Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos santykiai

Pagrindinis puslapis | Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos santykiai

Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR). Diplomatiniai santykiai tarp šalių užmegzti tarpukariu.[2]

Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos santykiai
 Pagrindinės datos:
 • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. lapkričio 20 d.
 Prekybos apimtys (2020):[1]
 • Lietuva → PAR: 60,9 mln. eur.
 • PAR → Lietuva: 33,2 mln. eur.
 Turistų srautai:
 • PAR → Lietuva (2019): 309[1]

Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 28 d., pirmoji tarp Afrikos valstybių. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. lapkričio 20 d.

Šalyje gyvena gausi litvakų palikuonių bendruomenė. Daugiau nei pusė iš maždaug 70 000 Pietų Afrikos žydų šiandien yra kilę iš anais laikais į PAR atsikėlusių Lietuvos žydų. Taip pat PAR (Fristeite) yra ir Mėmelio miestas, vokiečio įkūrėjo taip pavadintas Klaipėdos garbei.[3]

Neoficialiai duomenimis, 2021 m. PAR gyveno apie 200 lietuvių.[4] Veikia vietinė lietuvių bendruomenė (įkurta 2018 m.)[5] Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 30 PAR piliečių.2[4]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų narės.

Pretorijoje nuo 2015 m. veikia Lietuvos ambasada. Tuo tarpu PAR Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Stokholme. Pretorijoje, Keiptaune, Johanesburge atidaryti Lietuvos garbės konsulatai.

Santykių istorija

redaguoti

Pirmieji kontaktai

redaguoti

Pirmieji gyventojai iš Lietuvos į Pietų Afrikos Sąjungą atvyko XIX a..[5] Pirmasis žinomas migrantas — 1868 m. į Pietų Afriką atsikėlęs litvako siuvėjo sūnus Samuelis Marksas, vėliau tapęs žymiu Pietų Afrikos pramonininku. Santykinai nemažai lietuvių misionieriavo Pietų Afrikoje: 1903 m. Pietų Afrikoje iš 90 krikščionių misionierių 6 buvo lietuviai.[6]

Tarp žinomų misionierių iš Lietuvos Pietų Afrikoje – E. Švelnius ir jo sūnūs Teodoras, Jurgis, Jonas ir Paulius bei M. Kybelka, D. Jurkaitis, J. Kikilius, F. Petrikas, V. Tauraitis, A. Klonius, J. Kilius.[6]

Santykiai 1918–1940 m.

redaguoti

1920–1940 metais iš Lietuvos į Pietų Afrikos Sąjungą išvyko apie 7200 žmonių (beveik visi – litvakai). Dauguma jų įsikūrė Johanesburge, Keiptaune, Port Elizabete, Pretorijoje. 1930 m. Johanesburge įkurta Pietų Afrikos lietuvių draugija (veikė kelerius metus, pirmininku buvo L. Veleris). 1929–1932 m. Pietų Afrikos Sąjungoje gyveno rašytojas Karolis Račkauskas, kartu paskirtas Lietuvos konsulu Keiptaune. 1935 metais Pietų Afrikos Sąjungoje gyveno apie 400 lietuvių, daugiausia Johannsburge.[5]

Santykiai Lietuvos okupacijos metais

redaguoti

Nors iki 1941 m. rugpjūčio 25 d. Pietų Afrikoje veikė Lietuvos garbės konsulatas, Pietų Afrikos Sąjungos vyriausybė vengė oficialių pareiškimų dėl Baltijos valstybių statuso po jų sovietinės okupacijos.[7] Tik sprendžiant teisinius klausimus buvusio konsulo MacGillivray paveldėjimo byloje, 1948 m. rugpjūčio 7 d. buvo pateiktas užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus C. Jordano laiškas Johanesburgo testamento vykdytojų ir priežiūros tarybai, kuriame rašoma, jog šalies vyriausybė nepripažįsta Baltijos valstybių aneksijos.[8] > Nors buvo ir daugiau Afrikos valstybių, turėjusių ryšių su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis po 1940 metų,[9] PAR yra vienintelė Afrikos žemyno valstybė, nors neoficialiai, tačiau pareiškusi, kad nepripažįsta Baltijos šalių sovietinės okupacijos.[8]

1949–1965 metais PAR gyveno dailininkas Pranas Domšaitis.

Santykiai Lietuvai atkūrus nepriklausomybę

redaguoti

Lietuvos nepriklausomybę PAR pripažino 1991 m. rugpjūčio 28 d.

Dar 1991 m. lapkričio 5–6 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Pietų Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministras R.F. Botha.[10] Tų pačių metų lapkričio 20 dieną atkurti dvišaliai diplomatiniai santykiai.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo į Pietų Afrikos Respubliką yra dirbti emigravusių lietuvių.[5]

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas

redaguoti

Į lietuvių kalbą išversta Pietų Afrikos Respublikos rašytojų Piterio Henrio Abrahamso, Džono Maksvelo Kutsės, Nadinos Gordimer, Olivės Šreiner kūrinių.[11] 1937 m. lietuvių misionieriui Pauliui Švelniui Pietų Afrikos Sąjungos universitetas Pretorijoje suteikė garbės daktaro vardą už Biblijos vertimą į čivendos kalbą.[6]

Yra reikšmingą indėlį Pietų Afrikos Respublikoje palikusių lietuvių kilmės asmenų, daugiausia litvakų. Tarp jų – psichologė Sonia Machanick, Lietuvoje gimęs žymus architektas Hermanas Kalenbachas, kovotojai prieš aparheidą Fylis Altmanas, Esther Barsel, rašytojas Dabas Jakobsonas, Lietuvoje gimęs skulptorius Lippy Lipshitz, Lietuvoje gimęs kovotojas prieš apartheidą ir buvęs ministras Joe Slovo bei kiti.

2021 m. lapkričio 17 d. Johanesburge Lietuvos Respublikos ambasadorius atidengė dvi atminimo lenteles iš Žemaičių Naumiesčio kilusiam Pietų Afrikos architektui Hermanui Kalenbachui. Renginio metu Vitvatersrando universiteto profesorė Kathy Munro skaitė paskaitą pavadinimu “Kalenbachas – Lietuvos sūnus, Johanesburgo architektas, Gandžio draugas”.[12]

Yra abiejose šalyse įvykusių meno parodų. 2016 m. Vilniuje buvo atidaryta paroda „Truputis Afrikos“, kurios ašis – PAR. Tais pačiais metais Keiptaune Pietų Afrikos žydų muziejuje pristatyta paroda „Zakhor: Žydiškojo Vilniaus įvaizdžių topografija“.[13]

2007-2009 m. Lietuvoje gyveno ir realybės šou „Kelias į žvaigždes 3“ dalyvavo PAR gimusi atlikėja Berneen.

Ekonominiai santykiai

redaguoti

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir PAR siekė 94 mln. eurų, o PAR buvo 44-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į PAR.

  • Eksportas sudaro 60,9 mln. eurų; PAR yra 41-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
  • Importas sudaro 33,2 mln. eurų; PAR yra 43-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama produkcija: druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas (91 %), valgomieji vaisiai (5 %).

PAR tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydis 2020 m. buvo neigiamas. Tuo tarpu apie Lietuvos tiesioginių investicijų dydį PAR informacijos nepateikta.[1]

Pilietiniai mainai

redaguoti
Metai2016[14]2020[15]2021[16]2022[4]
PAR piliečių skaičius Lietuvoje 8212830
Metai2014[14]2021[16]
Lietuvos piliečių skaičius PAR 300200[a]
  1. neoficialūs duomenys

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

redaguoti

Ambasadoriai Lietuvai

redaguoti

Sąrašas nėra baigtinis

  • 1992–1995 m. – Cornelia Margareth Swart, pirmoji PAR ambasadorė Lietuvai (rezidavo Suomijoje)
  • 2002-2006 m. - Stefenas Pandula Geivas
  • 2006–2009 m. – Dolana Faith Msimang
  • 2010–2013 m. (?) – Samkelisiwe Isabel Mhlanga, septintoji PAR ambasadorė Lietuvai (rezidavo Danijoje)
  • nuo 2021 m. – Brigitte Sylvia Mabandl (reziduoja Švedijoje)

Ambasadoriai PAR

redaguoti
  • 1998–2001 m. – Romas Jonas Misiūnas, pirmasis Lietuvos ambasadorius PAR (rezidavo Izraelyje)
  • 2002–2006 m. – Alfonsas Eidintas (rezidavo Izraelyje)
  • 2006–2009 m. – Asta Skaisgirytė-Liauškienė (rezidavo Izraelyje)
  • 2009–2014 m. – Darius Degutis (rezidavo Izraelyje)
  • 2015–2020 m. – Sigutė Jakštonytė, pirmoji Pietų Afrikos Respublikoje reziduojanti ambasadorė
  • nuo 2020 m. lapkričio mėn. – Dainius Junevičius[17]
  1. . Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-02-17. Nuoroda tikrinta 2022-02-17.
  2. Kraujelis 2008, p. 282.
  3. Afrika. Gabalėliai Lietuvos. Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje
  4. Migracijos metraštis 2021 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  5. Pietų Afrikos Respublikos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  6. Misijos – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  7. Kraujelis 2008, p. 224.
  8. Kraujelis 2008, p. 225.
  9. Kraujelis 2008, p. 199.
  10. Užsienio valstybių pirmieji atstovai ir aukščiausiųjų asmenų bei aukščiausiųjų pareigūnų pirmieji vizitai į atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę (Lietuvos Respublikos Seimas)
  11. Pietų Afrikos Respublikos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
  12. Renginio metu Witwaterstrand universiteto Architektūros ir planavimo mokyklos profesorė, Johanesburgo paveldo fondo narė Kathy Munro perskaitė paskaitą “Kalenbachas – Lietuvos sūnus, Johanesburgo architektas, Gandžio draugas” (Lietuvos Respublikos ambasada Pietų Afrikos Respublikoje) 2022-02-17 iš Wayback Machine projekto.
  13. Atidaroma tapybos ir fotografijos paroda „Truputis Afrikos“
  14. Migracijos metraštis 2015 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  15. Migracijos metraštis 2019 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  16. Migracijos metraštis 2020 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  17. Prezidentas suteikė įgaliojimus Lietuvos ambasadoriams Kinijoje ir PAR 2022-02-17 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2020–11-24

Literatūra

redaguoti

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos santykiai, Kas yra Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos santykiai? Ką reiškia Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos santykiai?

Pagrindinis puslapis | Į viršų