Lietuvos dailės fondas

Lietuvos dailės fondas – Lietuvos dailininkų visuomeninė organizacija, veikusi 1944–1994 m. 1944 m. Vilniuje įkurtas TSRS dailės fondo Lietuvos skyrius, nuo 1957 m. – LTSR dailės fondas, nuo 1990 m. – Lietuvos dailės fondas.

Istorija

Lietuvos dailės fondas buvo pavaldus Lietuvos dailininkų sąjungai, jam vadovavo rinkta valdyba. Lietuvos dailės fondą sudarė:

• Trys gamybiniai kombinatai „Dailė“ – nuo 1944 m. veikė Kaune, nuo 1946 m. ir Vilniuje, Klaipėdoje
• Salonas „Dailė“ Vilniuje (1968–1979 m. prekybos valdyba „Dailė“)
• Parduotuvės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Palangoje, Nidoje, Šventojoje. Kai kurios jų veikė kaip dailės salonai ir turėjo nedideles parodų sales.
• Dailės medžiagų ir įrankių parduotuvės.

Veikla

Lietuvos dailės fondas skatino dailininkų kūrybinę veiklą, teikė materialinę paramą, rengė parodas, rūpinosi dailės kūrinių pardavimu, pirko juos ir kaupė į parodinį fondą, skolino depozito teisėmis, leido parodų katalogus ir kita.

1984 m. fonde dirbo – 2270 žmonių, apie 700 jų – pagal autorines sutartis. Pirmasis direktorius – S. Jakštys (1944–1946 m.), paskutinis – Andrius Žibikas (1992–1994 m.).

Šaltiniai

1. Lietuvos dailės fondas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 204 psl.