Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos administracinis suskirstymas Lietuvos suskirstymas į administracinius teritorinius vienetus Po paskutinės saviv
Lietuvos administracinis suskirstymas
Lietuvos administracinis suskirstymas – Lietuvos suskirstymas į administracinius-teritorinius vienetus. Po paskutinės savivaldybių reformos, įvykdytos 1999–2000 m., Lietuva yra suskirstyta į 60 savivaldybių, kurios savo ruožtu suskirstytos į 545 seniūnijas (2021 m.). 1995–2010 m. savivaldybės buvo pavaldžios 10 apskričių, tačiau jos panaikintos kaip administraciniai vienetai, nors kaip teritoriniai vienetai dar išlikę (dažnai vadinamos regionais). Nuo 2009 m. seniūnijos skirstomos į seniūnaitijas. Savivaldybės:
- Akmenės rajono savivaldybė
- Alytaus miesto savivaldybė
- Alytaus rajono savivaldybė
- Anykščių rajono savivaldybė
- Birštono savivaldybė
- Biržų rajono savivaldybė
- Druskininkų savivaldybė
- Elektrėnų savivaldybė
- Ignalinos rajono savivaldybė
- Jonavos rajono savivaldybė
- Joniškio rajono savivaldybė
- Jurbarko rajono savivaldybė
- Kaišiadorių rajono savivaldybė
- Kalvarijos savivaldybė
- Kauno miesto savivaldybė
- Kauno rajono savivaldybė
- Kazlų Rūdos savivaldybė
- Kėdainių rajono savivaldybė
- Kelmės rajono savivaldybė
- Klaipėdos miesto savivaldybė
- Klaipėdos rajono savivaldybė
- Kretingos rajono savivaldybė
- Kupiškio rajono savivaldybė
- Lazdijų rajono savivaldybė
- Marijampolės savivaldybė
- Mažeikių rajono savivaldybė
- Molėtų rajono savivaldybė
- Neringos savivaldybė
- Pagėgių savivaldybė
- Pakruojo rajono savivaldybė
- Palangos miesto savivaldybė
- Panevėžio miesto savivaldybė
- Panevėžio rajono savivaldybė
- Pasvalio rajono savivaldybė
- Plungės rajono savivaldybė
- Prienų rajono savivaldybė
- Radviliškio rajono savivaldybė
- Raseinių rajono savivaldybė
- Rietavo savivaldybė
- Rokiškio rajono savivaldybė
- Skuodo rajono savivaldybė
- Šakių rajono savivaldybė
- Šalčininkų rajono savivaldybė
- Šiaulių miesto savivaldybė
- Šiaulių rajono savivaldybė
- Šilalės rajono savivaldybė
- Šilutės rajono savivaldybė
- Širvintų rajono savivaldybė
- Švenčionių rajono savivaldybė
- Tauragės rajono savivaldybė
- Telšių rajono savivaldybė
- Trakų rajono savivaldybė
- Ukmergės rajono savivaldybė
- Utenos rajono savivaldybė
- Varėnos rajono savivaldybė
- Vilkaviškio rajono savivaldybė
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Vilniaus rajono savivaldybė
- Visagino savivaldybė
- Zarasų rajono savivaldybė
Istorija
Lietuvos administracinis suskirstymas per valstybės istoriją buvo įvairus ir iš esmės keitėsi. Iki visiško valstybės centralizavimo XIV–XV a. LDK priklausė daug žemių ir kunigaikštysčių, kurių skaičius ilgainiui mažėjo, tiek dėl valstybės teritorijos pokyčių, tiek ir dėl pačių žemių jungimosi į stambesnius vienetus. XIV a. 2-ojoje pusėje pradėtos steigti seniūnijos (pvz., Paštuvos, Trakų, Veliuonos, Vilniaus).
XV–XVI a. jų vietoje kūrėsi centrinei valdžiai pavaldžios vaivadijos, kurių dauguma vėliau dalijosi į mažesnius administracinius vienetus – pavietus. Pirmasis toks aktas etninėje Lietuvoje atliktas 1413 m. Horodlės susitarimais, kai buvo įkurtos Vilniaus ir Trakų vaivadijos, o Žemaitijos kunigaikštystei suteiktos vaivadijos teisės. Pagal 1422 m. Melno taiką Lietuvai galutinai atiteko Žemaitija, kuri jos valdžioje buvo jau nuo 1409 m., kuomet įvyko žemaičių sukilimas ir tai nulėmė Žalgirio mūšį (1410 m.) ir Žemaitijos prijungimą prie LDK bei Livonijos ordino išvijimą (1411 m.). Žemaitiją, prijungtą prie LDK, valdė seniūnas; vėliau ji buvo prilyginta vaivadai (vaivadijos administratoriui).
Vaivadijos (XVI a. – 1795 m.)
XV a. LDK pradėta steigti apskritis (pavietus). 1564–1566 m. teismų ir administracinės reformos metu galutinai susiformavo LDK administracinė sistema, praktiškai nekitusi iki XVIII a. pabaigos. Stambiausi vienetai buvo vaivadijos (ir seniūnija), kurios dalintos į mažesnius administracinius vienetus – pavietus, o šie dalinti į valsčius. XVI a. LDK teritorijoje buvo 9 vaivadijos ir 1 seniūnija. Iš jų dabartinė Lietuva užima trijų vienetų teritoriją:
- Vilniaus vaivadija:
- Vilniaus,
- Vilkmergės (dabartinės Ukmergės),
- Ašmenos,
- Breslaujos,
- Lydos;
- Trakų vaivadija:
- Trakų,
- Kauno,
- Upytės,
- Gardino;
- Žemaičių seniūnija turėjo tik vieną administracinį centrą – Raseinius ir į pavietus skirstoma nebuvo. Tik 1764 m. nuo Raseinių buvo atskirta antroji Telšių dalis (reparticija), 1775 m. jos centras perkeltas į Šiaulius, o 1790 m. atgaivinta Telšių reparticija.
Nuo XVII a. LDK teritorijos mažėjo, ji palaipsniui neteko savo vaivadijų, kurios pereidavo Rusijai. 1657–1686 m. ji neteko Smolensko, per pirmąjį padalinimą (1772 m.) – Mstislavlio, dalies Minsko, Vitebsko, Polocko vaivadijų, per antrąjį padalinimą – šių vaivadijų likučiai, taip pat rytinės Vilniaus, Naugarduko, Bresto vaivadijų teritorijos. Dalis Trakų vaivadijos (Užnemunė) atiteko Prūsijos imperijai.
Po 1793 m. ATR padalijimo, LDK administracijoje įvykdytos naujos reformos, kurių metu keletas pavietų performuotos į vaivadijas: taip atsirado Gardino, Breslaujos, Merkinės vaivadijos, taip suformuojant 6 vaivadijas. Tačiau šios reformos galiojo tik iki 1795 m.
Gubernijos
XVIII a. pabaigoje per ATR padalijimus Rusijai atitekusi teritorija skirstyta į gubernija ir generalgubernatorijas. Po Pirmojo padalijimo 1772 m. iš imperijai atitekusių LDK žemių (Livonijos vaivadija, Polocko vaivadija nuo Dauguvos, Vitebsko vaivadija, Mstislavlio vaivadija, Minsko vaivadijos rytinė ir šiaurės rytinė dalis) sudaryta Pskovo gubernija (vėliau pervadinta Polocko gubernija, dar vėliau – Vitebsko gubernija) ir Mogiliavo gubernija. 1796 m. Mogiliavo ir Vitebsko gubernijos sujungtos į Baltarusijos guberniją, kuri 1801 m. vėl padalinta į Baltarusijos Mogiliavo ir Baltarusijos Vitebsko gubernijas, o šios 1840 m. pervadintos Mogiliavo ir Vitebsko gubernijomis.
Po Antrojo padalijimo 1793 m. iš užimtų LDK teritorijų (likusi Minsko vaivadija, dalis Vilniaus, Naugarduko ir Lietuvos Brastos vaivadijų) Rusija sudarė Minsko guberniją.
Po Trečiojo padalijimo 1795 m. dalis LDK žemių pateko į pertvarkytą Minsko guberniją, o likusios LDK žemės (Žemaičių seniūnija, dalis Trakų, Vilniaus, Naugarduko ir Lietuvos Brastos vaivadijų – Rusijos imperijoje neoficialiai buvo vadinamos Šiaurės vakarų kraštu) 1796 m. padalintos į Vilniaus ir Slanimo gubernijas, kurios drauge sudarė Lietuvos generalgubernatoriją. 1797 m. jos sujungtos į Lietuvos guberniją, kuri 1801 m. vėl padalinta į 2 gubernijas (išsamiau žr. čia).
Taigi, pirmaisiais Rusijos imperijos valdymo metais, po kelių administracinių reformų, XIX a. pradžioje beveik visa dabartinė Lietuva atsidūrė Vilniaus gubernijoje. Ji buvo dalijama į senuosius administracinius vienetus – pavietus, kuriuos po 1830–1831 m. sukilimo raštvedyboje įsigalint rusų kalbai imta vadinti apskritimis (rus. уезд).
1819 m. Palanga su apylinkėmis iš Vilniaus gubernijos perduota Kuršo gubernijai. 1835–1839 m. Vilniaus gubernijos administracinės reformos metu panaikinta Trakų apskritis ir jos teritorija atiteko Vilniaus ir Kauno apskritims. 1840 m. iš Lietuvos Gardino ir Lietuvos Vilniaus gubernijų pavadinimų išbrauktas Lietuvos vardas. 1842 m. pabaigoje iš dalies Vilniaus gubernijos apskričių įkurta Kauno gubernija. 1843 m. carinėje Lietuvoje buvo 2 gubernijos (išsamiau žr. čia).
Po 1861 m. apskritys suskirstytos į valsčius (Užnemunėje vadintus gminomis).
Užnemunė (1795–1914 m.)
Užnemunę (dalis Žemaičių seniūnijos ir Trakų vaivadijos) nuo 1795 m. valdė Prūsijos karalystė, kuri 1795 m. įgytas žemes administravo kaip Naująją Rytų Prūsiją. Lietuviškosios (senosios Trakų vaivadijos) žemės sudarė 3 šiauriausias Balstogės departamento apskritis: Kalvarijos, Marijampolės ir Vygrių.
Po Napoleono karų pagal 1807 m. Tilžės taiką šios trys apskritys atiteko Prancūzijos vasalui – Varšuvos kunigaikštystei, ir priklausė Lomžos departamentui. Tuo metu Vygrių apskritis performuota į Seinų apskritį.
1815 m. pagal Vienos kongresą suformuota Rusijos imperijai priklausiusi Lenkijos Kongreso karalystė. Joje lietuviškosios apskritys (jos kartu buvo ir apygardos) priskirtos Augustavo vaivadijai, kuri 1837 m. pervadinta Augustavo gubernija. 1867 m. šią guberniją performavus, lietuviškosios apskritys sudarė Suvalkų guberniją.
Oberostas (1915–1918 m.)
Pirmojo pasaulinio karo metu Lietuvą užėmus Vokietijos kariuomenei, 1915 m. imta kurti naujus administracinius vienetus, pavaldžius karinei Oberosto žemei. Ji buvo suskirstyta į 6 sritis.
Tarpukario Lietuvos apskritys (1918–1950 m.)
Pirmosios nepriklausomos Lietuvos apskritys ėmė rastis 1918 m. pabaigoje, tačiau tam kurį laiką trukdė bolševikų įsiveržimas. Oficialiai apskritys įteisintos 1919 m. liepos 1 d. įstatymu, nors Vilniaus krašto okupacija ir 1923 m. atgauta Klaipėda privertė keisti kai kuriuos vienetus. Iki prijungiant Klaipėdą Lietuvos plotas buvo 53242 km², o prijungus Klaipėdos krašto 2416 km², ji tapo 55658 km² ploto.
Tarpukariu Lietuvoje sudarytos 23 apskritys ir 365 valsčiai, kuriuos sudarė seniūnijos (išsamiau žr. čia). 1931 m. gegužės 2 d. priimtas savivaldybių įstatymas.
Antrasis pasaulinis karas
Atėjus sovietų valdžiai apskričių išliko tiek pat, tačiau po Antrojo pasaulinio karo jų skaičius padidėjo iki 41. 1940 m. Lietuvoje (įskaitant Klaipėdos kraštą) buvo 25 apskritys ir 267 valsčiai. 1941 m. pradžioje Lietuvoje be Klaipėdos krašto buvo 23 apskritys ir 261 valsčius.
1941-44 m. Pabaltijį okupavus Nacistinei Vokietijai, čia įkurtas Ostlando reichskomisariatas. Jame Lietuva buvo valdoma kaip Lietuvos generalinė sritis ir dalinama į 6 apygardas.
Sugrįžus sovietų valdžiai apskričių sistema atkurta. Po karo buvo 26 apskritys, 320 valsčių ir 3032 apylinkės. 1946 m. kovą LTSR patvirtintos 26 apskritys ir 267 valsčiai, 1947 m. 37 apskritys, 320 valsčių ir 2900 apylinkių, 1949 m. įkurtos dar 4 apskritys (žr. čia).
LTSR rajonai (1950–1994 m.)
1950 m. birželio 20 d. įvykdyta administracinė reforma, visos apskritys buvo panaikintos ir suformuoti mažesni 87 rajonai, pavaldūs 4 sritims (išsamiau žr. čia). Sritys panaikintos 1953 m. gegužės 28 d. kaip L. Berijos politikos padarinys; LTSR liko 88 rajonai ir 8 respublikinio pavaldumo miestai. 1961 m. liko 41 rajonas, o per 1959–1972 m. reformą palikta 44 rajonai, kurie buvo ir žlungant TSRS; be to, 1986 m. buvo 11 respublikinio pavaldumo miestų. Rajonai buvo skirstomi į apylinkes.
Gyvenvietės taip pat turėjo atskirą administracinį statusą:
- respublikinio pavaldumo miestas prilygo rajonui ir buvo tiesiogiai buvo pavaldus respublikai;
- ir miesto tipo gyvenvietė prilygo apylinkei ir buvo tiesiogiai pavaldūs rajonams.
Nepriklausomybės atkūrimas
Atgavus nepriklausomybę, iš pradžių liko sovietinis administracinės-teritorinės struktūros modelis. Pagal 1994 m. liepos 19 d. LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą valstybė suskirstyta į 10 apskričių, kurioms pavaldūs rajonai pavadinti savivaldybėmis, o vietoje apylinkių pradėtos steigti Lietuvos seniūnijos. 1999 m. pabaigoje pradėta savivaldybių reforma, įkurta naujų savivaldybių. 2008 m. įteisintos seniūnaitijos.
Lygmenys
| Laikotarpis | I lygmuo | II lygmuo | III lygmuo | IV lygmuo |
| XVI a. | vaivadija | valsčius (pavietas) | vaitystė | |
| XX a. pradžia | gubernija | apskritis | valsčius | seniūnija |
| 1919–1944 m. | apskritis | valsčius | seniūnija | |
| 1944–1950 m. | apskritis | valsčius | apylinkė | |
| 1950–1953 m. | sritis | rajonas | apylinkė | |
| 1953–1995 m. | rajonas | apylinkė | ||
| 1995–2009 m. | apskritis | savivaldybė | seniūnija | |
| 2009–2010 m. | apskritis | savivaldybė | seniūnija | seniūnaitija |
| nuo 2010 m. | savivaldybė | seniūnija | seniūnaitija |
Nuorodos
- Lithuania: Administrative Division (Citypopulation.de)
- Counties of Lithuania (Statoids.com)
- Municipalities of Lithuania (Statoids.com)
- Lietuvos apskritys
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos administracinis suskirstymas, Kas yra Lietuvos administracinis suskirstymas? Ką reiškia Lietuvos administracinis suskirstymas?
Lietuvos administracinis suskirstymas Lietuvos suskirstymas į administracinius teritorinius vienetus Po paskutines savivaldybiu reformos įvykdytos 1999 2000 m Lietuva yra suskirstyta į 60 savivaldybiu kurios savo ruoztu suskirstytos į 545 seniunijas 2021 m 1995 2010 m savivaldybes buvo pavaldzios 10 apskriciu taciau jos panaikintos kaip administraciniai vienetai nors kaip teritoriniai vienetai dar islike daznai vadinamos regionais Nuo 2009 m seniunijos skirstomos į seniunaitijas Savivaldybes Lietuvos administracinis suskirstymas 2020 m Akmenes rajono savivaldybe Alytaus miesto savivaldybe Alytaus rajono savivaldybe Anyksciu rajono savivaldybe Birstono savivaldybe Birzu rajono savivaldybe Druskininku savivaldybe Elektrenu savivaldybe Ignalinos rajono savivaldybe Jonavos rajono savivaldybe Joniskio rajono savivaldybe Jurbarko rajono savivaldybe Kaisiadoriu rajono savivaldybe Kalvarijos savivaldybe Kauno miesto savivaldybe Kauno rajono savivaldybe Kazlu Rudos savivaldybe Kedainiu rajono savivaldybe Kelmes rajono savivaldybe Klaipedos miesto savivaldybe Klaipedos rajono savivaldybe Kretingos rajono savivaldybe Kupiskio rajono savivaldybe Lazdiju rajono savivaldybe Marijampoles savivaldybe Mazeikiu rajono savivaldybe Moletu rajono savivaldybe Neringos savivaldybe Pagegiu savivaldybe Pakruojo rajono savivaldybe Palangos miesto savivaldybe Panevezio miesto savivaldybe Panevezio rajono savivaldybe Pasvalio rajono savivaldybe Plunges rajono savivaldybe Prienu rajono savivaldybe Radviliskio rajono savivaldybe Raseiniu rajono savivaldybe Rietavo savivaldybe Rokiskio rajono savivaldybe Skuodo rajono savivaldybe Sakiu rajono savivaldybe Salcininku rajono savivaldybe Siauliu miesto savivaldybe Siauliu rajono savivaldybe Silales rajono savivaldybe Silutes rajono savivaldybe Sirvintu rajono savivaldybe Svencioniu rajono savivaldybe Taurages rajono savivaldybe Telsiu rajono savivaldybe Traku rajono savivaldybe Ukmerges rajono savivaldybe Utenos rajono savivaldybe Varenos rajono savivaldybe Vilkaviskio rajono savivaldybe Vilniaus miesto savivaldybe Vilniaus rajono savivaldybe Visagino savivaldybe Zarasu rajono savivaldybeIstorijaLietuvos administracinis suskirstymas per valstybes istorija buvo įvairus ir is esmes keitesi Iki visisko valstybes centralizavimo XIV XV a LDK priklause daug zemiu ir kunigaikstysciu kuriu skaicius ilgainiui mazejo tiek del valstybes teritorijos pokyciu tiek ir del paciu zemiu jungimosi į stambesnius vienetus XIV a 2 ojoje puseje pradetos steigti seniunijos pvz Pastuvos Traku Veliuonos Vilniaus XV XVI a ju vietoje kuresi centrinei valdziai pavaldzios vaivadijos kuriu dauguma veliau dalijosi į mazesnius administracinius vienetus pavietus Pirmasis toks aktas etnineje Lietuvoje atliktas 1413 m Horodles susitarimais kai buvo įkurtos Vilniaus ir Traku vaivadijos o Zemaitijos kunigaikstystei suteiktos vaivadijos teises Pagal 1422 m Melno taika Lietuvai galutinai atiteko Zemaitija kuri jos valdzioje buvo jau nuo 1409 m kuomet įvyko zemaiciu sukilimas ir tai nuleme Zalgirio musį 1410 m ir Zemaitijos prijungima prie LDK bei Livonijos ordino isvijima 1411 m Zemaitija prijungta prie LDK valde seniunas veliau ji buvo prilyginta vaivadai vaivadijos administratoriui Vaivadijos XVI a 1795 m Abieju Tautu Respublikos vaivadijosAbieju Tautu Respublikos padalinimasPagrindinis straipsnis Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes administracinis suskirstymas XV a LDK pradeta steigti apskritis pavietus 1564 1566 m teismu ir administracines reformos metu galutinai susiformavo LDK administracine sistema praktiskai nekitusi iki XVIII a pabaigos Stambiausi vienetai buvo vaivadijos ir seniunija kurios dalintos į mazesnius administracinius vienetus pavietus o sie dalinti į valscius XVI a LDK teritorijoje buvo 9 vaivadijos ir 1 seniunija Is ju dabartine Lietuva uzima triju vienetu teritorija Vilniaus vaivadija Vilniaus Vilkmerges dabartines Ukmerges Asmenos Breslaujos Lydos Traku vaivadija Traku Kauno Upytes Gardino Zemaiciu seniunija turejo tik viena administracinį centra Raseinius ir į pavietus skirstoma nebuvo Tik 1764 m nuo Raseiniu buvo atskirta antroji Telsiu dalis reparticija 1775 m jos centras perkeltas į Siaulius o 1790 m atgaivinta Telsiu reparticija Nuo XVII a LDK teritorijos mazejo ji palaipsniui neteko savo vaivadiju kurios pereidavo Rusijai 1657 1686 m ji neteko Smolensko per pirmajį padalinima 1772 m Mstislavlio dalies Minsko Vitebsko Polocko vaivadiju per antrajį padalinima siu vaivadiju likuciai taip pat rytines Vilniaus Naugarduko Bresto vaivadiju teritorijos Dalis Traku vaivadijos Uznemune atiteko Prusijos imperijai Po 1793 m ATR padalijimo LDK administracijoje įvykdytos naujos reformos kuriu metu keletas pavietu performuotos į vaivadijas taip atsirado Gardino Breslaujos Merkines vaivadijos taip suformuojant 6 vaivadijas Taciau sios reformos galiojo tik iki 1795 m Gubernijos Lietuva 1795 m Lietuva 1914 m Pagrindinis straipsnis Lietuvos generalgubernatorija XVIII a pabaigoje per ATR padalijimus Rusijai atitekusi teritorija skirstyta į gubernija ir generalgubernatorijas Po Pirmojo padalijimo 1772 m is imperijai atitekusiu LDK zemiu Livonijos vaivadija Polocko vaivadija nuo Dauguvos Vitebsko vaivadija Mstislavlio vaivadija Minsko vaivadijos rytine ir siaures rytine dalis sudaryta Pskovo gubernija veliau pervadinta Polocko gubernija dar veliau Vitebsko gubernija ir Mogiliavo gubernija 1796 m Mogiliavo ir Vitebsko gubernijos sujungtos į Baltarusijos gubernija kuri 1801 m vel padalinta į Baltarusijos Mogiliavo ir Baltarusijos Vitebsko gubernijas o sios 1840 m pervadintos Mogiliavo ir Vitebsko gubernijomis Po Antrojo padalijimo 1793 m is uzimtu LDK teritoriju likusi Minsko vaivadija dalis Vilniaus Naugarduko ir Lietuvos Brastos vaivadiju Rusija sudare Minsko gubernija Po Treciojo padalijimo 1795 m dalis LDK zemiu pateko į pertvarkyta Minsko gubernija o likusios LDK zemes Zemaiciu seniunija dalis Traku Vilniaus Naugarduko ir Lietuvos Brastos vaivadiju Rusijos imperijoje neoficialiai buvo vadinamos Siaures vakaru krastu 1796 m padalintos į Vilniaus ir Slanimo gubernijas kurios drauge sudare Lietuvos generalgubernatorija 1797 m jos sujungtos į Lietuvos gubernija kuri 1801 m vel padalinta į 2 gubernijas issamiau zr cia Taigi pirmaisiais Rusijos imperijos valdymo metais po keliu administraciniu reformu XIX a pradzioje beveik visa dabartine Lietuva atsidure Vilniaus gubernijoje Ji buvo dalijama į senuosius administracinius vienetus pavietus kuriuos po 1830 1831 m sukilimo rastvedyboje įsigalint rusu kalbai imta vadinti apskritimis rus uezd 1819 m Palanga su apylinkemis is Vilniaus gubernijos perduota Kurso gubernijai 1835 1839 m Vilniaus gubernijos administracines reformos metu panaikinta Traku apskritis ir jos teritorija atiteko Vilniaus ir Kauno apskritims 1840 m is Lietuvos Gardino ir Lietuvos Vilniaus guberniju pavadinimu isbrauktas Lietuvos vardas 1842 m pabaigoje is dalies Vilniaus gubernijos apskriciu įkurta Kauno gubernija 1843 m carineje Lietuvoje buvo 2 gubernijos issamiau zr cia Po 1861 m apskritys suskirstytos į valscius Uznemuneje vadintus gminomis Uznemune 1795 1914 m Uznemune dalis Zemaiciu seniunijos ir Traku vaivadijos nuo 1795 m valde Prusijos karalyste kuri 1795 m įgytas zemes administravo kaip Naujaja Rytu Prusija Lietuviskosios senosios Traku vaivadijos zemes sudare 3 siauriausias Balstoges departamento apskritis Kalvarijos Marijampoles ir Vygriu Po Napoleono karu pagal 1807 m Tilzes taika sios trys apskritys atiteko Prancuzijos vasalui Varsuvos kunigaikstystei ir priklause Lomzos departamentui Tuo metu Vygriu apskritis performuota į Seinu apskritį 1815 m pagal Vienos kongresa suformuota Rusijos imperijai priklausiusi Lenkijos Kongreso karalyste Joje lietuviskosios apskritys jos kartu buvo ir apygardos priskirtos Augustavo vaivadijai kuri 1837 m pervadinta Augustavo gubernija 1867 m sia gubernija performavus lietuviskosios apskritys sudare Suvalku gubernija Oberostas 1915 1918 m Pagrindinis straipsnis Oberostas Pirmojo pasaulinio karo metu Lietuva uzemus Vokietijos kariuomenei 1915 m imta kurti naujus administracinius vienetus pavaldzius karinei Oberosto zemei Ji buvo suskirstyta į 6 sritis Tarpukario Lietuvos apskritys 1918 1950 m Administracinis suskirstymas 1923 m Pirmosios nepriklausomos Lietuvos apskritys eme rastis 1918 m pabaigoje taciau tam kurį laika trukde bolseviku įsiverzimas Oficialiai apskritys įteisintos 1919 m liepos 1 d įstatymu nors Vilniaus krasto okupacija ir 1923 m atgauta Klaipeda priverte keisti kai kuriuos vienetus Iki prijungiant Klaipeda Lietuvos plotas buvo 53242 km o prijungus Klaipedos krasto 2416 km ji tapo 55658 km ploto Tarpukariu Lietuvoje sudarytos 23 apskritys ir 365 valsciai kuriuos sudare seniunijos issamiau zr cia 1931 m geguzes 2 d priimtas savivaldybiu įstatymas Antrasis pasaulinis karas Pagrindinis straipsnis Ostlandas Atejus sovietu valdziai apskriciu isliko tiek pat taciau po Antrojo pasaulinio karo ju skaicius padidejo iki 41 1940 m Lietuvoje įskaitant Klaipedos krasta buvo 25 apskritys ir 267 valsciai 1941 m pradzioje Lietuvoje be Klaipedos krasto buvo 23 apskritys ir 261 valscius 1941 44 m Pabaltijį okupavus Nacistinei Vokietijai cia įkurtas Ostlando reichskomisariatas Jame Lietuva buvo valdoma kaip Lietuvos generaline sritis ir dalinama į 6 apygardas Sugrįzus sovietu valdziai apskriciu sistema atkurta Po karo buvo 26 apskritys 320 valsciu ir 3032 apylinkes 1946 m kova LTSR patvirtintos 26 apskritys ir 267 valsciai 1947 m 37 apskritys 320 valsciu ir 2900 apylinkiu 1949 m įkurtos dar 4 apskritys zr cia LTSR rajonai 1950 1994 m 1950 m birzelio 20 d įvykdyta administracine reforma visos apskritys buvo panaikintos ir suformuoti mazesni 87 rajonai pavaldus 4 sritims issamiau zr cia Sritys panaikintos 1953 m geguzes 28 d kaip L Berijos politikos padarinys LTSR liko 88 rajonai ir 8 respublikinio pavaldumo miestai 1961 m liko 41 rajonas o per 1959 1972 m reforma palikta 44 rajonai kurie buvo ir zlungant TSRS be to 1986 m buvo 11 respublikinio pavaldumo miestu Rajonai buvo skirstomi į apylinkes Lietuvos TSR rajonai 1956 m Gyvenvietes taip pat turejo atskira administracinį statusa respublikinio pavaldumo miestas prilygo rajonui ir buvo tiesiogiai buvo pavaldus respublikai ir miesto tipo gyvenviete prilygo apylinkei ir buvo tiesiogiai pavaldus rajonams Nepriklausomybes atkurimas Atgavus nepriklausomybe is pradziu liko sovietinis administracines teritorines strukturos modelis Pagal 1994 m liepos 19 d LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatyma valstybe suskirstyta į 10 apskriciu kurioms pavaldus rajonai pavadinti savivaldybemis o vietoje apylinkiu pradetos steigti Lietuvos seniunijos 1999 m pabaigoje pradeta savivaldybiu reforma įkurta nauju savivaldybiu 2008 m įteisintos seniunaitijos LygmenysLaikotarpis I lygmuo II lygmuo III lygmuo IV lygmuoXVI a vaivadija valscius pavietas vaitysteXX a pradzia gubernija apskritis valscius seniunija1919 1944 m apskritis valscius seniunija1944 1950 m apskritis valscius apylinke1950 1953 m sritis rajonas apylinke1953 1995 m rajonas apylinke1995 2009 m apskritis savivaldybe seniunija2009 2010 m apskritis savivaldybe seniunija seniunaitijanuo 2010 m savivaldybe seniunija seniunaitijaNuorodosLithuania Administrative Division Citypopulation de Counties of Lithuania Statoids com Municipalities of Lithuania Statoids com Lietuvos apskritys Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes administracinis suskirstymas