Lietuvos dailės fondas – Lietuvos dailininkų visuomeninė organizacija, veikusi 1944–1994 m. 1944 m. Vilniuje įkurtas TSRS dailės fondo Lietuvos skyrius, nuo 1957 m. – LTSR dailės fondas, nuo 1990 m. – Lietuvos dailės fondas.
Istorija
redaguotiLietuvos dailės fondas buvo pavaldus Lietuvos dailininkų sąjungai, jam vadovavo rinkta valdyba. Lietuvos dailės fondą sudarė:
- Trys gamybiniai kombinatai „Dailė“ – nuo 1944 m. veikė Kaune, nuo 1946 m. ir Vilniuje, Klaipėdoje
- Salonas „Dailė“ Vilniuje (1968–1979 m. prekybos valdyba „Dailė“)
- Parduotuvės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Palangoje, Nidoje, Šventojoje. Kai kurios jų veikė kaip dailės salonai ir turėjo nedideles parodų sales.
- Dailės medžiagų ir įrankių parduotuvės.
Veikla
redaguotiLietuvos dailės fondas skatino dailininkų kūrybinę veiklą, teikė materialinę paramą, rengė parodas, rūpinosi dailės kūrinių pardavimu, pirko juos ir kaupė į parodinį fondą, skolino depozito teisėmis, leido parodų katalogus ir kita.
1984 m. fonde dirbo – 2270 žmonių, apie 700 jų – pagal autorines sutartis. Pirmasis direktorius – S. Jakštys (1944–1946 m.), paskutinis – Andrius Žibikas (1992–1994 m.).[1]
- Lietuvos dailės fondas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 204 psl.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lietuvos dailės fondas, Kas yra Lietuvos dailės fondas? Ką reiškia Lietuvos dailės fondas?