TOPLYGA

Toplygos čempionatas vyksta 4 ratais, sistema „pavasaris-ruduo“, šiuo metu jame dalyvauja 10 komandų. Toplygos (tuomet – A lygos) klubų dukterinės komandos nuo 2007 m. iki 2014 m. žaidė A Lygos dublerių čempionate. Nuo 2015 m. sezono dublerių čempionatas nevyksta, dublerių komandos dalyvauja bendrose futbolo lygose (I ir II lygose). Lygos laimėtojams sezono pabaigoje įteikiama LFF čempionato taurė ir pereinamoji LFF čempionų taurė, o čempionatą laimėjęs klubas įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA čempionų lygos turnyre. Antrąją ir trečiąją vietą užėmę klubai įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA konferencijų lygos (iki 2020–2021 m. sezono – UEFA Europos lygos) atrankos turnyre. Paskutinę vietą Toplygoje užėmusi komanda iškrenta į I lygą, ją pakeičia I lygos nugalėtoja, o priešpaskutinę vietą Toplygoje užėmusi komanda žaidžia dvejas pereinamąsias rungtynes su antrąją vietą I lygoje užėmusia komanda dėl vietos Toplygoje. Dėl kintančių klubų finansinių ir vidinių aplinkybių, klubai dažnai kilo ir krito neatitinkant sportinio principo – klubų dalyvavimą lėmė licencijavimosi procesas.

Nuo 2012 m. sezono klubų atstovai ir Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerių štabas renka geriausius čempionato mėnesio žaidėjus.

Lietuvos pirmenybės startavo 1922 m. gegužės 7 d., jose 1922–1923 m. žaidė tik Kauno komandos. 1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolo organizacijų suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia nuspręsta steigti Lietuvos futbolo lygą. 1924 m. vasarį valdžios įstaigose įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, Steponas Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Blažys. 1924–1930 m. čempionatas vykdavo ne vieningoje lygoje, o apygardose (visada – Kauno ir Klaipėdos, nuo 1925 m. ir Šiaulių), kurių nugalėtojai finaliniame turnyre kovodavo dėl čempionų vardo. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų.^[6] Nuo 1931 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu. 1932 m. nustojus veikti lygai, jos pareigas perėmė Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga („Kažas“).

Po II pasaulinio karo, sovietmečiu šalies čempionate (LTSR aukščiausiojoje lygoje) dalyvavo daugelis stipriausių komandų, tačiau pačios stipriausios (daugiausia FK Žalgiris ir FK Atlantas) kai kuriais sezonais dalyvaudavo TSRS divizionuose.

Atkūrus nepriklausomybę, šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse – buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema. 1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje). Po šio sezono pereita prie sistemos ruduo–pavasaris, bet 1999 m. sistema pakeista į Šiaurės Europai būdingą sistemą pavasaris–ruduo, kuri yra nepakitusi iki šiol. 1999 m. pakito ir lygos pavadinimas, Lietuvos lyga tapo LFF lyga. 2000 m. sumažinus klubų skaičių pradėta žaisti 4 ratų sistema (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 4 kartus). Nuo 2001 m. pavadinimas buvo pakeistas į LFF A lygą. 2003 m. buvo įkurta NFKA (Nacionalinė futbolo klubų asociacija), kuri perėmė lygos organizavimą, ir nuo 2004 m. lyga pervadinta į NFKA A lygą. Iš viso per 1922–2008 m. Lietuvos pirmojo ešelono pirmenybėse dalyvavo 220 komandų. Trečdalis iš jų XX a. 1-ojoje pusėje žaidė tik apygardų ir sričių pirmenybėse, tačiau tuo metu buvo tokia varžybų tvarka.^[7]

2009 m. NFKA veiklą vėl perėmė LFF, ir sugrąžino LFF A lygos pavadinimą, kuris liko nepakitęs iki šiol. Lygos pavadinime figūravo rėmėjo vardas, kai lyga turėjo generalinius rėmėjus 2012–2016 m. Vėliau, 2017 m. pabaigoje NFKA buvo priimta į LFF narius.^[8] 2008 m. komandų skaičių sumažinus nuo 10 iki 8, pereinamosios rungtynės nenumatytos, o dvi LFF I lygos geriausios komandos iškart iškovojo teisę rungtyniauti A lygoje. Tačiau dėl skandalų 2009 m. pradžioje iš lygos pasitraukė FBK Kaunas ir Atlantas Klaipėda komandos, Vilniaus Žalgiris bankrutavo ir atsikūrė I lygoje, todėl į lygą buvo įtraukti net 4 klubai iš I lygos.

2020 m. sezone žaidė mažiausias XXI a. Lietuvos futbolo istorijoje A lygos komandų skaičius – 6. Tai yra minimalus UEFA nustatytas aukščiausios šalies lygos komandų skaičius. Tokia situacija susidarė po to, kai žlugo FC Stumbras, o Atlantas Klaipėda ir FK Palanga buvo apkaltinti sutartų rungtynių organizavimu ir pašalinti iš A lygos. Tik viena I lygos komanda sugebėjo licencijuotis į A lygą. 2021 m. į A lygą pakilo 4 komandos.

2020 m. sezonas buvo sustabdytas beveik 3 mėnesiams kilus COVID-19 viruso pandemijai. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, tarp kovo 12 d. ir gegužės 30 d. visi sporto renginiai buvo sustabdyti. Sušvelninus karantino sąlygas, dėl suprastėjusios žaidėjų formos bei dėl negrįžusių legionierių buvo pratęstas pavasario žaidėjų perėjimų langas. Vasaros perėjimų langas buvo pastūmėtas į priekį. A lygos varžybos buvo sutrumpintos, ir vyko keturiais ratais vietoje šešių. Visos varžybos vyko be žiūrovų, per rungtynes buvo leidžiami penki žaidėjų keitimai. Rugsėjo pabaigoje kilo antroji pandemijos banga, spalio mėn. užsikrėtė keli A lygos komandų nariai. Koronavirusas nulėmė sezono pabaigą, po to kai prieš paskutinį turą 20 FK Sūduvos klubo narių užsikrėtė koronavirusu. Prieš paskutinį turą FK Sūduva pirmavo čempionate, tačiau pralaimėję rungtynes FK Žalgiriui, liko antroje vietoje.

Pavadinimų kaita

• 1922 m. – Lietuvos pirmenybės
• 1931 m. – Aukštoji lyga
• 1931 m. – Lietuvos lyga
• 1935 m. – L klasė
• 1941 m. – A klasė
• 1942 m. – Lietuvos klasė
• 1942 m. – Lietuvos pirmenybės
• 1943 m. – Lietuvos lyga
• 1945 m. – LTSR pirmenybės
• 1946 m. – I grupė
• 1951 m. – A klasė
• 1964 m. – A klasės I grupė
• 1966 m. – LTSR aukščiausioji lyga
• 1990 m. – Lietuvos lyga
• 1994 m. – I lyga
• 1997 m. – Aukščiausioji lyga
• 1998 m. – I lyga
• 1999 m. – LFF lyga
• 2000 m. – A lyga
• 2026 m. – Toplyga

• Lygos emblemos
• 2005 m.
• 2022 m.
• 2023 m.
• 2024 m.
• 2025 m. pabaigoje, apribojus lažybų kompanijų reklamą
• 2026 m.

1990–2025 m. Lietuvos čempionais yra tapę 10 klubų, tarp jų sėkmingiausias – „Žalgiris“ (11 titulų).

Spalvų reikšmės:

  dabartiniai Toplygos klubai

  nebeegzistuojantys klubai

Dauguma Toplygos žaidėjų turi profesionalo kontraktus su klubais, tačiau yra ir žaidėjų su mėgėjo kontraktais. 2025 m. A lygoje buvo registruota 230 žaidėjų, tarpe jų – 104 (45%) legionieriai.

  žaidėjai, 2025 m. tebežaidę Toplygoje

žaidėjai, 2026 m. tebežaidžiantys Toplygoje

  žaidėjai, 2025 m. tebežaidę Toplygoje

žaidėjai, 2026 m. tebežaidžiantys Toplygoje

Viso buvo 93 žaidėjai sužaidę 100 ir daugiau rungtynių Toplygoje.

2004 m. užfiksuotas Toplygos pirmojo turo lankomumo rekordas – vidutiniškai 2250 žiūrovų. 2014 m. pirmojo turo lankomumas buvo 1570 žiūrovų.^[11] Vidutinis žiūrovų skaičius rungtynėse nuolat mažėja.^[12][13]

Žalia spalva nurodo geriausius rezultatus, geltona – vidutinius, raudona – prasčiausius.

• Oficiali Toplygos svetainė
• Lithuania - List of Final Tables (Rsssf.org)
• Samtlige mestre fra Litauen (Foot.dk)
• A lyga (Soccerway.com)
• Lithuanian Football: History & Statistics (Almis.sritis.lt)