Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis yra apie Lietuvos istorijos laikotarpį nuo nepriklausomybės paskelbimo 1918 m iki nepriklausomybės prarad
Lietuvos istorija (1918–1940)
Šis straipsnis yra apie Lietuvos istorijos laikotarpį nuo nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. iki nepriklausomybės praradimo 1940 m., dar vadinamą Pirmąja Respublika.
| Lietuvos Respublika | |||||
| |||||
| |||||
| Himnas Tautiška giesmė | |||||
| Lietuva tarp 1919 ir 1923 m. | |||||
| Sostinė | Vilnius (de jure) Kaunas (nuo 1919 m. - laikinoji sostinė) | ||||
| Kalbos | lietuvių kalba. | ||||
| Valdymo forma | Respublika | ||||
| Lietuvos Prezidentas | |||||
| 1919–1920 | Antanas Smetona | ||||
| 1920–1926 | Aleksandras Stulginskis | ||||
| 1926 | Kazys Grinius | ||||
| 1926–1940 | Antanas Smetona | ||||
| Parlamentas | Seimas | ||||
| Era | Tarpukaris | ||||
| - Nepriklausomybė | 1918 m., 1918 | ||||
| - Sovietinė okupacija | 1940 m. | ||||
| Valiuta | Litas | ||||
Valstybės sukūrimas
Nepriklausomybės paskelbimas
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
1918 m. pradžioje, atsižvelgdama į gruodžio 11 d. akto patirtį, Lietuvos Taryba svarstė naujus Lietuvos ateities valstybingumo projektus. Sausio 8 d. buvo pristatytas naujo akto projektas, kuris pakartojo gruodžio 11 d. akto pirmąjį paragrafą. Dokumento pabaigoje buvo įrašyta pataisa apie Steigiamojo Seimo būtinybę.
Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d. 1918 m. kovo 23 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Vokietija, tačiau gruodžio 11 d. akto pagrindu. 1918 m. Lietuvos Taryba pasivadina Lietuvos Valstybės Taryba. Visišką nepriklausomybę Lietuva išsikovojo tik po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare (1918 m. lapkritį). 1918 m. lapkričio 2 d. buvo priimta laikinoji Konstitucija, sukurta Vakarų šalių pavyzdžiu. Lapkričio 5 d. Valstybės Tarybos Prezidiumas Augustiną Voldemarą paskyrė ministru pirmininku, kuris 1918 m. lapkričio 11 d. sudarė pirmąją Vyriausybę:
- Augustinas Voldemaras – ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras
- Vladas Stašinskas – vidaus reikalų ministras
- Petras Leonas – teisingumo ministras
- Martynas Yčas – finansų, prekybos ir pramonės ministras
- Juozas Tūbelis – žemės ūkio ir valstybės turtų ministras
- Jonas Yčas – švietimo ministerijos valdytojas
Į Valstybės Tarybą įėjo ir tautinės mažumos: žydai ir baltarusiai. Lenkai Valstybės Tarybos veikloje dalyvauti atsisakė.
Nepriklausomybės kovos ir taikos sutartis
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos nepriklausomybės kovos.
1918 m. gruodžio mėnesį į Lietuvą įsiveržia Raudonoji armija. Iki 1919 m. vasaros puolimas sustabdomas ir bolševikai išstumiami iš Lietuvos. Bolševikų kurta Litbelo respublika išyra.
1919 m. balandžio 4 d. buvo priimta nauja laikinoji Konstitucija. Pagal šią Konstituciją įstatymų leidimas yra paskirstomas tarp Valstybės Tarybos ir Vyriausybės. Valstybės taryba yra principinė įstatymų leidimo ir sutarčių sudarymo institucija. Prezidentas turi teisę įstatymus leisti tarp Tarybos sesijų.
1919 m. rudenį Antantė nurodė Vokietijai išvesti iš Lietuvos kariuomenę, tačiau dalis vokiečių karių perėjo į bermontininkų gretas ir mėgino perimti Lietuvos teritoriją, tačiau Lietuvos savanorių ir kariuomenės buvo sumušti Radviliškio kautynėse.
1919 m. pabaigoje po sėkmingų karinių operacijų Lietuvos kariuomenei atkovojus iš Raudonosios armijos Ukmergę, Panevėžį, Zarasus ir nubloškus priešą už Dauguvos, prasidėjo derybos su Rusija, kurios pasibaigė Lietuvai naudinga Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutartimi, pasirašyta Maskvoje 1920 m. liepos 12 d., pagal kurią rytinė Lietuvos siena ėjo per Maladečną, Lietuvai sugrąžintas Gardinas ir kitos etninės žemės.
Lenkų kariuomenė apleido Vilnių pagal Antantės valstybių sutartį dėl taip vadinamosios Kerzono linijos.
Lietuvos kariuomenė į Vilnių įžengė liepos 15 d. ir čia jau rado rusų armiją, besivijusią lenkus, kurie pripažindami liepos 12 d. taikos sutartį tarp Lietuvos ir Rusijos trimis etapais perleido Lietuvai jų okupuotą teritoriją.
1920 m. spalio 9 – spalio 10 d., grubiai pamindami tarptautinę teisę bei ką tik pasirašytą Suvalkų sutartį su Lenkija, Vilnių ir Vilniaus kraštą užėmė generolo L. Želigovskio vadovaujami kariniai daliniai, kurie, nors slapta gaudami instrukcijas iš Lenkijos valstybės viršininko Juzefo Pilsudskio, oficialiai skelbėsi Vilniaus krašto lenkų „sukilėliais“, ir paskelbė Vidurio Lietuvos Respubliką, kuri vėliau prisijungė prie Lenkijos. Labiausiai kišosi lenkams palanki Prancūzija, kuri, prognozuodama Rusijos įtaką, darė spaudimą susijungti su Lenkija. Lietuvos laikinąja sostine, persikėlus vyriausybei, tapo Kaunas.
Tarptautinis valstybės pripažinimas
| Lietuvos istorija |
| Lietuvos priešistorė |
| Baltų žemės |
| Kryžiaus žygiai į Pabaltijį |
| Lietuvos valstybės susidarymas |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Lietuvos statutai |
| Liublino unija |
| Abiejų Tautų Respublika |
| ATR padalijimai |
| Rusijos imperija (Vakarų kraštas) |
| Vokietijos imperija (Oberostas) |
| Nepriklausomybės paskelbimas |
| Lietuvos Respublika, Vilniaus kraštas |
| Hitlerinės Vokietijos okupacija |
| Sovietinė okupacija (Lietuvos TSR) |
| Po Nepriklausomybės atkūrimo |
Pirmaisias metais po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos tarptautinis pripažinimas vyko vangiai. Dauguma didžiųjų valstybių rinkosi pripažinti Lietuvą tik de facto, tačiau ne de jure. Dauguma pasaulio valstybių delsė oficialiai pripažinti Lietuvą dėl neapibrėžtos situacijos.
Švedija buvo pirmoji valstybė pripažinusi Lietuvą de facto pasiuntinio Berlyne nota 1918 gruodžio 12 d., Lietuvai faktiškai dar netapus valstybe. 1919 m. pradžioje buvo gauti Norvegijos ir Danijos pripažinimai de facto. Vėliau, 1919 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Vyriausybę de facto pripažino Didžioji Britanija, o 1920 m. gegužės 11 d. - Prancūzija. Lietuvos atstovo Prancūzijoje Oskaro Milašiaus 1919 m. kovo 29 d. telegramoje LR užsienio reikalų ministrui A. Voldemarui rašoma, kad Lietuvos pripažinimo klausimas Prancūzijos parlamente buvo pradėtas svarstyti jau kovo pabaigoje.
Tačiau po to, kai 1920 m. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, tarptautinio pripažinimo procesas gerokai paspartėjo, ir prasidėjo oficialus Lietuvos pripažinimo procesas. 1921 m. iš viso Lietuvą de jure pripažino pirmosios 10 valstybių.
1921 m. pirmoji tai padarė Latvija (vasario 2 d.), antroji – Estija (vasario 26 d.). 1921 m. gegužės 14 d. Rygoje, Lietuva ir Latvija pasirašė sienai nustatyti konvenciją, pagal kurią prie Lietuvos buvo prijungtas Palangos pajūris ir apylinkės. Teritorinį ginčą sprendė komisija, kuriai vadovavo škotų diplomatas Džeimsas Jangas Simpsonas.
Rugpjūčio 19 d. gautas Šveicarijos pripažinimas, vėliau - Lietuvą taip pat pripažino Čekija (1922 m. sausio 5 dar kartą kaip Čekoslovakija), Olandija, Suomija bei dvi Amerikos žemyno valstybės – Meksika ir Brazilija. Buvo gautas Argentinos pripažinimas de facto. 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.
1922 m. gegužės 9 d. Lietuvą de jure pripažino Venesuela, gegužės 23 d. - Graikija ir Čilė, birželio 6 d. – Bolivija, liepos 27 d. – Ispanija, liepos 28 d. – JAV, lapkričio 1 d. – Islandija, o lapkričio 11 d. - Vatikanas.
Labai svarbus lūžis tarptautiniame Lietuvos pripažinime buvo tų metų gruodžio 20 d. įvykusi Ambasadorių konferencija, kurios metu Lietuvą de jure pripažino net keturios didžiosios pasaulio valstybės: Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Japonija. Netrukus po to, gruodžio 27 d. Lietuva gavo Vokietijos (Veimaro respublikos) ir Belgijos, 28 d. – Panamos pripažinimus.
1923 m. sausio 5 d. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Peru ir Kosta Rika, sausio 30 d. – Siamas, vasario 9 d. – Paragvajus, 12 d. – Kinija, 13 d. – Liberija, 26 d. – Gvatemala, gegužės 5 d. - Portugalija, 11 d. – Kuba, rupjūčio 8 d. - Persija, lapkričio 6 d. – Ekvadoras.
Vėliausiai, 1924 m. buvo gauti Austrijos (vasario 7 d.), Rumunijos (rugpjūčio 21 d.) ir Bulgarijos (lapkričio 3 d.) pripažinimai.
Pasibaigus tarptautinio Lietuvos pripažinimo procesui pasikeitė ir Lietuvos atstovavimo užsienyje pobūdis bei lygis. 1924 m. lapkričio mėnesį užsienio valstybėse Lietuva turėjo 7 pasiuntinybes, kurioms vadovavę diplomatai buvo vadinami nepaprastaisiais pasiuntiniais arba įgaliotaisiais ministrais (JAV – K. Bizauskas, JK – E. Galvanauskas, Čekoslovakijoje ir Rumunijoje – D. Zaunius, Italijoje – P. Klimas, Rusijoje – J. Baltrušaitis, Vokietijoje – V. Sidzikauskas). Tuo pačiu 9 šalyse veikė Lietuvos atstovybės, vadovaujamos laikinųjų reikalų patikėtinių (chargé d‘affairs): Austrijoje, Šveicarijoje ir Vengrijoje Lietuvą atstovavo V. Sidzikauskas (rezidavo Berlyne), Danijoje ir Norvegijoje – I. Šeinius (rezidavo Stokholme), Estijoje ir Latvijoje – A. Aukštuolis, Vatikane – J. Macevičius. Prancūzijoje Lietuvos interesams atstovavo O. Milašius, vadintas delegue du gouvernement.
Valstybės raida
Iki 1926 m. perversmo
Dėl sudėtingos vidaus ir užsienio politinės situacijos Steigiamojo Seimo sušaukimas buvo ilgai atidėliojamas. Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas buvo išleistas 1919 m. lapkričio mėn. Patys rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14-15 d., išrinkti 112 atstovų. Parlamente susidarė trys didžiosios partinės grupuotės: krikščionys demokratai, liaudininkai ir socialdemokratai. Komunistų partija buvo uždrausta nuo 1919 m.
Iki Steigiamojo Seimo ir jame beveik visi politiniai veikėjai Lietuvoje sutarė, kad būsimoji Lietuvos santvarka bus demokratinė parlamentinė respublika, kas buvo įtvirtinta 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtoje Konstitucijoje. Ši pirmoji nuolatinė konstitucija atspindėjo tuo metu Vakaruose vyravusias liberalizmo, individualizmo ir pliuralizmo vertybes. Bendra šios Konstitucijos nustatyta valdžios sąranga buvo klasikinė parlamentinė, pagal tuometinės Prancūzijos pavyzdį. Įstatymų leidimo teisė suteikta išimtinai Seimui, kuriam buvo atsakingas ministrų kabinetas. Respublikos prezidentui buvo paliktos reprezentacinės funkcijos.
Kaip vieną iš svarbiausių priešrinkiminių pažadų imta įgyvendinti Žemės reforma, kuri iš pradžių aprūpino žeme savanorius. Vėliau buvo nusavintos anksčiau Rusijos konfiskuotos žemės, kurios buvo išdalintos kolonistams, nustatytas ūkių valdomos žemės limitas iki 80 ha, taip atitraukiant nuo žemės sulenkėjusius dvarininkus. Kadangi daugumą Seime turėjo krikščionys demokratai, ji nebuvo tokia radikali kokią planavo, pvz., liaudininkai bei mažiau radikali nei kitose Baltijos šalyse.
1923 m. Lietuvai, po inscenizuoto sukilimo pavyko prisijungti Klaipėdos kraštą su svarbiu jai uostu.
Iki 1926 m. vyriausybes sudarinėjo krikščionys demokratai su koalicinėmis partijomis. 1926 m., po vyriausybės krizės, vyriausybę sudarė liaudininkai ir socialdemokratai, kurių vyriausybė ėmė aktyviai veikti, sukeldama konfliktus su krikščionimis demokratais. Socialdemokratų vyriausybė stengėsi mažinti dvasininkijos įtaką ir atskirti valstybę nuo bažnyčios. Augančią įtampą didino ir atsinaujinę radikalų veiksmai, kai buvo panaikinta nuo nepriklausomybės kovų galiojusi karinė padėtis. Kontroversiškai vertintas ir Švietimo ministerijos leidimas įsikurti ir veikti naujoms 75 lenkų mokykloms.
Po 1926 m. perversmo
1926 m. gruodžio 17 d. krikščionių demokratų remiami perversmininkai nuvertė teisėtai išrinktą valdžią.
Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo valstybė nustojo būti demokratine, valstybinė valdžia vis labiau telkėsi Antano Smetonos, kuris buvo paskelbtas Valstybės Vadu, o gruodžio 19 d. išrinktas prezidentu, rankose. Seimo funkcijos buvo suvaržytos. Nors formaliai valstybinės institucijos išliko tos pačios, tačiau faktiškai jų įtaka pasikeitė, nes pagrindinių sprendimų priėmimas tapo Vyriausybės ir Prezidento prerogatyva. Gruodžio 27 d., bandant pateisinti perversmo būtinybę, už antivalstybinę veiklą, buvo sušaudyti 4 Lietuvos Komunistų partijos veikėjai (vadinamieji „keturi komunarai“).
Seimas 1927 m. balandžio 12 d. buvo paleistas ir iš naujo susirinko tik 1936 m. Tačiau šis Seimas tebuvo valdžios įrankis, o ne nepriklausoma institucija. Pagal 1936 m. gegužės 9 d. įstatymą, į Seimą kandidatus siūlė ne politinės partijos, bet apskričių ir miestų tarybos. A. Smetonos priimta 1938 m. gegužės 5 d. Konstitucija įteisino 1926 m. perversmą ir numatė, kad valstybei vadovauja prezidentas.
A. Smetonai priešiškos jėgos kelis kartus nesėkmingai bandė suorganizuoti valstybinius perversmus: (1927 m. rugsėjį – valstiečiai liaudininkai, 1927 m. – krikščionys demokratai ir 1934 m. birželio 7 d. – vadinamieji voldemarininkai). 1936 m. vasario 1 d. paskelbtas draugijų įstatymas suvaržė draugijų veikimo laisvę. 1934 m. buvo sudaryta Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartis.
(Daugiau žr. Lietuvos santykiai su Estija ir Latvija 1918–1940).
1926–1933 m. vyko didžiausia lietuvių emigracija, daugiausia į JAV, Kanadą, Pietų Ameriką. 1931 m. Lietuvoje pasireiškia pasaulinė ekonominė krizė. 1935 m. vyko ūkininkų streikai Suvalkijoje ir Dzūkijoje, kuriuos Smetonos režimas prievarta nuslopino.
1938 m. Konstitucijoje galutinai įtvirtintas autoritarinis valstybės pobūdis, joje net nepaminėta, kad valstybė yra demokratinė. Visos galios sutelkiamos prezidento rankose, ministrų ir Seimo funkcijos dar labiau susiaurėja. 1938 m. rugsėjo 14 d. A. Smetona išrenkamas prezidentu 7-rių metų kadencijai (rinkimai vykdyti pagal naująją konstituciją buvo nedemokratiniai). Autoritarizmo stiprinimas teisinamas kaip tautos vienijimas, siekiant atsispirti vidaus ir išorės jėgoms, kurios šiai idėjai buvo priešiškos. Seimo rinkimai nepastebimai vyko prižiūrint valstybės administracijai. Konstitucijoje aiškiai atsispindi autoritarizmo, tradicionalizmo, konservatizmo ir lietuviško bendruomeniškumo politinė ir socialinė mintis. 1938 m. konstitucija numato prievartinį darbą, o tai rodo griežtą režimo pobūdį.
Nuo 1935 m. Užsienio reikalų ministerija bandė vesti slaptas derybas su Lenkija Vilniaus klausimu. Lenkai jautė pranašumą, nes buvo pasirašę 1934 m. sutartį su Vokietija, o Lietuvos-Vokietijos santykiai buvo labai prasti. Lenkai nelinko daryti nuolaidų, o lietuviai negalėjo sutikti su Vilniaus pripažinimu Lenkijai. 1938 m. derybos nutrūko, 1938 m. kovo 17 d. Lenkija paskelbė Lietuvai ultimatumą su reikalavimu užmegzti diplomatinius santykius. Skubiai suformuotas Mirono kabinetas (J. Tūbelis buvo išvykęs) ultimatumą priėmė.
Nepaisant valstybinės valdžios telkimo vienose rankose, tarptautinė Lietuvos padėtis blogėjo. 1939 m. po Vokietijos ultimatumo Lietuvos vyriausybė sutiko perduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. 1939 m. kovo 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio susitikime su Vokietijos užsienio reikalų ministru Joachimu von Ribbentropu buvo pateiktas Lietuvai ultimatumas: arba Klaipėdos kraštas, arba vokiečių kariuomenė žengia į Lietuvą. Lietuvos vyriausybė ultimatumą priėmė kaip neišvengiamą ir neatremiamą blogybę. 1939 m. kovo 22 d. apie vidurnaktį, Ribbentropo kabinete pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos valstybės sutartis dėl Klaipėdos krašto perleidimo. Lietuva prarado uostą ir 1/3 pramonės. Iš Klaipėdos krašto buvo evakuota 18 000 gyventojų. Opozicija kaltino prezidentą ir dėl kilusio visuomenės nepasitenkinimo buvo 1939 m. suformuotas „koalicinis“ Černiaus kabinetas, į kurį įtraukti du krikščionys demokratai ir du liaudininkai.
Valstybingumo pabaiga
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., nacistinei Vokietijai užpuolus Lietuvos kaimynę Lenkiją. Lietuva paskelbė neutralitetą, nors Vokietija siūlė Lietuvai atsiimti iš Lenkijos Vilnių. Nors 1939 m. rugsėjo 17 d., paskelbus dalinę mobilizaciją, surinkta 100 000 karių, spalio 2 d. kariuomenė demobilizuota.
Prasidėjus karui tolimesnį Lietuvos likimą lėmė Molotovo-Ribentropo paktu pasiekti SSRS ir Vokietijos susitarimai dėl įtakos sferų. Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis atsidūrė Sovietų Sąjungos okupacinių siekių sferoje. 1939 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje SSRS ir Vokietija pasirašė naują susitarimą, kuriuo Lietuva, mainais už Lenkijos teritorijos dalį, buvo perleista Tarybų Sąjungai.
Jau kitą dieną po sutarties pasirašymo Lietuvos pasiuntiniui Maskvoje sovietai pareiškė norą aptarti šalių santykius. Lietuvos vyriausybei suteiktas pasirinkimas buvo toks: 1) arba ji pasirašo Sovietų Sąjungos reikalaujamą savitarpio pagalbos sutartį, duodančią Sovietų Sąjungai teisę laikyti tam tikrose Lietuvos teritorijos vietovėse sutarto kiekio įgulas ir atgauna Vilnių su Vilniaus krašto teritorijos dalimi, 2) arba tos sutarties nepasirašo ir tada neatgauna Vilniaus, ir sueina į pražūtingą konfliktą su Sovietų Sąjunga. Kokį pavidalą galėjo įgauti tas konfliktas, parodė Suomijos patyrimas. Lietuvos vyriausybė pasirinko pirmąją išeitį. 1939 m. spalio 10 d. Maskvoje pasirašoma savitarpio pagalbos sutartis. Iš karto po to sovietų karinės įgulos nedelsdamos įsikūrė karinėse bazėse Naujojoje Vilnioje, Gaižiūnuose (prie Jonavos), Prienuose ir Alytuje.
1939 m. spalio mėn. SSRS grąžino Lietuvai sostinę Vilnių, tačiau tik mažiau nei pusę 1920 m. liepos 12 d. sutartimi numatytos Vilniaus krašto teritorijos. Kitą dalį atidavė Baltarusijos SSR. Tuo TSRS aneksavo nemenką dalį lietuvių etninių žemių su Gardino, Lydos, Ašmenos, Smurgainių ir kitais miestais. Teritorijos grąžinimas Lietuvai buvo atliktas su ultimatyvaus reikalavimo tenkinimu dislokuoti Vilniaus krašte ir Lietuvos centre Raudonosios armijos karines bazes.
1940 m. išrinkti 78 Liaudies Seimo atstovai susirinko į Valstybės teatrą ir dirbo liepos 21-23 d. juridiškai įteisindami sovietinę okupaciją. Liepos 23 d. Liaudies Seimas išrinko 11 narių konstitucinę komisiją ir pavedė jai parengti naujos konstitucijos projektą. Rugpjūčio 3 d. TSRS Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą dėl Lietuvos inkorporacijos į SSRS sudėtį.
Teritorija ir administracija
1919 m. sausio 16 d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis. 1919 m. pradžioje Lietuvoje buvo 31 apskritis, kurios buvo suformuotos remiantis ankstesnėmis apskritimis, egzistavusiomis Oberoste.
Tačiau tais pačiais metais Vilniaus kraštas atiteko Lenkijai. Tokiu būdu Lietuva de facto neteko 10 apskričių, o viena, Seinų apskritis, buvo padalinta tarp Lenkijos ir Lietuvos. Nepaisant to, Lietuva laikė šias apskritis savo teritorijos dalimi, o Vilnių - oficialia valstybės sostine. 1923 m. Lietuva prisijungė Klaipėdos kraštą, kur suformuotos 3 naujos apskritys.
Taigi, nuo 1923 m. Lietuva administravo 23 apskritis (kartu su 3 Klaipėdos krašto apskritimis, išsamiau čia). Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., Seinų buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu Šiaulių – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų.
Apskritys suskirstytos į valsčius, o šie - į seniūnijas. Kauno miestas, Klaipėdos miestas, Panevėžio miestas, Šiaulių miestas ir Ukmergės miestas taip pat turėjo atskirų apskričių statusą, tačiau į bendrą apskričių skaičių nebuvo traukiami. Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, akušerę, felčerį, gydytoją.
Ekonomikos raida
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo agrarinė šalis. Industrializacijos lygis Lietuvoje buvo labai mažas. Pagrindiniai prekybos partneriai buvo Vokietija, Anglija, vėliau Sovietų Sąjunga. Prekybiniai ryšiai labai priklausė nuo politinių santykių, ypač su Vokietija. Taip Anglija tapo pagrindiniu prekybos partneriu po 1935 m., kai pablogėjo santykiai su Vokietija, bet vėliau spaudžiant Vokietijai ekonominiai ryšiai su Anglija apriboti ir 1940 m. pagrindine prekybos partnere tapo Vokietija.
Nepaisant politinio gyvenimo įtampų, 1918–1940 m. Lietuvoje ypač pakilo šalies ūkis, jos kultūrinio bei mokslinio gyvenimo lygis, lyginant jį su prieškariu. Imta perorientuoti valstybės ūkį iš Rusijos į Vakarų rinkas. Stiprinti ekonominiai santykiai su Vokietija, Anglija, Prancūzija, Čekoslovakija, Belgija, Šveicarija. Steigtos didelės valstybinės įmonės „Maistas“, „Lietūkis“, „Pienocentras“, kurta įmonėms reikalinga infrastruktūra regionuose. Taip įvairiuose šalies miesteliuose pastatyta naujų pieninių pastatų. Augo mėsos, kiaušinių ir pieno produktų eksportas.
Kultūrinis gyvenimas Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.
Gerėjanti šalies ekonominė situacija leido daugiau investuoti į gyventojų švietimą. Ypač sparčiai plėstas pradinių ir vidurinių mokyklų tinklas. Įvestas privalomas pradinis mokslas. Kurtos profesinės mokyklos. 1922 m. įsteigus Lietuvos universitetą, jame ne tik buvo kviečiami dėstyti vietiniai mokslininkai, tačiau kviesti įvairiausių sričių profesionalai iš užsienio. Taip į Lietuvos mokslo pasaulį įsiliejo tokie asmenys, kaip filosofas Vosylius Sezemanas, kalbininkai Eduardas Volteris, Horstas Engertas, Gotliebas Studerus, Alfredas Sennas, Francas Brenderis, istorikai Levas Karsavinas, , botanikas Konstantinas Regelis, matematikas Otas Falkas, ekonomistas Viktoras Jungferis, gydytojai Valdimiras Lazersonas, Aleksandras Hagentornas, . Jų dėka ne tik kilo studijų kokybė, bet ir Lietuvos vardas buvo plačiau minimas už jos ribų.
Daug investuota į šalies architektūrą. Mediniai pastatai buvo keičiami mūriniais. Atsiskleidė savitas modernistinis stilius. Vladimiras Dubeneckis barokines formas perpynė su liaudies meno motyvais suprojektuodamas „Ragučio“ bendrovės namą Kaune ir rekonstruodamas Valstybės Teatro pastatą. Neoklasicizmo stiliumi pastatytas, M. Songailos suprojektuotas, Lietuvos banko pastatas, Teisingumo ministerija, Lenkų kredito draugijos rūmai, M. K. Čiurlionio muziejaus kompleksas. Karolio Reisono, Edmundo Fryko, Antano Jokimo, Felikso Vizbaro, Klaudijaus Dušausko-Duž-, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir kitų architektų kuriami pastatai kilo ne tik Kaune, bet ir kitose Lietuvos vietovėse. Valstybės užsakymu buvo statomi modernūs pašto pastatai, ligoninės, mokyklos, savivaldybės, ugniagesių rūmai. Daugėjo mūrinių maldos namų, Šaulių sąjungos rūmų ir privačių gyvenamųjų namų. Greta pastatų buvo statomi įvairiausi paminklai. Ypač ženklus jų skaičius 1928 m. švenčiant 10 metų nepriklausomybės jubiliejų ir 1930 m., kuomet buvo minima Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktis.
1918–1940 m. klestėjo įvairaus pobūdžio menas. Kūrė dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, scenografai. 1919 m. Kaune buvo atidarytas Tautos teatras. Įkūrėjas ir režisierius Antanas Sutkus, dailininkas Vladas Didžiokas, kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša. Didžioji dalis statytų spektaklių sukurti lietuvių dramaturgų. 1922 metais įkurtas valstybinis teatras. 1924 metais prie dramos teatro įsteigta Vaidybos mokykla ir tais pačiais metais atidaryta Valstybės opera su baleto trupe. Po metų Valstybės dramos teatras, Valstybės operos teatras bei baleto trupė buvo sujungti į vieną Valstybės teatrą. Greta profesionalių teatrų Lietuvoje veikė ir įvairūs saviveikliniai teatrai, trupės. Teatrų veikla sudarė palankias sąlygas nacionalinei dramaturgijai. Joje svarbią vietą užėmė istorinė tematika. Taip pat buvo rašomos komedijos ir buitinio žanro pjesės. Augo rašytojų ir poetų skaičius. Kilo jų meninis lygis. Plito kokybiška verstinė literatūra. 1922 m. įsteigta Lietuvių rašytojų bei žurnalistų sąjunga. Ji leido savo leidinius, rūpinosi santykiais su valdžios institucijomis, palaikė ryšius su kitų šalių rašytojų organizacijomis, svarstė kūrybines problemas. Į lietuvių literatūros klasiką įėjo tokios pavardės kaip: Kazys Boruta, Bernardas Brazdžionis, Juozas Grušas, Kazys Inčiūra, Vincas Krėvė-Mickevičius, Ieva Simonaitytė, Kazys Binkis.
Žymiausi to meto dailininkai susibūrė Kaune. Lietuvos menininkai patirties ir žinių sėmėsi Varšuvos, Miuncheno, Paryžiaus ir kituose tuo metu garsiose Europoje meno akademijose bei mokyklose. Išryškėjo A. Varno, A. Žmuidzinavičiaus, P. Kalpoko, J. Vienožinskio, I. Šlapelio, V. Didžioko, V. Kairiūkščio, skulptorių P. Rimšos, J. Zikaro, grafikų A. Brako, P. Galaunės ir daugelio kitų menininkų talentas. Jie sėkmingai įsiliejo į bendrą europinės kultūros foną. Dalyvavo užsienio parodose. 1920 m. buvo įkurta Lietuvių meno kūrėjų draugija. Ji rūpinosi kultūros paveldo išsaugojimu, rengė tuo klausimu įstatymų projektus, organizavo diskusijas, rūpinosi meno propagavimu.
Šaltiniai
- Lietuvos valstybės įsitvirtinimas tarptautinėje arenoje 1918–1924 m. Archyvuota kopija 2022-01-20 iš Wayback Machine projekto.
- Danutė Mukienė. Palangos grąžinimas Lietuvai Archyvuota kopija 2020-02-20 iš Wayback Machine projekto.
- D. Mačiulis, Tautinė mokykla: žvilgsnis į tautininkų švietimo politiką, Vilnius, 2017.
- D. Mačiulis, Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927–1940 metais, Vilnius, 2005.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos istorija (1918–1940), Kas yra Lietuvos istorija (1918–1940)? Ką reiškia Lietuvos istorija (1918–1940)?
Sis straipsnis yra apie Lietuvos istorijos laikotarpį nuo nepriklausomybes paskelbimo 1918 m iki nepriklausomybes praradimo 1940 m dar vadinama Pirmaja Respublika Lietuvos Respublika 1918 1940 Veliava HerbasHimnas Tautiska giesmeLocation of LietuvaLietuva tarp 1919 ir 1923 m Sostine Vilnius de jure Kaunas nuo 1919 m laikinoji sostine Kalbos lietuviu kalba Valdymo forma RespublikaLietuvos Prezidentas 1919 1920 Antanas Smetona 1920 1926 Aleksandras Stulginskis 1926 Kazys Grinius 1926 1940 Antanas SmetonaParlamentas SeimasEra Tarpukaris Nepriklausomybe 1918 m 1918 Sovietine okupacija 1940 m Valiuta LitasValstybes sukurimasLietuva 1923Nepriklausomybes paskelbimas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos Nepriklausomybes Aktas 1918 m pradzioje atsizvelgdama į gruodzio 11 d akto patirtį Lietuvos Taryba svarste naujus Lietuvos ateities valstybingumo projektus Sausio 8 d buvo pristatytas naujo akto projektas kuris pakartojo gruodzio 11 d akto pirmajį paragrafa Dokumento pabaigoje buvo įrasyta pataisa apie Steigiamojo Seimo butinybe Lietuvos Taryba Lietuvos Taryba paskelbe nepriklausomybe 1918 m vasario 16 d 1918 m kovo 23 d Lietuvos nepriklausomybe pripazino Vokietija taciau gruodzio 11 d akto pagrindu 1918 m Lietuvos Taryba pasivadina Lietuvos Valstybes Taryba Visiska nepriklausomybe Lietuva issikovojo tik po Vokietijos pralaimejimo Pirmajame pasauliniame kare 1918 m lapkritį 1918 m lapkricio 2 d buvo priimta laikinoji Konstitucija sukurta Vakaru saliu pavyzdziu Lapkricio 5 d Valstybes Tarybos Prezidiumas Augustina Voldemara paskyre ministru pirmininku kuris 1918 m lapkricio 11 d sudare pirmaja Vyriausybe Augustinas Voldemaras ministras pirmininkas ir uzsienio reikalu ministras Vladas Stasinskas vidaus reikalu ministras Petras Leonas teisingumo ministras Martynas Ycas finansu prekybos ir pramones ministras Juozas Tubelis zemes ukio ir valstybes turtu ministras Jonas Ycas svietimo ministerijos valdytojas Į Valstybes Taryba įejo ir tautines mazumos zydai ir baltarusiai Lenkai Valstybes Tarybos veikloje dalyvauti atsisake Nepriklausomybes kovos ir taikos sutartis Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos nepriklausomybes kovos Demarkacijos linijos nustatytos 1919 1923 m tarp Lietuvos ir Lenkijos 1918 m gruodzio menesį į Lietuva įsiverzia Raudonoji armija Iki 1919 m vasaros puolimas sustabdomas ir bolsevikai isstumiami is Lietuvos Bolseviku kurta Litbelo respublika isyra 1919 m balandzio 4 d buvo priimta nauja laikinoji Konstitucija Pagal sia Konstitucija įstatymu leidimas yra paskirstomas tarp Valstybes Tarybos ir Vyriausybes Valstybes taryba yra principine įstatymu leidimo ir sutarciu sudarymo institucija Prezidentas turi teise įstatymus leisti tarp Tarybos sesiju 1919 m rudenį Antante nurode Vokietijai isvesti is Lietuvos kariuomene taciau dalis vokieciu kariu perejo į bermontininku gretas ir megino perimti Lietuvos teritorija taciau Lietuvos savanoriu ir kariuomenes buvo sumusti Radviliskio kautynese 1919 m pabaigoje po sekmingu kariniu operaciju Lietuvos kariuomenei atkovojus is Raudonosios armijos Ukmerge Panevezį Zarasus ir nubloskus priesa uz Dauguvos prasidejo derybos su Rusija kurios pasibaige Lietuvai naudinga Lietuvos Sovietu Rusijos taikos sutartimi pasirasyta Maskvoje 1920 m liepos 12 d pagal kuria rytine Lietuvos siena ejo per Maladecna Lietuvai sugrazintas Gardinas ir kitos etnines zemes Lenku kariuomene apleido Vilniu pagal Antantes valstybiu sutartį del taip vadinamosios Kerzono linijos Lietuvos kariuomene į Vilniu įzenge liepos 15 d ir cia jau rado rusu armija besivijusia lenkus kurie pripazindami liepos 12 d taikos sutartį tarp Lietuvos ir Rusijos trimis etapais perleido Lietuvai ju okupuota teritorija 1920 m spalio 9 spalio 10 d grubiai pamindami tarptautine teise bei ka tik pasirasyta Suvalku sutartį su Lenkija Vilniu ir Vilniaus krasta uzeme generolo L Zeligovskio vadovaujami kariniai daliniai kurie nors slapta gaudami instrukcijas is Lenkijos valstybes virsininko Juzefo Pilsudskio oficialiai skelbesi Vilniaus krasto lenku sukileliais ir paskelbe Vidurio Lietuvos Respublika kuri veliau prisijunge prie Lenkijos Labiausiai kisosi lenkams palanki Prancuzija kuri prognozuodama Rusijos įtaka dare spaudima susijungti su Lenkija Lietuvos laikinaja sostine persikelus vyriausybei tapo Kaunas Tarptautinis valstybes pripazinimas Lietuvos istorijaLietuvos priesistoreBaltu zemesKryziaus zygiai į PabaltijįLietuvos valstybes susidarymasLietuvos Didzioji KunigaikstysteLietuvos statutaiLiublino unijaAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiRusijos imperija Vakaru krastas Vokietijos imperija Oberostas Nepriklausomybes paskelbimasLietuvos Respublika Vilniaus krastasHitlerines Vokietijos okupacijaSovietine okupacija Lietuvos TSR Po Nepriklausomybes atkurimo Pirmaisias metais po nepriklausomybes paskelbimo Lietuvos tarptautinis pripazinimas vyko vangiai Dauguma didziuju valstybiu rinkosi pripazinti Lietuva tik de facto taciau ne de jure Dauguma pasaulio valstybiu delse oficialiai pripazinti Lietuva del neapibreztos situacijos Svedija buvo pirmoji valstybe pripazinusi Lietuva de facto pasiuntinio Berlyne nota 1918 gruodzio 12 d Lietuvai faktiskai dar netapus valstybe 1919 m pradzioje buvo gauti Norvegijos ir Danijos pripazinimai de facto Veliau 1919 m rugsejo 24 d Lietuvos Vyriausybe de facto pripazino Didzioji Britanija o 1920 m geguzes 11 d Prancuzija Lietuvos atstovo Prancuzijoje Oskaro Milasiaus 1919 m kovo 29 d telegramoje LR uzsienio reikalu ministrui A Voldemarui rasoma kad Lietuvos pripazinimo klausimas Prancuzijos parlamente buvo pradetas svarstyti jau kovo pabaigoje Taciau po to kai 1920 m pasirasyta taikos sutartis su Sovietu Rusija tarptautinio pripazinimo procesas gerokai paspartejo ir prasidejo oficialus Lietuvos pripazinimo procesas 1921 m is viso Lietuva de jure pripazino pirmosios 10 valstybiu 1921 m pirmoji tai padare Latvija vasario 2 d antroji Estija vasario 26 d 1921 m geguzes 14 d Rygoje Lietuva ir Latvija pasirase sienai nustatyti konvencija pagal kuria prie Lietuvos buvo prijungtas Palangos pajuris ir apylinkes Teritorinį ginca sprende komisija kuriai vadovavo skotu diplomatas Dzeimsas Jangas Simpsonas Rugpjucio 19 d gautas Sveicarijos pripazinimas veliau Lietuva taip pat pripazino Cekija 1922 m sausio 5 dar karta kaip Cekoslovakija Olandija Suomija bei dvi Amerikos zemyno valstybes Meksika ir Brazilija Buvo gautas Argentinos pripazinimas de facto 1921 m rugsejo 22 d Lietuva priimta į Tautu Sajunga 1922 m geguzes 9 d Lietuva de jure pripazino Venesuela geguzes 23 d Graikija ir Cile birzelio 6 d Bolivija liepos 27 d Ispanija liepos 28 d JAV lapkricio 1 d Islandija o lapkricio 11 d Vatikanas Labai svarbus luzis tarptautiniame Lietuvos pripazinime buvo tu metu gruodzio 20 d įvykusi Ambasadoriu konferencija kurios metu Lietuva de jure pripazino net keturios didziosios pasaulio valstybes Didzioji Britanija Prancuzija Italija ir Japonija Netrukus po to gruodzio 27 d Lietuva gavo Vokietijos Veimaro respublikos ir Belgijos 28 d Panamos pripazinimus 1923 m sausio 5 d Lietuvos nepriklausomybe pripazino Peru ir Kosta Rika sausio 30 d Siamas vasario 9 d Paragvajus 12 d Kinija 13 d Liberija 26 d Gvatemala geguzes 5 d Portugalija 11 d Kuba rupjucio 8 d Persija lapkricio 6 d Ekvadoras Veliausiai 1924 m buvo gauti Austrijos vasario 7 d Rumunijos rugpjucio 21 d ir Bulgarijos lapkricio 3 d pripazinimai Pasibaigus tarptautinio Lietuvos pripazinimo procesui pasikeite ir Lietuvos atstovavimo uzsienyje pobudis bei lygis 1924 m lapkricio menesį uzsienio valstybese Lietuva turejo 7 pasiuntinybes kurioms vadovave diplomatai buvo vadinami nepaprastaisiais pasiuntiniais arba įgaliotaisiais ministrais JAV K Bizauskas JK E Galvanauskas Cekoslovakijoje ir Rumunijoje D Zaunius Italijoje P Klimas Rusijoje J Baltrusaitis Vokietijoje V Sidzikauskas Tuo paciu 9 salyse veike Lietuvos atstovybes vadovaujamos laikinuju reikalu patiketiniu charge d affairs Austrijoje Sveicarijoje ir Vengrijoje Lietuva atstovavo V Sidzikauskas rezidavo Berlyne Danijoje ir Norvegijoje I Seinius rezidavo Stokholme Estijoje ir Latvijoje A Aukstuolis Vatikane J Macevicius Prancuzijoje Lietuvos interesams atstovavo O Milasius vadintas delegue du gouvernement Valstybes raidaIki 1926 m perversmo Vienas is pirmuju Lietuvos Steigiamojo Seimo posedziu Del sudetingos vidaus ir uzsienio politines situacijos Steigiamojo Seimo susaukimas buvo ilgai atideliojamas Steigiamojo Seimo rinkimu įstatymas buvo isleistas 1919 m lapkricio men Patys rinkimai vyko 1920 m balandzio 14 15 d isrinkti 112 atstovu Parlamente susidare trys didziosios partines grupuotes krikscionys demokratai liaudininkai ir socialdemokratai Komunistu partija buvo uzdrausta nuo 1919 m Iki Steigiamojo Seimo ir jame beveik visi politiniai veikejai Lietuvoje sutare kad busimoji Lietuvos santvarka bus demokratine parlamentine respublika kas buvo įtvirtinta 1922 m rugpjucio 1 d priimtoje Konstitucijoje Si pirmoji nuolatine konstitucija atspindejo tuo metu Vakaruose vyravusias liberalizmo individualizmo ir pliuralizmo vertybes Bendra sios Konstitucijos nustatyta valdzios saranga buvo klasikine parlamentine pagal tuometines Prancuzijos pavyzdį Įstatymu leidimo teise suteikta isimtinai Seimui kuriam buvo atsakingas ministru kabinetas Respublikos prezidentui buvo paliktos reprezentacines funkcijos Lietuvos kariuomenes paradas Klaipedos teatro aiksteje 1923 m Kaip viena is svarbiausiu priesrinkiminiu pazadu imta įgyvendinti Zemes reforma kuri is pradziu aprupino zeme savanorius Veliau buvo nusavintos anksciau Rusijos konfiskuotos zemes kurios buvo isdalintos kolonistams nustatytas ukiu valdomos zemes limitas iki 80 ha taip atitraukiant nuo zemes sulenkejusius dvarininkus Kadangi dauguma Seime turejo krikscionys demokratai ji nebuvo tokia radikali kokia planavo pvz liaudininkai bei maziau radikali nei kitose Baltijos salyse 1923 m Lietuvai po inscenizuoto sukilimo pavyko prisijungti Klaipedos krasta su svarbiu jai uostu Iki 1926 m vyriausybes sudarinejo krikscionys demokratai su koalicinemis partijomis 1926 m po vyriausybes krizes vyriausybe sudare liaudininkai ir socialdemokratai kuriu vyriausybe eme aktyviai veikti sukeldama konfliktus su krikscionimis demokratais Socialdemokratu vyriausybe stengesi mazinti dvasininkijos įtaka ir atskirti valstybe nuo baznycios Augancia įtampa didino ir atsinaujine radikalu veiksmai kai buvo panaikinta nuo nepriklausomybes kovu galiojusi karine padetis Kontroversiskai vertintas ir Svietimo ministerijos leidimas įsikurti ir veikti naujoms 75 lenku mokykloms Po 1926 m perversmo 1926 m gruodzio 17 d krikscioniu demokratu remiami perversmininkai nuverte teisetai isrinkta valdzia Antanas Smetona Po 1926 m gruodzio 17 d perversmo valstybe nustojo buti demokratine valstybine valdzia vis labiau telkesi Antano Smetonos kuris buvo paskelbtas Valstybes Vadu o gruodzio 19 d isrinktas prezidentu rankose Seimo funkcijos buvo suvarzytos Nors formaliai valstybines institucijos isliko tos pacios taciau faktiskai ju įtaka pasikeite nes pagrindiniu sprendimu priemimas tapo Vyriausybes ir Prezidento prerogatyva Gruodzio 27 d bandant pateisinti perversmo butinybe uz antivalstybine veikla buvo susaudyti 4 Lietuvos Komunistu partijos veikejai vadinamieji keturi komunarai Seimas 1927 m balandzio 12 d buvo paleistas ir is naujo susirinko tik 1936 m Taciau sis Seimas tebuvo valdzios įrankis o ne nepriklausoma institucija Pagal 1936 m geguzes 9 d įstatyma į Seima kandidatus siule ne politines partijos bet apskriciu ir miestu tarybos A Smetonos priimta 1938 m geguzes 5 d Konstitucija įteisino 1926 m perversma ir numate kad valstybei vadovauja prezidentas A Smetonai priesiskos jegos kelis kartus nesekmingai bande suorganizuoti valstybinius perversmus 1927 m rugsejį valstieciai liaudininkai 1927 m krikscionys demokratai ir 1934 m birzelio 7 d vadinamieji voldemarininkai 1936 m vasario 1 d paskelbtas draugiju įstatymas suvarze draugiju veikimo laisve 1934 m buvo sudaryta Lietuvos Latvijos ir Estijos santarves ir bendradarbiavimo sutartis Daugiau zr Lietuvos santykiai su Estija ir Latvija 1918 1940 1926 1933 m vyko didziausia lietuviu emigracija daugiausia į JAV Kanada Pietu Amerika 1931 m Lietuvoje pasireiskia pasauline ekonomine krize 1935 m vyko ukininku streikai Suvalkijoje ir Dzukijoje kuriuos Smetonos rezimas prievarta nuslopino 1938 m Konstitucijoje galutinai įtvirtintas autoritarinis valstybes pobudis joje net nepamineta kad valstybe yra demokratine Visos galios sutelkiamos prezidento rankose ministru ir Seimo funkcijos dar labiau susiaureja 1938 m rugsejo 14 d A Smetona isrenkamas prezidentu 7 riu metu kadencijai rinkimai vykdyti pagal naujaja konstitucija buvo nedemokratiniai Autoritarizmo stiprinimas teisinamas kaip tautos vienijimas siekiant atsispirti vidaus ir isores jegoms kurios siai idejai buvo priesiskos Seimo rinkimai nepastebimai vyko priziurint valstybes administracijai Konstitucijoje aiskiai atsispindi autoritarizmo tradicionalizmo konservatizmo ir lietuvisko bendruomeniskumo politine ir socialine mintis 1938 m konstitucija numato prievartinį darba o tai rodo griezta rezimo pobudį Nuo 1935 m Uzsienio reikalu ministerija bande vesti slaptas derybas su Lenkija Vilniaus klausimu Lenkai jaute pranasuma nes buvo pasirase 1934 m sutartį su Vokietija o Lietuvos Vokietijos santykiai buvo labai prasti Lenkai nelinko daryti nuolaidu o lietuviai negalejo sutikti su Vilniaus pripazinimu Lenkijai 1938 m derybos nutruko 1938 m kovo 17 d Lenkija paskelbe Lietuvai ultimatuma su reikalavimu uzmegzti diplomatinius santykius Skubiai suformuotas Mirono kabinetas J Tubelis buvo isvykes ultimatuma prieme Nepaisant valstybines valdzios telkimo vienose rankose tarptautine Lietuvos padetis blogejo 1939 m po Vokietijos ultimatumo Lietuvos vyriausybe sutiko perduoti Klaipedos krasta Vokietijai 1939 m kovo 20 d Lietuvos uzsienio reikalu ministro Juozo Urbsio susitikime su Vokietijos uzsienio reikalu ministru Joachimu von Ribbentropu buvo pateiktas Lietuvai ultimatumas arba Klaipedos krastas arba vokieciu kariuomene zengia į Lietuva Lietuvos vyriausybe ultimatuma prieme kaip neisvengiama ir neatremiama blogybe 1939 m kovo 22 d apie vidurnaktį Ribbentropo kabinete pasirasyta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos valstybes sutartis del Klaipedos krasto perleidimo Lietuva prarado uosta ir 1 3 pramones Is Klaipedos krasto buvo evakuota 18 000 gyventoju Opozicija kaltino prezidenta ir del kilusio visuomenes nepasitenkinimo buvo 1939 m suformuotas koalicinis Cerniaus kabinetas į kurį įtraukti du krikscionys demokratai ir du liaudininkai Valstybingumo pabaiga Klaipedos krastas Vilkaviskio regionas pagal Ribentropo Molotovo pakta atitekes Treciajam Reichui nuo 1940 m birzelio kontroliavo TSRS 1941 m kovo menesį TSRS nupirko sia teritorija is Nacistines Vokietijos uz 7 5 mln JAV doleriu Suvalku trikampis buvusi Lenkijos teritorija 1939 1945 m priklause Nacistinei Vokietijai nuo 1945 m Lenkijai Pietine Suvalkijos dalis buvusi Lenkijos teritorija 1939 m įtraukta į Baltarusijos TSR 1945 m atitekusi Lenkijai ir Baltarusijos TSR Vilniaus krasto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d Vilniaus krasto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjucio 3 d Vilniaus krasto teritorija Baltarusios TSR sudetyje nuo 1939 m Antrasis pasaulinis karas prasidejo 1939 m rugsejo 1 d nacistinei Vokietijai uzpuolus Lietuvos kaimyne Lenkija Lietuva paskelbe neutraliteta nors Vokietija siule Lietuvai atsiimti is Lenkijos Vilniu Nors 1939 m rugsejo 17 d paskelbus daline mobilizacija surinkta 100 000 kariu spalio 2 d kariuomene demobilizuota Prasidejus karui tolimesnį Lietuvos likima leme Molotovo Ribentropo paktu pasiekti SSRS ir Vokietijos susitarimai del įtakos sferu Lietuva su kitomis Baltijos valstybemis atsidure Sovietu Sajungos okupaciniu siekiu sferoje 1939 m rugsejo 28 d Maskvoje SSRS ir Vokietija pasirase nauja susitarima kuriuo Lietuva mainais uz Lenkijos teritorijos dalį buvo perleista Tarybu Sajungai Jau kita diena po sutarties pasirasymo Lietuvos pasiuntiniui Maskvoje sovietai pareiske nora aptarti saliu santykius Lietuvos vyriausybei suteiktas pasirinkimas buvo toks 1 arba ji pasiraso Sovietu Sajungos reikalaujama savitarpio pagalbos sutartį duodancia Sovietu Sajungai teise laikyti tam tikrose Lietuvos teritorijos vietovese sutarto kiekio įgulas ir atgauna Vilniu su Vilniaus krasto teritorijos dalimi 2 arba tos sutarties nepasiraso ir tada neatgauna Vilniaus ir sueina į prazutinga konflikta su Sovietu Sajunga Kokį pavidala galejo įgauti tas konfliktas parode Suomijos patyrimas Lietuvos vyriausybe pasirinko pirmaja iseitį 1939 m spalio 10 d Maskvoje pasirasoma savitarpio pagalbos sutartis Is karto po to sovietu karines įgulos nedelsdamos įsikure karinese bazese Naujojoje Vilnioje Gaiziunuose prie Jonavos Prienuose ir Alytuje 1939 m spalio men SSRS grazino Lietuvai sostine Vilniu taciau tik maziau nei puse 1920 m liepos 12 d sutartimi numatytos Vilniaus krasto teritorijos Kita dalį atidave Baltarusijos SSR Tuo TSRS aneksavo nemenka dalį lietuviu etniniu zemiu su Gardino Lydos Asmenos Smurgainiu ir kitais miestais Teritorijos grazinimas Lietuvai buvo atliktas su ultimatyvaus reikalavimo tenkinimu dislokuoti Vilniaus kraste ir Lietuvos centre Raudonosios armijos karines bazes 1940 m isrinkti 78 Liaudies Seimo atstovai susirinko į Valstybes teatra ir dirbo liepos 21 23 d juridiskai įteisindami sovietine okupacija Liepos 23 d Liaudies Seimas isrinko 11 nariu konstitucine komisija ir pavede jai parengti naujos konstitucijos projekta Rugpjucio 3 d TSRS Auksciausioji Taryba prieme įstatyma del Lietuvos inkorporacijos į SSRS sudetį Teritorija ir administracijaLietuvos apskritys 1919 m sausio 16 d isleistas cirkuliaras Nr 1 Del savivaldybiu Lietuvoje kuris skelbe kad visa Lietuva dalijama į apskritis 1919 m pradzioje Lietuvoje buvo 31 apskritis kurios buvo suformuotos remiantis ankstesnemis apskritimis egzistavusiomis Oberoste Taciau tais paciais metais Vilniaus krastas atiteko Lenkijai Tokiu budu Lietuva de facto neteko 10 apskriciu o viena Seinu apskritis buvo padalinta tarp Lenkijos ir Lietuvos Nepaisant to Lietuva laike sias apskritis savo teritorijos dalimi o Vilniu oficialia valstybes sostine 1923 m Lietuva prisijunge Klaipedos krasta kur suformuotos 3 naujos apskritys Taigi nuo 1923 m Lietuva administravo 23 apskritis kartu su 3 Klaipedos krasto apskritimis issamiau cia Apskritys buvo labai nevienodo dydzio pvz Seinu buvo 1100 km ir 41 tukst gyventoju tuo tarpu Siauliu 4780 km ir 191 tukst gyventoju Apskritys suskirstytos į valscius o sie į seniunijas Kauno miestas Klaipedos miestas Panevezio miestas Siauliu miestas ir Ukmerges miestas taip pat turejo atskiru apskriciu statusa taciau į bendra apskriciu skaiciu nebuvo traukiami Apskritį valde apskrities virsininkas vietos savivaldos organai taryba ir apskrities valdyba apskritis turejo savo agronoma zemetvarkininka akusere felcerį gydytoja Ekonomikos raidaPagrindinis straipsnis Lietuvos tarpukario ekonomika Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo agrarine salis Industrializacijos lygis Lietuvoje buvo labai mazas Pagrindiniai prekybos partneriai buvo Vokietija Anglija veliau Sovietu Sajunga Prekybiniai rysiai labai priklause nuo politiniu santykiu ypac su Vokietija Taip Anglija tapo pagrindiniu prekybos partneriu po 1935 m kai pablogejo santykiai su Vokietija bet veliau spaudziant Vokietijai ekonominiai rysiai su Anglija apriboti ir 1940 m pagrindine prekybos partnere tapo Vokietija Nepaisant politinio gyvenimo įtampu 1918 1940 m Lietuvoje ypac pakilo salies ukis jos kulturinio bei mokslinio gyvenimo lygis lyginant jį su prieskariu Imta perorientuoti valstybes ukį is Rusijos į Vakaru rinkas Stiprinti ekonominiai santykiai su Vokietija Anglija Prancuzija Cekoslovakija Belgija Sveicarija Steigtos dideles valstybines įmones Maistas Lietukis Pienocentras kurta įmonems reikalinga infrastruktura regionuose Taip įvairiuose salies miesteliuose pastatyta nauju pieniniu pastatu Augo mesos kiausiniu ir pieno produktu eksportas Kulturinis gyvenimas Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje 1918 1940 m Gerejanti salies ekonomine situacija leido daugiau investuoti į gyventoju svietima Ypac sparciai plestas pradiniu ir viduriniu mokyklu tinklas Įvestas privalomas pradinis mokslas Kurtos profesines mokyklos 1922 m įsteigus Lietuvos universiteta jame ne tik buvo kvieciami destyti vietiniai mokslininkai taciau kviesti įvairiausiu sriciu profesionalai is uzsienio Taip į Lietuvos mokslo pasaulį įsiliejo tokie asmenys kaip filosofas Vosylius Sezemanas kalbininkai Eduardas Volteris Horstas Engertas Gotliebas Studerus Alfredas Sennas Francas Brenderis istorikai Levas Karsavinas botanikas Konstantinas Regelis matematikas Otas Falkas ekonomistas Viktoras Jungferis gydytojai Valdimiras Lazersonas Aleksandras Hagentornas Ju deka ne tik kilo studiju kokybe bet ir Lietuvos vardas buvo placiau minimas uz jos ribu Istorine Lietuvos Respublikos Prezidentura Kaune Daug investuota į salies architektura Mediniai pastatai buvo keiciami muriniais Atsiskleide savitas modernistinis stilius Vladimiras Dubeneckis barokines formas perpyne su liaudies meno motyvais suprojektuodamas Ragucio bendroves nama Kaune ir rekonstruodamas Valstybes Teatro pastata Neoklasicizmo stiliumi pastatytas M Songailos suprojektuotas Lietuvos banko pastatas Teisingumo ministerija Lenku kredito draugijos rumai M K Ciurlionio muziejaus kompleksas Karolio Reisono Edmundo Fryko Antano Jokimo Felikso Vizbaro Klaudijaus Dusausko Duz Vytauto Landsbergio Zemkalnio ir kitu architektu kuriami pastatai kilo ne tik Kaune bet ir kitose Lietuvos vietovese Valstybes uzsakymu buvo statomi modernus pasto pastatai ligonines mokyklos savivaldybes ugniagesiu rumai Daugejo muriniu maldos namu Sauliu sajungos rumu ir privaciu gyvenamuju namu Greta pastatu buvo statomi įvairiausi paminklai Ypac zenklus ju skaicius 1928 m svenciant 10 metu nepriklausomybes jubilieju ir 1930 m kuomet buvo minima Vytauto Didziojo 500 metu mirties sukaktis 1918 1940 m klestejo įvairaus pobudzio menas Kure dailininkai skulptoriai kompozitoriai scenografai 1919 m Kaune buvo atidarytas Tautos teatras Įkurejas ir rezisierius Antanas Sutkus dailininkas Vladas Didziokas kompozitorius Juozas Tallat Kelpsa Didzioji dalis statytu spektakliu sukurti lietuviu dramaturgu 1922 metais įkurtas valstybinis teatras 1924 metais prie dramos teatro įsteigta Vaidybos mokykla ir tais paciais metais atidaryta Valstybes opera su baleto trupe Po metu Valstybes dramos teatras Valstybes operos teatras bei baleto trupe buvo sujungti į viena Valstybes teatra Greta profesionaliu teatru Lietuvoje veike ir įvairus saviveikliniai teatrai trupes Teatru veikla sudare palankias salygas nacionalinei dramaturgijai Joje svarbia vieta uzeme istorine tematika Taip pat buvo rasomos komedijos ir buitinio zanro pjeses Augo rasytoju ir poetu skaicius Kilo ju meninis lygis Plito kokybiska verstine literatura 1922 m įsteigta Lietuviu rasytoju bei zurnalistu sajunga Ji leido savo leidinius rupinosi santykiais su valdzios institucijomis palaike rysius su kitu saliu rasytoju organizacijomis svarste kurybines problemas Į lietuviu literaturos klasika įejo tokios pavardes kaip Kazys Boruta Bernardas Brazdzionis Juozas Grusas Kazys Inciura Vincas Kreve Mickevicius Ieva Simonaityte Kazys Binkis Zymiausi to meto dailininkai susibure Kaune Lietuvos menininkai patirties ir ziniu semesi Varsuvos Miuncheno Paryziaus ir kituose tuo metu garsiose Europoje meno akademijose bei mokyklose Isryskejo A Varno A Zmuidzinaviciaus P Kalpoko J Vienozinskio I Slapelio V Didzioko V Kairiukscio skulptoriu P Rimsos J Zikaro grafiku A Brako P Galaunes ir daugelio kitu menininku talentas Jie sekmingai įsiliejo į bendra europines kulturos fona Dalyvavo uzsienio parodose 1920 m buvo įkurta Lietuviu meno kureju draugija Ji rupinosi kulturos paveldo issaugojimu renge tuo klausimu įstatymu projektus organizavo diskusijas rupinosi meno propagavimu SaltiniaiLietuvos valstybes įsitvirtinimas tarptautineje arenoje 1918 1924 m Archyvuota kopija 2022 01 20 is Wayback Machine projekto Danute Mukiene Palangos grazinimas Lietuvai Archyvuota kopija 2020 02 20 is Wayback Machine projekto D Maciulis Tautine mokykla zvilgsnis į tautininku svietimo politika Vilnius 2017 D Maciulis Valstybes kulturos politika Lietuvoje 1927 1940 metais Vilnius 2005