Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Lietuvos ir Rusijos žemių draugija lenk Towarzystwo Litewskie i Ziem Ruskich 1831 m sukilimo dalyvių emigravusių iš buvu
Lietuvos ir Rusijos žemių draugija
Lietuvos ir Rusijos žemių draugija (lenk. Towarzystwo Litewskie i Ziem Ruskich) – 1831 m. sukilimo dalyvių, emigravusių iš buvusios LDK teritorijos, kultūros–švietimo organizacija Paryžiuje.
Istorija
Pralaimėjus 1831 m. sukilimui, nemaža dalis kovotojų sugebėjo atitrūkti nuo persekiojančios Rusijos caro kariuomenės ir atsidūrė Vakarų Europoje. Prancūzijos sostinėje susitelkė apie 9 tūkst. pabėgelių, tame tarpe apie 1500–1700 išeivių iš LDK žemių. Tai buvo europiečius stebinantis reiškinys, lietuvių–lenkų visuomenėje netrukus pavadintas Didžiąja emigracija.
Paryžiuje susitelkę Lietuvos bajorai prancūzų buvo nuolat klausinėjami: Iš kur atvyko? Kodėl turėjo emigruoti? Subrendo mintis telkti ir skleisti medžiagą apie gimtąją šalį ir jos gyventojus, rinkti 1831 m. sukilėlių prisiminimus apie buvusius kovinius žygius. Ši veikla ne tik turėjo ugdyti augantį jaunimą patriotine dvasia, bet ir sukilimo bendradalyviams iš Lenkijos Karalystės parodyti, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo tradicijos tebėra gyvos.
Bendraminčiai steigiamajam posėdžiui susirinko 1831 m. gruodžio 10 d. Naujoji organizacija buvo pavadinta Lietuvos draugija, jos pirmininku išrinktas , sekretoriumi – , pastarąjį po to pakeitė . Vėliau į draugiją įstojo sukilėliai iš Ukrainos ir Baltarusijos, todėl 1832 m. kovo 4 d. organizacija pervadinta į Lietuvos ir Rusijos žemių draugiją. Nariais įsirašė: Ipolitas Klimaševskis, Karolis Vodzinskis, Valerijonas Petkevičius, Jonas Grotkovskis, Karolis Leščinskis, Mykolas Prozoras, Juozapas Zenkovičius, Aleksandras Volotkovičius, Liudvikas Zambžickis, Adomas Kolyška, Ignacijus Kliukovskis, Antanas Pžetiševskis, Kazimieras Rutkovskis, Juozapas Straševičius, Jonas Janiševskis, Aleksandras Rypinskis, Pranciškus Šemiota, Jonas Činskis, Petras Kopčinskis, Anupras Jacevičius, Vincentas Bortkevičius ir kt.
Veikla
Buvo rengiami Draugijos susirinkimai, juose lenkų kalba skaitomi pranešimai pasirinktomis temomis. parašė darbą „Lietuvos padėtis laikotarpyje tarp Lenkijos padalijimo ir Varšuvos sukilimo“, Antanas Glušnevičius – „Lietuvos statistiniai duomenys“. Visgi didžiausias dėmesys buvo skiriamas pralaimėtam sukilimui nušviesti. Joachimas Lelevelis supažindino su Lietuvos Tautinės vyriausybės formavimo ypatumais, Karolis Potulickis – su gen. Antano Gelgaudo veikla, Eustachijus Januškevičius – su gen. žygiu į Lietuvą. Kovų eigą atskiruose regionuose aprašė: Petras Butkevičius – Telšių paviete, Petras Jasinskis – Ukrainoje, Mykolas Podčiašinskis – visoje Lietuvos teritorijoje.
Kai kurie pateikti kūrinėliai buvo itin trumpi – nors autoriai buvo išsilavinę, bet daugeliui jų trūko literatūrinio darbo įgūdžių. Patarimais padėjo poetai Julius Slovackis ir Adomas Mickevičius, pastarasis kurį laiką vadovavo Draugijos literatūros skyriui. Suredaguoti gausią memuaristinę medžiagą apsiėmė Feliksas Vrotnovskis. 1835 m. Paryžiaus Augusto Linardo leidykloje pasirodė pirmoji sukilėlių kūrybos knyga. Ne visi sutiko su redaktoriaus taisymais ir kai kurių autorių pateikta sukilimo veiksmų traktuote. Didžiausią kartėlį sukėlė konspiracinės veiklos momentų atkleidimas – carinės Rusijos policija po knygos išleidimo suėmė likusius Lietuvoje joje aprašytus asmenis. 1875 m. Leipcigo F.A. Brockhaus leidykloje išėjo sukilėlių memuarų antrasis tomas. 1845–1846 m. dalį Draugijos sukauptos medžiagos Paryžiuje išspausdino keturtomyje „Pamętniky polskie“. Sukilimo šimtmečio proga lenkų istorikas Vilniuje išleido neskelbtų prisiminimų knygą. Keletas netyrinėtų rankraščių ir atskirų lapų iki šiol saugomi fonduose.
Lietuvos sukilėlių dvarai caro valdžios buvo nusavinti, atsidūrę užsienyje pabėgeliai turėjo rūpintis išgyvenimu. Dalyvavimas Draugijos darbe vis labiau darėsi problematišku ir jos veikla pamažu užgeso. Atkaklesnieji įsijungė į kitą Paryžiuje įsikūrusią prolenkiškos orientacijos Istorinę–literatūrinę draugiją (veikė 1832–1893 m.).
Šaltiniai
- Olga Gorbačiova. 1830–1831 m. sukilėlių memuaristinis palikimas Archyvuota kopija 2020-03-18 iš Wayback Machine projekto.
- Lubomir Gaden. Emigracya polska
Nuorodos
- Karol Jawtoka, dowódca oddziału jazdy. Powstanie powiatu rosieńskiego / Raseinių pavieto sukilimas (Raitelių vado Karolio Jautoko prisiminimai, lenkų kalba) Archyvuota kopija 2016-04-07 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos ir Rusijos žemių draugija, Kas yra Lietuvos ir Rusijos žemių draugija? Ką reiškia Lietuvos ir Rusijos žemių draugija?
Lietuvos ir Rusijos zemiu draugija lenk Towarzystwo Litewskie i Ziem Ruskich 1831 m sukilimo dalyviu emigravusiu is buvusios LDK teritorijos kulturos svietimo organizacija Paryziuje IstorijaPralaimejus 1831 m sukilimui nemaza dalis kovotoju sugebejo atitrukti nuo persekiojancios Rusijos caro kariuomenes ir atsidure Vakaru Europoje Prancuzijos sostineje susitelke apie 9 tukst pabegeliu tame tarpe apie 1500 1700 iseiviu is LDK zemiu Tai buvo europiecius stebinantis reiskinys lietuviu lenku visuomeneje netrukus pavadintas Didziaja emigracija Paryziuje susitelke Lietuvos bajorai prancuzu buvo nuolat klausinejami Is kur atvyko Kodel turejo emigruoti Subrendo mintis telkti ir skleisti medziaga apie gimtaja salį ir jos gyventojus rinkti 1831 m sukileliu prisiminimus apie buvusius kovinius zygius Si veikla ne tik turejo ugdyti augantį jaunima patriotine dvasia bet ir sukilimo bendradalyviams is Lenkijos Karalystes parodyti kad Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valstybingumo tradicijos tebera gyvos Bendraminciai steigiamajam posedziui susirinko 1831 m gruodzio 10 d Naujoji organizacija buvo pavadinta Lietuvos draugija jos pirmininku isrinktas sekretoriumi pastarajį po to pakeite Veliau į draugija įstojo sukileliai is Ukrainos ir Baltarusijos todel 1832 m kovo 4 d organizacija pervadinta į Lietuvos ir Rusijos zemiu draugija Nariais įsirase Ipolitas Klimasevskis Karolis Vodzinskis Valerijonas Petkevicius Jonas Grotkovskis Karolis Lescinskis Mykolas Prozoras Juozapas Zenkovicius Aleksandras Volotkovicius Liudvikas Zambzickis Adomas Kolyska Ignacijus Kliukovskis Antanas Pzetisevskis Kazimieras Rutkovskis Juozapas Strasevicius Jonas Janisevskis Aleksandras Rypinskis Pranciskus Semiota Jonas Cinskis Petras Kopcinskis Anupras Jacevicius Vincentas Bortkevicius ir kt VeiklaBuvo rengiami Draugijos susirinkimai juose lenku kalba skaitomi pranesimai pasirinktomis temomis parase darba Lietuvos padetis laikotarpyje tarp Lenkijos padalijimo ir Varsuvos sukilimo Antanas Glusnevicius Lietuvos statistiniai duomenys Visgi didziausias demesys buvo skiriamas pralaimetam sukilimui nusviesti Joachimas Lelevelis supazindino su Lietuvos Tautines vyriausybes formavimo ypatumais Karolis Potulickis su gen Antano Gelgaudo veikla Eustachijus Januskevicius su gen zygiu į Lietuva Kovu eiga atskiruose regionuose aprase Petras Butkevicius Telsiu paviete Petras Jasinskis Ukrainoje Mykolas Podciasinskis visoje Lietuvos teritorijoje Kai kurie pateikti kurineliai buvo itin trumpi nors autoriai buvo issilavine bet daugeliui ju truko literaturinio darbo įgudziu Patarimais padejo poetai Julius Slovackis ir Adomas Mickevicius pastarasis kurį laika vadovavo Draugijos literaturos skyriui Suredaguoti gausia memuaristine medziaga apsieme Feliksas Vrotnovskis 1835 m Paryziaus Augusto Linardo leidykloje pasirode pirmoji sukileliu kurybos knyga Ne visi sutiko su redaktoriaus taisymais ir kai kuriu autoriu pateikta sukilimo veiksmu traktuote Didziausia kartelį sukele konspiracines veiklos momentu atkleidimas carines Rusijos policija po knygos isleidimo sueme likusius Lietuvoje joje aprasytus asmenis 1875 m Leipcigo F A Brockhaus leidykloje isejo sukileliu memuaru antrasis tomas 1845 1846 m dalį Draugijos sukauptos medziagos Paryziuje isspausdino keturtomyje Pametniky polskie Sukilimo simtmecio proga lenku istorikas Vilniuje isleido neskelbtu prisiminimu knyga Keletas netyrinetu rankrasciu ir atskiru lapu iki siol saugomi fonduose Lietuvos sukileliu dvarai caro valdzios buvo nusavinti atsidure uzsienyje pabegeliai turejo rupintis isgyvenimu Dalyvavimas Draugijos darbe vis labiau daresi problematisku ir jos veikla pamazu uzgeso Atkaklesnieji įsijunge į kita Paryziuje įsikurusia prolenkiskos orientacijos Istorine literaturine draugija veike 1832 1893 m SaltiniaiOlga Gorbaciova 1830 1831 m sukileliu memuaristinis palikimas Archyvuota kopija 2020 03 18 is Wayback Machine projekto Lubomir Gaden Emigracya polskaNuorodosKarol Jawtoka dowodca oddzialu jazdy Powstanie powiatu rosienskiego Raseiniu pavieto sukilimas Raiteliu vado Karolio Jautoko prisiminimai lenku kalba Archyvuota kopija 2016 04 07 is Wayback Machine projekto