Lietuvos architektų rūmai

Organizacija įkurta 2006 m. lapkričio 21 d.^[1] priimtu Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymu Nr. X-914^[2].

Rūmų veiklos tikslas – užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo, profesinės etikos standartų laikymosi klausimais, vykdyti profesinės veiklos stebėseną, atstovauti architektams santykiuose su valstybės ir savivaldos institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu, dalyvauti ekspertu teismuose ir kitose institucijose architektų profesinės veiklos klausimais, tenkinti ir ginti su architektūra susijusius viešuosius interesus, spręsti kitus susijusius klausimus.

Iki 2017 metų atestuotų architektų narystė profesinės savivaldos organizacijoje buvo savanoriška, joje dalyvavo tik 10 procentų visų atestuotų architektų. Tokia padėtis neleido tinkamai įgyvendinti profesinės savivaldos tikslų ir iš esmės neatitiko profesinės savivaldos veiklos principų, apie kuriuos išsamiai yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimą^[3]).

2016 metais Seimui priėmus Architektų rūmų įstatymo pakeitimą, nuo 2017 metų visi Lietuvoje atestuoti architektai yra Rūmų nariai.

Lietuvos architektų rūmų organai:

• Rūmų narių susirinkimas;
• Rūmų taryba – kolegialus Rūmų valdymo organas;
• Rūmų pirmininkas – vienasmenis Rūmų valdymo organas;
• Profesinės etikos taryba;
• Architektų profesinio atestavimo komisija;
• Revizijos komisija;
• Darbo grupės.

Lietuvos architektų rūmų garbės ženklas skiriamas asmenims, savo darbais reikšmingai prisidėjusiems prie architektūros mokslo ar kūrybinės veiklos plėtros, profesinės veiklos kokybės ir skaidrumo, visuomenės švietimo ir kitos veiklos, susijusios su rūmų siekiamais tikslais.

Garbės ženklas skirtas:

• Algimantui Nasvyčiui – 2019 m.
• Vytautui Jurgiui Dičiui – 2019 m.
• Eugenijui Viktorui Miliūnui – 2019 m.
• Kęstučiui Pempei – 2020 m.
• Algimantui Mačiuliui – 2021 m.
• Česlovui Mazūrui – 2022 m.
• Boleslovui Zabulioniui – 2023 m.
• Jonui Minkevičiui – 2024 m.
• Zigmui Jonui Daunorai – 2025 m.