru kiles pulkininkas Konstantinas Klescinskis be profesionalios komandos ne ka tegalejo nuveikti Tuo labiau kad ir kariuomenes organizavimas vyko sunkiai nebuvo nusistoveje koordinaciniai rysiai tarp kariuomenes daliniu kuriuos neretai skyre ir priesisku jegu pozicijos Ypac koordinuoti Lietuvos kariuomenes veiksmus trukde Lietuvoje uzsilike Vokietijos kariuomenes daliniai Todel daugelį kariniu operaciju lietuviu batalionu vadai planuodavo ir vykdydavo savarankiskai atsizvelgdami į aplinkybes Praktiskai be Generalinio stabo pagalbos vyko kova su bermontininkais 1920 m spalio men lenkams braunantis į Lietuvos giluma ties Giedraiciais du batalionu vadai kapitonai ir Teodoras Balnas niekieno neraginami susitare kontratakavo lenkus uzeme miestelį ir tuo gerokai prislopino agresoriu uzmojus lengvai uzkariauti musu krasta Taciau testi puolima sutrukde butent Generalinis stabas Blogai veike ir zvalgyba nepastebejusi kad Lenkijos kariuomenes vienas vadu Liucijus Zeligovskis Augustavo miskuose sutelke dideles pajegas tuo metu kai buvo pasirasoma Suvalku sutartis Tik uzsibaigus nepriklausomybes kovoms kariuomenes stabo darbas pagerejo nes buvo pradeti rengti stabo karininkai specialistai Jauni bet jau parako ragave karininkai iskeliavo į Italijos Prancuzijos Belgijos Vokietijos karo akademijas is kuriu grįzo turedami generalinio stabo karininku diplomus suteikiancius teise nesioti specialu uniformos prieda akselbantus Daugiausia stabo karininku musu kariuomenei parenge dvi Cekoslovakijos karo akademijos Prahoje Generalinio stabo akademija Valecna Skola ir Karines intendanturos akademija Cekoslovakijos nedideles valstybes karine doktrina geriau tiko musu kariuomenei nei prancuzu ar vokieciu Antra buvo zinoma kad skirtingas mokyklas baige kariskiai sunkiai supranta vienas kita o karo metu tai gali baigtis katastrofa Pagaliau Cekoslovakija taip pat jauna valstybe buvo draugiska Lietuvai todel joje mokytis buvo kur kas smagiau nei pavyzdziui Vokietijoje kurioje po Klaipedos sukilimo net vykdavo antilietuviskos demonstracijos 1932 m įkurta ir nacionaline Vytauto Didziojo Aukstoji karo mokykla parengusi nemazai geru karo planuotoju 1940 m birzelio men is 125 karininku dirbusiu kariuomenes stabe didesne dalis jau turejo generalinio stabo karininku kvalifikacija Lietuvos kariuomenes generalinio stabo III Operaciju skyriaus Topografijos dalies kabinetas 1935 m įvykdzius Stasio Rastikio parengta kariuomenes reforma kariuomenes stabas tapo pavaldus ne krasto apsaugos ministrui o vyriausiajam kariuomenes vadui Nauji issukiai kariuomenes stabui iskilo prasidejus 1939 m rugsejo 1 d Antrajam pasauliniam karui Taciau karo patirtį apibendrines kariuomenes stabas galejo tik konstatuoti kad manevriniam karui pries bet kurį priesa musu pestininku divizijos netinka Jos nepakankamai aprupintos priesarviniais bei prieslektuviniais ginklais ir kas svarbiausia labai nepaslankios Tokie kavalerijos pulkai kokius dabar turime karui visai netinka Musu kavalerijos pulkai labai brangus islaikyti Musu aviacija busimajame kare į ja investuotu pinigu negali pateisinti ir nepateisins Naikintuvu ir bombonesiu turime visiskai atsisakyti pasilikdami tik didelio greicio zvalgybos lektuvus Taciau laiko reorganizuoti kariuomene jau nebebuvo pradejo veikti Molotovo Ribentropo paktas Stabo virsininkai1918 m lapkricio 23 d 1918 m gruodzio 24 d pulkininkas Jurgis Kubilius 1918 m gruodzio 24 d 1919 m kovo 4 d karininkas Pranas Liatukas 1919 m kovo 4 d 1919 m balandzio 26 d l e p karininkas Edvardas Adamkavicius 1919 m balandzio 26 d 1919 m geguzes 27 d generolas Silvestras Zukauskas 1919 m geguzes 29 d 1919 m spalio 7 d karininkas Mykolas Velykis 1919 m spalio 7 d 1920 m liepos 13 d generolas leitenantas Stasys Nastopka 1920 m liepos 13 d 1920 m rugpjucio 21 generolas leitenantas Maksimas Katche 1920 m rugpjucio 21 d 1920 m rugpjucio 23 d l e p majoras Adolfas Birontas 1920 m rugpjucio 23 d 1921 m balandzio 13 d pulkininkas Konstantinas Klescinskis 1921 m balandzio 13 d 1922 m spalio 7 d generolas leitenantas Maksimas Katche 1922 m spalio 7 d 1923 m lapkricio 6 d l e p majoras Jonas Gricius 1923 m lapkricio 6 d 1924 m vasario 29 d generolas Leonas Radus Zenkavicius 1924 m vasario 29 d 1925 m geguzes 7 d l e p pulkininkas leitenantas Jonas Gricius 1925 m geguzes 7 d 1925 m rugsejo 16 d Generalinio stabo pulkininkas Kazys Ladiga 1925 m rugsejo 16 d 1925 m spalio 19 d l e p pulkininkas leitenantas Jonas Gricius 1925 m spalio 19 d 1926 m birzelio 22 d generolas leitenantas Kazys Ladiga 1926 m birzelio 22 d 1926 m gruodzio 24 d Generalinio stabo pulkininkas leitenantas Kazys Skirpa 1926 m gruodzio 24 d 1927 m rugpjucio 11 d pulkininkas Teodoras Daukantas 1927 m rugpjucio 11 d 1929 m vasario 10 d Generalinio stabo pulkininkas Povilas Plechavicius 1929 m vasario 10 d 1934 m birzelio 7 d generolas leitenantas Petras Kubiliunas 1934 m birzelio 7 d 1934 m rugsejo 21 d generolas leitenantas Jonas Jackus 1934 m rugsejo 21 d 1935 m sausio 1 d Generalinio stabo pulkininkas leitenantas Stasys Rastikis 1935 m sausio 1 d 1939 m kovo 30 d Generalinio stabo pulkininkas Jonas Cernius 1939 m balandzio 1 d 1940 m birzelio 15 d divizijos generolas Stasys PundzeviciusRumaiLietuvos kariuomenes Generalinis stabas 1919 m įsikure 1890 m pastatytuose Kauno tvirtoves komendanto rumuose Dvieju aukstu rumai neoklasicistiniu formu su pailgo fasado centre įkomponuotu portalu dekoruoti piliastrais puosniais langu apvadais stogo parapetais Rumai staciakampio simetrisko plano Pirmame aukste buvo įrengtas stabo karininko butas ir kambariai atvykstantiems karininkams o antrame tvirtoves komendanto apartamentai 1915 m rugpjucio 18 d Kauna uzemus Vokietijos imperijos kariuomenei buvusiuose komendanto rumuose dirbo Vokietijos Rytu fronto vadas feldmarsalas Paul von Hindenburg 1919 m liepa Rumu pirmajame aukste buvo įkurti Lietuvos kariuomenes Generalinio stabo Mobilizacijos ir Rikiuotes skyriai bei Vyriausiojo stabo kanceliarija ukio dalis ir Operaciju skyriaus Topografijos dalis Antrame aukste priesais laiptus buvo įsikurusi Operaciju dalis Vyriausiojo stabo laukiamasis Vyriausiojo stabo virsininko Administracijos valdybos virsininko ir kariuomenes vado kabinetai Lietuva 1940 m vasara okupavus rudenį rumai atiteko Sovietu Sajungos 11 tosios armijos stabui Vokietijos kariuomenei 1941 m birzelio 24 d uzemus Kauna rumuose įsikure armiju grupes Siaure uznugario srities vado Franz von Roques stabas kuris liepos 17 d buvo perkeltas į Ryga Veliau rumuose dirbo Ostlando vyriausiasis kariuomenes vadas Friedrich Bramer o 1942 1944 m Lietuvos generalines srities karo komendantas Emil Just 1944 m Sovietu Sajungai antra karta okupavus Lietuva rumuose įsikure 7 os oro desanto divizijos stabas 1993 m rugpjucio 11 d rumuose įsikure Lietuvos kariuomenes kariniu oro pajegu stabas Saltiniai Valdas Rakutis Lietuvos kariuomenes Generalinis stabas Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 533 psl Gynybos stabo istorija Jonas Rudokas Kariuomenes smegenys Veidas 2006 08 17 Archyvuota kopija 2008 05 19 is Wayback Machine projekto NuorodosKariniu oro pajegu stabo rumai Archyvuota kopija 2013 06 21 is Wayback Machine projekto